Piloto profesija ir toliau bus paklausi, algos – vienos didžiausių pasaulyje

Europos aviacijos industrija ir toliau patiria didelį augimą, kurį skatina didėjanti keleivių paklausa. „Eurocontrol“ atnaujintoje 2024 – 2030 m. prognozėje tikimasi, kad 2024 m. skrydžių skaičius pasieks 10,6 mln., t.y. 4,9 proc. daugiau nei 2023 m., o 2026 m – 11,2 mln.

Pagal „Payscale“ informaciją, 2024 m. antrieji pilotai Europoje šiuo metu uždirba nuo 51 000 iki 97 000 eurų (neatskaičius mokesčių) per metus, o vidutinis atlyginimas siekia apie 74 000 eurų (neatskaičius mokesčių). Praėjusiais metais tas pats šaltinis nurodė nuo 25 000 eurų iki 91 000 eurų (neatskaičius mokesčių). Per praėjusius metus vidutinis atlyginimas padidėjo 27,58 proc.

Kapitonų atlyginimai siekia 120 000 – 270 000 eurų (neatskaičius mokesčių). Tai yra vieni didžiausių atlyginimų pasaulyje, lyginant su kitomis profesijomis, o su besitęsiančiu pilotų trūkumu, algos gali augti ir toliau.

„Europos rinkoje, kurios dalis yra ir Lietuva, pilotų trūkumas tikrai jaučiamas. Paskutinėmis „Airbus“ prognozėmis per ateinančius 20 metų globalus pilotų poreikis pasieks maždaug 80 naujų pilotų per dieną. Europai tenka 20 proc. šio skaičiaus. Pilotų trūkumo priežastys įvairios – nuo į pensiją išeinančių profesionalų iki išaugusios kelionių paklausos“, – sako „Avia Solutions Group“ priklausančios vienos didžiausių regione pilotų ruošimo mokyklos „BAA Training“ vadovas Marijus Ravoitis.

Pilotų ruošimo mokyklos „BAA Training“vadovas Marijus Ravoitis, nuotr. „Avia Solutions Group“

Didelės mokslo kainos klausimą galima išspręsti

Į klausimą, kiek sunku įstoti ir ar ne pernelyg sudėtinga mokytis tokios profesijos, pilotų mokyklos vadovas sako, kad orlaivių pilotavimas yra ypatingai atsakingas darbas, tad ir pati profesija reikalauja nemažai iš studijuojančiųjų, bet tai neturėtų būti suprantama taip, kad piloto profesija yra nepasiekiama svajonė.

„Motyvacija, matematikos, fizikos pagrindai, anglų kalbos žinios ir gera fizinė būklė yra pagrindiniai sudedamieji. Visa kita yra išmokstama jau studijų metu. Turime stojančiųjų, kurie nusprendė tapti pilotais jau baigę vidurinę mokyklą, ir tų, kurie nuo vaikystės svajojo apie šią profesiją.

Vienas iš aspektų, kuris neretai gali būti nusprendžiantis nesirinkti šių studijų – jų kaina. Tačiau ir tai galima išspręsti tokio projekto kaip „Pilot Runway“ pagalba. Programos partnerės avialinijos „Avion Express“ ir „AirExplore“ studentams suteikia ne tik finansinę pagalbą apmokant mokymus, bet ir garantuoja antrojo piloto poziciją dar mokslų metu“, – patikina pašnekovas.

Klasikinėms studijoms yra alternatyvų

Pagrindinės alternatyvos klasikinėms studijoms, pasak M. Ravoičio, yra pilotų mokymų akademijos, tokios kaip „BAA Training“: „Rinkoje ruošiame aviacijos profesionalus jau daugiau nei 20 metų ir siūlome plataus spektro pilotų mokymus nuo privataus piloto licencijos (angl. PPL) ir avialinijų transporto piloto licencijos (angl. ATPL), iki tipo kvalifikacijos (angl. Type Rating), ir instruktorių mokymų. Lyginant su klasikinėmis studijomis, akademijos siūlo trumpesnius, labiau koncentruotus mokymus, kurie per maždaug du metus pilnai paruošia studentą pilotuoti komercinį lėktuvą, o tai yra dvigubai trumpiau nei tradicinės studijos.

Grįžtant prie alternatyvių kelių į piloto karjerą, tai yra reti atvejai – projektai, tokie kaip ankščiau minėtas „Pilot Runway“, kuris siekia daug plačiau atverti pilotų profesijos duris to norintiems. Tai yra unikali programa ir svarbu nepraleisti šio šanso piloto karjerai pradėti“.

Didžiausios piloto darbo perspektyvos yra ACMI avialinijose

Paklausus, kokia yra pati studijų sistema, M. Ravoitis sako, kad dažniausiai pasirenkamas kelias yra integruota avialinijų transporto piloto licencijos programa (angl. „ATPL Integrated“). Čia studentai mokosi teorijos bei atlieka pilotavimo praktiką su vienmotoriais ir dvimotoriais lėktuvais. Šio karjeros etapo metu, studentas surenka reikalingą skaičių valandų – pagal „EASA“ reguliaciją bent 195 valandas – kad galėtų tęsti studijas.

Toliau seka tipo kvalifikacija („Type Rating“) komerciniams orlaiviams pilotuoti. Įgijus kvalifikaciją studentas pradeda darbą antrojo piloto (angl. First Officer) pozicijoje ir pradeda pilotuoti orlaivį. Pagal Europoje galiojančią reguliaciją, pilotas turi suskraidyti 1 500 valandų, kad galėtų pretenduoti į kapitono poziciją.

Į klausimą, kokios galimybės pabaigus studijas dirbti žymiose užsienio kompanijose, pilotų mokyklos vadovas pabrėžia, kad tautybė nedaro įtakos galimybėms dirbti pasaulinėse, gerai žinomose avialinijose. Visa tai priklauso nuo piloto, kaip ir bet kuriame kitame darbe. Jei žmogus yra motyvuotas ir turi tokį užsibrėžtą tikslą, tai yra įmanoma. Žinoma, atrankos ir reikalavimai gali būti didesni nei regioninių aviakompanijų, bet tas pats principas galioja ir kitų profesijų atstovams bei įmonėms.

Šiuo metu, pasak pašnekovo, rinkoje didžiausią augimą ir plėtrą rodo ACMI (lėktuvų nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) aviakompanijos, todėl didžiausios piloto darbo perspektyvos nusimato šiame segmente.

Iššūkių netrūksta, daugėja merginų piločių, svarbios asmeninės savybės

Į klausimą, kiek studijomis domisi merginos, pilotų ruošimo mokyklos vadovas sako, kad pasauliniu mastu yra apskaičiuota, kad oro linijų piločių procentas svyruoja nuo 4 proc, iki 6 proc.
„Šis procentas auga, tačiau daug lėčiau, palyginti su kitomis mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritimis. Pasaulinė aviacija pradeda spręsti šią problemą, bet tikrai reikės įdėti daug pastangų, kad situacija pradėtų keistis. Dabar galime pasidžiaugti, jog 2023 m. „BAA Training“ turėjome 10 merginų, kurios pradėjo arba toliau tęsė pilotavimo mokslus“, – sako M. Ravoitis.

Paklausus su kokiais iššūkiais susiduria šiandien pilotai tiek Lietuvoje, tiek pasaulinėje rinkoje, pilotų ruošimo mokyklos vadovas sako, kad žiūrint bendrai, vienas iš sudėtingesnių piloto darbo aspektų yra nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis. Pilotai turi atnaujinti ne tik savo žinias, bet ir įgūdžius, o tai gali tapti iššūkiu. Lankstumas taip pat turi dvi medalio puses, kuomet pilotai turi būti pasiruošę neplanuotiems ar pakeistiems skrydžiams, nors tai yra retesnis atvejis. Sveikata, tai yra, gera fizinė būklė – dar vienas svarbus aspektas ir iššūkis.

„Svarbus loginis mąstymas, komunikabilumas, nes tenka bendrauti ne tik su orlaivio įgula, bet ir antžeminio aptarnavimo darbuotojais ir skrydžių valdymo specialistais, taip pat „šaltas protas“, lyderystė, komandiškumas, problemų sprendimo ir sprendimų priėmimo įgūdžiai bei pasitikėjimas savimi. Daugelis šių savybių yra ugdomos studijų metu, tad nebūtinai reikia sužymėti visus langelius, jog galėtum tapti pilotu“, – į klausimą, kokias savybes turi turėti pilotas be profesinių žinių, atsako M. Ravoitis.

Darbo IT specialistams bus visada

Į klausimą, kokia situacija su specialistais šiandien dienai yra IT sektoriuje, žinant, kiek daug jų šiandien stoja studijuoti šios profesijos, ir ar nebus specialistų pertekliaus ateityje, privatumo apsaugos spendimų startuolio „Surfshark“ IT atrankų vadovė Laura Grikinytė atsako, kad Lietuvoje IT sektorius ir toliau sėkmingai plečiasi ir auga, šalis kasmet pritraukia nemažai užsienio investicijų, kuriasi nauji lietuviški startuoliai ir sėkmingai auga jau veikiantys, todėl galimybių vis daugėja. Taip pat, IT sektoriaus didžiausias privalumas yra lankstumas – daugybė šio sektoriaus įmonių darbuotojams leidžia dirbti nuotoliu, tad Lietuvoje gyvenantys IT specialistai gali laisvai dirbti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonėse. Tokia galimybė atveria dar daugiau karjeros galimybių IT srityje.

„IT sektorius yra dinamiškas, nuolat besikeičiantis ir sparčiai augantis, o tai reiškia, kad šios srities specialistų reikės vis daugiau. Jei specialistas žingeidus, greitai besimokantis ir lengvai prisitaikantis prie naujovių – darbo galimybių tikrai bus“, – tuo neabejoja L. Grikinytė.

Laura Grikinytė, nuotr. iš asmeninio archyvo

Štai dėl kokių trūkstamų specialistų šiandien varžosi kompanijos

Paklausus, kokių specialistų šiandien trūksta, atrankų vadovė sako, kad IT srityje vis dar yra juntamas didelis patyrusių specialistų stygius: „Ši sritis, kaip ir IT studijos, kursai, toliau populiarėja, tačiau didelė dalis specialistų darbo rinkoje – pradedantieji, tad kompanijos varžosi dėl stiprių, senior lygio IT specialistų, kurių yra gerokai mažiau. Patyrusius specialistus nuo pradedančiųjų dažnai galima atskirti ne tik pagal technines žinias, bet ir verslo veikimo supratimą, gebėjimą greitai mokytis, aukštas ambicijas ir motyvaciją.

Šios savybės itin svarbios ir dėl to, jog trūksta ir įvairių vis populiarėjančių sričių specialistų – Golang programuotojų, aplikacijų/kodo saugumo inžinierių, DevOps inžinierių, dirbtinio intelekto (DI) inžinierių. Tad ir paklausiausi specialistai šiose srityse turėtų pasižymėti aukščiau išvardintomis savybėmis. Technologijos tobulėja itin greitai, tad ir geras specialistas turėtų nuo jų neatsilikti. Tai yra sritys, kuriose talentingų darbuotojų poreikis tik augs – verslai vis aktyviau įgalina duomenis, jų panaudojimą priimant verslo sprendimus. Tad duomenų analitikų, inžinierių ir mokslininkų arba specialistų, turinčių šių įgūdžių, poreikis nuolatos auga.

Žinoma, yra tam tikros nišinės programavimo kalbos ar sritys, kurias gerai išmanančių specialistų yra mažiau, pavyzdžiui, Node.js, Salesforce, mainframe sritis, low-level engineering (pvz., C, C++, Rust programavimo kalbos). Atsiradus šiose srityse stipraus specialisto poreikiui įmonėje, tinkamą kandidatą surasti tampa sunkiau, todėl radus tokį darbuotoją, verslas yra linkęs stengtis jį išlaikyti, kadangi pakeisti kitu nėra taip lengva“, – patikina L. Grikinytė.

Atrankų vadovė sako, kad kelios iš dažniausiai sutinkamų specialybių yra front-end programuotojai, testuotojai, IT projektų vadovai. Visgi ji nepasakytų, kad pastebi šių specialistų perteklių ir dėl to nereikėtų rinktis kurios nors iš paminėtų krypčių. Tai yra ir vienos iš dažniausiai samdomų pozicijų įmonėse, todėl šių specialistų tikrai reikės ir ateityje.

Programuotojai

Štai kokie IT specialistai bus paklausūs per ateinančius 5 – 10 metų

„Be aukščiau paminėtų trūkstamų specialistų, tikrai ir toliau reikės gerų programuotojų, besispecializuojančių populiariose programavimo kalbose (pvz., C#, PHP, Java, JavaScript, Python). Taip pat, IT įmonėms yra labai svarbu automatizuoti savo procesus, siekiant efektyviai išnaudoti kaštus. Tad įvairūs infrastruktūros, testavimo ar kitų sričių automatizacijos specialistai – labai perspektyvi karjeros kryptis.

Visgi, paminėtas tendencijas siūlau vertinti kaip rinkos apžvalgą, kuri gali padėti susidaryti bendrą įspūdį apie tai, kas šiuo metu aktualu IT sektoriuje, o ne kaip patarimą, ką mokytis. Specialybę reikėtų rinktis pagal tai, kas įdomiausia ir kam norisi skirti savo laiką. IT srityje laiko žinių gilinimui reikia skirti tikrai daug, tad jei sritis – nepakankamai įdomi, būtų sunku joje tobulėti”, – pataria L. Grikinytė.

IT talentų ieško ne tik IT, bet ir kitų industrijų įmonės

Siekdama padidinti IT specialistų skaičių, o taip pat suteikti galimybes žmonėms, norintiems
keisti karjerą bei įgyti reikalingų įgūdžių darbui IT srityje, „Accenture“ maždaug prieš 15 metų
pradėjo organizuoti IT mokymų ir praktikos programą „Accenture Bootcamp“, kurioje per
kelias savaites žmogus įgyja bazinių žinių ir įgūdžių, skirtų karjeros pradžiai.

Šiuo metu IT mokymus siūlo ir kitos IT įmonės bei mokymų centrai, kurie prisideda prie IT
specialistų skaičiaus augimo Baltijos šalyse.

„Mūsų patirtis rodo, kad per šiuos metus IT sektoriuje pradėjo dirbti daug žmonių, atėjusių iš kitų profesijų, tik vėliau įgijusių IT žinių. Maždaug 60–70 proc. naujų specialistų yra persikvalifikavę. Ypač daug persikvalifikuojančių buvo pandemijos metu, kai nemaža dalis žmonių persvarstė savo karjeros pasirinkimą ir priėmė sprendimą keisti profesiją bei įgyti IT žinių.

Šiandien IT talentų ieško ne tik IT, bet ir kitų industrijų įmonės. Darbdaviai stengiasi surasti ir pritraukti ne tik IT studentus ir specialistus, bet ir žmones, turinčius gerą žinių bagažą ar patirties, pavyzdžiui, STEM srityje. Sektorius keičiasi, orientuojantis į naujausių technologijų plėtrą, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto (DI) srityje. Įmonėms reikalingi talentai, turintys išsilavinimą bei darbo patirties kitose industrijose, o bendravimo įgūdžiai taip pat yra būtini. Įvairovė praturtina ir suteikia pridėtinės vertės bet kuriam projektui“, – sako „Accenture“ Talentų studijos vadovė Zanda Arnava.

Zanda Arnava. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Z. Arnava sako, kad žmonės priima sprendimą keisti karjerą skirtingais savo gyvenimo etapais, paveikti kelių aplinkybių. Jų patirtis rodo, kad iš kitų veiklos sričių atėjusiems žmonėms, turintiems darbo patirties vienoje iš STEM sričių arba įgijusiems STEM išsilavinimą, IT įgūdžius įgyti lengviau.

Pasak pašnekovės, Pasaulio Ekonomikos Forumas, bendradarbiaudamas su „Swedbank“, „Accenture“ ir Latvijos švietimo ir mokslo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, rengia iniciatyvas, skirtas kelti STEM švietimo prestižą, taip pat skatinti ilgalaikius pokyčius švietime ir įgūdžių ugdyme.

Populiarūs JAVA programavimo kursai, SAP specialistai itin paklausūs Baltijos šalyse

Paklausus, į ką šiandien atkreipia dėmesį darbdaviai ir kokie kursai paklausiausi, Z. Arnava atsako, kad šiandien labai svarbūs bendravimo įgūdžiai ir projektinė patirtis. Įmonės bendradarbiauja su
universitetais, turinčiais IT studijų programas, ir padeda studentams įgyti projektinės patirties, kad žmogus, pradėdamas dirbti (dažniausiai tai įvyksta antrame kurse), jau turėtų tam tikrą praktinę patirtį šioje srityje.

„Šiandien tokie programavimo kursai, kaip JAVA programavimo kalbos mokymasis, vis dar yra paklausūs. Paklausa darbo rinkoje tiesiogiai susijusi su kryptimi, kuria šiuo metu žengia pasaulinės ir Baltijos šalių technologijų įmonės. Dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, duomenų analizės, debesijos paslaugų paklausa auga visame pasaulyje, o SAP specialistai šiuo metu itin paklausūs Baltijos šalyse. Galimybių spektras atrasti save IT sektoriuje labai platus“, – patikina pašnekovė.

Į klausimą, ar yra tokių profesijų, kurios nebedomina, nors jos buvo pakankamai paklausios anksčiau persikvalifikavimo rėmuose, Z. Arnava pastebi, kad pradinio lygio arba „junior“ pozicijų paklausa industrijoje šiek tiek sumažėjo, tačiau tuo pat metu reikia atsižvelgti į tai, kad generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimai padės užtikrinti, jog naujausi specialistai, įgiję IT įgūdžių, bus labiau kvalifikuoti nei anksčiau.

Mokymai

Prieš keičiant profesiją verta viską gerai apgalvoti bei pasitarti

„Persikvalifikavimo trukmė priklauso nuo pasirinktos krypties, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad nuo pagrindinių įgūdžių įgijimo viskas tik prasideda. Darbas IT industrijoje reiškia nuolatinį tobulėjimą ir mokymąsi. Jei žmogus yra motyvuotas ir susitelkęs į mokymąsi, taip pat turi ankstesnės darbo patirties, tai gali padėti jam greičiau įgyti reikiamų įgūdžių ir taip pagreitinti
persikvalifikavimo procesą.

Prieš persikvalifikuojant svarbu suprasti, ar žmogus pasiruošęs intensyviai mokytis naujų dalykų. Sertifikato ar diplomo gavimas IT industrijoje yra tik pradžia. Prieš keičiant profesiją, verta viską apgalvoti, įvertinti savo stipriąsias puses, taip pat pasikalbėti su šioje srityje jau dirbančiais žmonėmis. Iš pradžių tenka tikėtis mažesnio atlyginimo, taip pat neapsieinama ir be anglų kalbos žinių bei bendravimo įgūdžių“, – pabrėžia pašnekovė.

Į klausimą, kokias mato tendencijas, Z. Arnava atsako, kad per artimiausius 5 – 10 metų perkvalifikavimas bus itin aktualus, nes dirbtinis intelektas pakeis darbo rinką, o žinių tobulinimas bus svarbus visiems. O situacija ilgalaikėje darbo rinkos perspektyvoje negali būti išspręsta be rimtos Vyriausybės, akademinio sektoriaus, verslo aplinkos veiksmų ir sprendimų bei visuomenės paramos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją