Stovyklų gausa Lietuvoje tikrai skųstis negalime, tačiau ar pastebite kažkokių pokyčių jų programų specifikoje? Pavyzdžiui, jeigu anksčiau tėvai vaikus siųsdavo į sporto stovyklas, kad šie fiziškai sustiprėtų ir laiką leistų gamtoje, dabar, galbūt, yra visai kiti poreikiai ir stovykloms keliami kiti tikslai?
Taip, tiesa, poreikis stovykloms pasikeitė – net iš mūsų pačių perspektyvos: jeigu anksčiau beveik 80 proc. mūsų klientų rinkdavosi tokias stovyklas, kuriose lavinamos anglų kalbos žinios, dabar beveik 80 proc. renkasi stovyklas, kuriose tobulinamos įvairios akademinės žinios. Kitas svarbus pokytis – vis dažniau domimasi kitų kalbų (vokiečių ir prancūzų) stovyklomis, mat vis daugiau lietuvių pripažįsta antrosios užsienio kalbos naudą. Apskritai, anglų kalba netgi nebelaikoma užsienio kalba, mat paradoksaliai pastaroji vis dažniau mokykloje vaikams sekasi geriau už gimtąją – lietuvių – kalbą.
Taip pat pastebime, kad vis daugiau abiturientų renkasi stovyklauti užsienyje, nes iš ten gali grįžti su anglų kalbos egzamino pažymėjimu, kuris įskaitomas vietoje valstybinio brandos užsienio kalbos egzamino. Tokiu būdu moksleivis gali sutaupyti nemažai laiko ruošdamasis kitiems egzaminams, o tai šių dienų tarpinių patikrinimų ir egzaminų šurmulio kontekste yra tikrai nemaža paspirtis.
Nieko naujo nepasakysiu – vaikai šiais laikais subręsta anksčiau, todėl apie savo būsimą profesinę veiklą pradeda mąstyti vis jaunesniame amžiuje. Iš patirties galiu pasakyti, kad 16 m. jaunuoliai vis dažniau žino savo ateities profesijos pasirinkimus, 12–15 m. moksleiviai jau gana aktyviai apie tai mąsto, o dalis jų planuoja šią vasarą dirbti, kad ne tik užsidirbtų, bet ir išmoktų kažko naujo. Apskritai, profesinis orientavimas Lietuvoje šiuo metu vykdomas jau nuo pradinių klasių ir netgi darželiuose, kai vaikų tėvai kviečiami papasakoti apie savo profesiją ar pakviečia apsilankyti savo darbovietėje, tad tokios tendencijos atsispindi ir stovyklų profiliuose – akademinės stovyklos, kuriose vaikai gali „pasimatuoti“ norimą specialybę, yra „ant bangos“.
Kokiomis profesijomis vaikai dažniausiai domisi?
Stovyklų programų populiarumą diktuoja specialistų rinkoje poreikis ir visuomenėje susiformavęs specialybių prestižas, todėl populiariausios programos yra tos, kurių metu vaikai gali „prisiliesti“ prie medicinos ir sveikatos mokslų bei verslo valdymo. Žinoma, populiarumo nepraranda ir psichologija, inžinerija, informacinės technologijos, ekonomika ir finansai.
Toks platus pasirinkimas sufleruoja, kad, turbūt, nekalbame tik apie Lietuvą. Į kokias šalis dažniausiai tėvai nori leisti vaikus ir, ar tokį pasirinkimą labiau lemia šeimos finansai, ar stovyklos siūloma programa?
Dažniausiai pasirinkimus lemia finansinė padėtis – tai natūralu, bet mitas, kad stovyklauti užsienyje labai brangu. Pigesnes stovyklas užsienyje galime pasiūlyti Maltoje, Kipre, tėvai taip pat linkę rinktis tarptautines stovyklas Jungtinėje Karalystėje, mat čia galima išbandyti ne tik pramoginio turinio bendrinės anglų kalbos stovyklas, bet ir akademines, karjeros stovyklas, gerinti anglų kalbos žinias ir praktikuoti įvairius menus arba tobulinti pasirinktas sporto šakas aukštesnio meistriškumo lygmenyje. Žinoma, jeigu pasirenkama karjeros stovykla, kaina yra didesnė, nes jose dirba ne tik stovyklų organizatoriai, bet ir kviestiniai tam tikrų specialybių atstovai bei specialistai.
Kadangi jau kelerius metus iš eilės galime pasiūlyti tarptautinę programą Kanadoje su apsilankymu Niagaros kriokliuose, įvairiomis laisvalaikio veiklomis (tenisu, futbolu, krepšiniu, diskogolfu, joga, dailės ir muzikos užsiėmimais) ir vakaro pramogomis (baseinu, lazerių šou, kinu, važiavimu kartingais, boulingo žaidimu, plaukimu valtimis ir muziejų lankymu) už itin patrauklią kainą, šį variantą noriai renkasi moksleiviai, kurie jau yra išbandę artimesnes kryptis.
Kai girdžiu sakant, jog stovyklos – brangus užsiėmimas, prašau pagalvoti apie du esminius dalykus. Pirma: nors karjeros stovyklos pareikalauja didesnių investicijų, reikia skaičiuoti pragmatiškai – geriau investuoti į stovyklą šiandien ir padėti vaikui priimti apgalvotus sprendimus ateityje, kad po poros metų universitete jam netektų studijų mesti. Apskritai tarptautinės vasaros stovyklos ne tik padeda jaunam žmogui „pasimatuoti“ norimą profesiją, bet ir formuoja jo savarankiškumą, mat savaitę ar daugiau jis yra be tėvų priežiūros.
Antra: nereikia vertinti tik galutinės stovyklos kainos. Padalijus mūsų organizuojamos 10 dienų „iCamp“ stovyklos Palangoje kainą iš dienų skaičiaus, vidutiniškai vienam vaikui diena kainuoja apie 96 eurus – tai apgyvendinimas prie jūros, kvalifikuoto dėstytojo anglų kalbos paskaitos, sporto ir meninės programos su profesionalais, įvairūs žygiai, kūrybinės ir STEM dirbtuvės bei kiti vaikus įtraukiantys dalykai. Tokiuose užsiėmimuose specialistams mokamas atitinkamas atlyginimas, o maitinimas 4 kartus per dieną bei nakvynė taip pat kelia stovyklavimo kainas.
Kaip minėjote, į stovyklas vaikus tėvai siunčia, kad šie pagerintų kažkokius savo įgūdžius ar kalbos žinias – ar sulaukiate atgalinio ryšio, kaip tai vaikams pavyko?
Tikrai taip. Jauniausiems dalyviams stovykla neretai tampa pirmąja pažintimi su anglų kalba, tad teigiama patirtis leidžia ją pamilti ir skatina motyvaciją mokytis jos toliau. Vyresni moksleiviai dažniausiai akcentuoja laisvesnę komunikaciją be baimės kalbėti, išlavėjusius klausymo ir supratimo įgūdžius, akademinio raštingumo progresą, išaugusį norą bendrauti anglų kalba tiek bendrinėmis, tiek ir specialybinėmis temomis, bei pasitikėjimą savimi netikėtose situacijose. Dalyvavimas aktyviose veiklose, lyderystės ir komandiškumo projektuose leidžia vaikams patikėti savo jėgomis, pasivaržyti, išmokti bendradarbiauti ir identifikuoti savo stiprias puses.
Mus, kaip stovyklų organizatorius ir ugdymo specialistus, ypač džiugina tai, kad dauguma vaikų puikiai įvertina kokybišką laiką stovykloje, kurį jie leido su bendraamžiais ir be išmaniųjų ekranų. Matome, kad jiems svarbiausi yra emociniai ryšiai ir stovyklų kuriamas bendruomeniškumo jausmas – tai, ko šių dienų visuomenėje pasigenda dauguma mokslininkų.
Ar iš ilgametės patirties galite pasakyti, ką dažniau – berniukus ar mergaites – tėvai leidžia į stovyklas? Kitaip tariant, kas dažniau išvaduojami iš betono „džiunglių“ ir tėvų globos?
Tiesa sakant, nesame pastebėję, kad mūsų stovyklų pasirinkimui įtakos turėtų lytis – pasiskirstymas visumoje gana tolygus. Galbūt, tai lemia mūsų stovyklų pobūdis, nes pagrinde jose laviname užsienio kalbas, o tai aktualu ir berniukams, ir mergaitėms. Kartais pasitaiko, kad atskirose stovyklos grupių pamainose labiau vyrauja berniukai ar mergaitės, tačiau visuomet stengiamės išlaikyti balansą, kad visiems stovyklos dalyviams būtų įdomu ir visi galėtų susirasti draugų.
Kalbant apie didžiausią poreikį, turbūt, reikėtų kalbėti apie vaikų amžių, ne lytį – pagal mūsų dienos stovyklų miestuose populiarumą suprantame, kad vaikų užimtumas labiausiai aktualus pradinukų tėveliams. Tokiems vaikams dienos stovyklos yra puikiausias sprendimas, nes, be vaikų priežiūros visą dieną, užtikrinamas ir kokybiškas jų ugdymas bei edukacijos, ir bendravimas su bendraamžiais. Tokios stovyklos tinka ir labai aktyviems vaikams, nes programos yra pakankamai intensyvios, todėl mažieji nenuoramos turi daug galimybių panaudoti savo energiją, ir ramesniems vaikams, kurie mėgsta į kažkokią sritį įsigilinti.
Užsiminėte apie dienos stovyklas, ar tai – savotiškas būrelio analogas, tik besitęsiantis visą dieną?
Įvertinę anksčiau aptartą tendenciją, kad jaunuoliai vis anksčiau pradeda rūpintis savo būsima karjera, ir tai, kad vyresni moksleiviai turi daug galimybių išsibandyti įvairias profesijas užsienio stovyklose, o jaunesni vaikai dėl savo amžiaus tokios patirties neturi, praėjusiais metais nusprendėme sukurti unikalią anglų kalbos ir profesinio orientavimo dienos stovyklą mažiesiems – „Young Professionals“. Ji iškart sulaukė puikių atsiliepimų ir didelio populiarumo.
Šioje stovykloje, kuri vyksta Kaune, Panevėžyje ir Šauliuose, vaikai turi galimybę susipažinti su įvairiomis profesijomis, susitikti su savo sričių profesionalais, atlikti projektus, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, ir, žinoma, mokytis anglų kalbos per profesijų prizmę. Įsitikinome, kad stovyklos turinys labai patrauklus šiuolaikiniams vaikams, todėl šiais metais jų laukia atnaujinta programa, o Vilniuje – ir visiškai naujo formato dienos stovykla „Culture Lab“.
Šios stovyklos tikslas – parodyti 7–13 m. vaikams pasaulio kalbų, kultūrų ir šalių įvairovę bei sudominti juos užsienio kalbų mokymusi, taip motyvuojant atrasti pasaulį. Juk negalime kalbos atskirti nuo kultūros? Žinoma, tokios stovyklos programa yra sudaryta savaitei, tad susipažinti su Japonijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Šiaurės Amerikos ir Didžiosios Britanijos kultūrų įvairove galima tik labai paviršutiniškai, tačiau populiarių šiose šalyse frazių, žodžių, dainų ir šokių vaikai tikrai išmoks. Gal skamba intensyviai – tarsi apkeliauti pasaulį per savaitę, tačiau stovyklos turinio įvairovė sudaryta taip, kad vaikai maloniai ir nepervargdami įsitrauktų į kasdienes veiklas.
Gal galite pateikti pavyzdį, kaip atrodys vaiko diena šioje stovykloje?
Kiekvieną rytą pradėsime angliška avantiūra: „keliausime“ per kalnus, upes ir miškus, pažinsime šalį ir jos kalbą taip, lyg patys gyventume jos širdyje. Po energingos kelionės lauks kultūros pažinimo dirbtuvės – vaikai sužinos, kaip gyvena aborigenai Australijoje, kaip sušius gamina japonai, galės pabūti indėnų kaimelyje arba keliauti laiku su Egipto faraonais. Šiek tiek pailsėjus nuo kultūrinių atradimų, vaikų lauks neįprasti susitikimai su pasaulio kultūromis, mat į stovyklą pasikviesime svečių iš skirtingų pasaulio šalių arba patys vyksime į pasirinktos šalies kultūros centrą Vilniuje. Taip pat vaikai turės užsiėmimų įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse – pavyzdžiui, mokysis pagaminti meksikietišką sombrero.
Kadangi turime ilgametę tokio darbo patirtį ir mumis pasitiki daug įdomių žmonių bei institucijų, dienos stovyklą parengėme taip, kad galėtume maksimaliai išnaudoti sostinės privalumus – tai puikus būdas vilniečiams aprodyti miestą iš kitur pasisvečiuoti atvykusiems jauniesiems giminaičiams ir kartu praleisti dieną.
Apie giminaičius iš kitų miestų. Anksčiau būdavo nemaža atskirtis tarp didžiųjų miestų ir regionų vaikų – ir galimybėmis, ir pasaulėžiūra. Ar pastebite pokyčių – kad vis daugiau vaikų į stovyklas atkeliauja ir iš mažesnių miestelių, ar, visgi, tai yra išimtinai didžiuosiuose miestuose gyvenančių tėvų būdas pasirūpinti savo vaikų vasara?
Didžioji dauguma mūsų stovyklų dalyvių jau daug metų yra iš didžiųjų miestų, tad, greičiausiai, jūsų minima bendra tendencija vis dar yra išlikusi. Tai neabejotinai lemia stovyklų veiklų įvairovė, jų prieinamumas ir finansinės galimybės didžiuosiuose miestuose, ir, žinoma, prioritetų bei pasaulėžiūros skirtumai. Visgi, vienareikšmiškai vertinti nereikėtų, nes didžiausias procentas vaikų ir gyvena didžiuosiuose miestuose.
O kiek vaikų kitais metais į stovyklą sugrįžta?
Į mūsų organizuojamas stovyklas Lietuvoje ir užsienyje kasmet grįžta tikrai nemažai vaikų – apie 70–80 proc. Dalis jų kartoja stovyklas, kuriose buvo praėjusiais metais – tai labiau būdinga stovyklaujantiems Lietuvoje, tačiau programas nuolat atnaujiname, deriname pagal vaikų amžių ir žinių lygį, todėl net grįžtantys kasmet gauna naują turinį ir auga kartu su stovykla. Na, o išbandę stovyklas užsienyje ir įvertinę jų teikiamą naudą, kitais metais dažniausiai renkasi kitą šalį ir kitą stovyklos profilį – taip vaikai per vasarą pamato daugiau pasaulio, susipažįsta su naujais žmonėmis, mažiau laiko leidžia prie ekranų ir dar visapusiškai patobulėja. Juk to iš kokybiškos vasaros ir tikimės?
