Dabar, pirmųjų metų universitet pabaigoje, Deividas sako, kad Kaunas jam patinka dėl savo žalumos, tačiau jis ilgisi maisto ir gero oro, būdingo jo gimtajam pajūrio miestui Vlorė.
Į pokalbį albanas studentas atvyko kartu su lietuviu draugu.
„Turiu daug lietuvių draugų, bendrauju su žmonėmis iš savo kurso“, – šypsodamasis pasakoja D. Mico, nors prisipažįsta, kad yra patyręs lietuviams paprastai priskiriamą šaltumą.
Tačiau Deividas nesiskundžia – jis studijuoja kartu su užsienio ir vietiniais studentais, turi pakankamai draugų ir veiklos universitete ir už jo ribų.
Džiaugiasi šiuolaikiškomis studijomis
Kauno universitetas buvo pirmasis ir vienintelis studento pasirinkimas – universiteto pavadinimas patraukė akis inžinerijos mokslų paieškoje. Deividas buvo priimtas, gavo stipendijos pasiūlymą, tad toliau neieškojo.
„Mane labiausiai domino inžinerijos studijų programos, o aviacijos inžinerija yra tai, apie ką mažai kas iš mano bendraamžių galvoja. Man visada patiko daryti kažką kitokio nei kiti“, – sako vaikinas.
Kol kas jis savo pasirinkimu patenkintas. Nors pirmaisiais metais aviacijos inžinerijos bakalauro studijų programoje daugiausia dėmesio skiriama bendriesiems inžinerijos dalykams, Deividas jau atrado tam tikrų temų, kurios jam ypač įdomios.
„Man patinka, kaip čia dėstoma – man tai lengvai suprantama, ir labai skiriasi nuo senosios mokymo metodikos, kuri būdinga mano šalies aukštosioms mokykloms. Labiausiai patinka tai, kaip išnaudojamos skaitmeninės technologijos. Manau, tai labai prasminga, nes ateityje dauguma skaičiavimų bus atliekama ne žmogaus smegenimis, o kompiuteriu“, – sako D. Mico.
Nors apie tolimesnę ateitį Deividas nelinkęs galvoti, jis įsitikinęs, kad jo studijos atitiks karjeros planus, kurie, kol kas su jo gimtąja Albanija nesusiję – aviacijos pramonė ten nėra labai išvystyta. Tačiau, baigęs bakalauro studijas, jaunasis inžinierius svarsto apie galimybę padaryti kelerių metų pertrauką ir siekti karjeros Lietuvoje ar kitur Europoje. Apie magistrantūros studijas jis teigia pagalvosiantis vėliau.
Lietuvoje išleidžia mažiau nei Albanijoje
Kiek jo studijų pasirinkimui įtakos turėjo tai, kad siūlė stipendiją? Deividui tai buvo labai svarbu, nes jo tėvai nebūtų išgalėję studijų užsienyje.
„Tėvai skeptiškai žiūrėjo į mano norą studijuoti užsienyje – pirma, dėl ekonominių priežasčių, o antra – dėl to, kad tai reiškė, jog gyvensiu vienas tolimoje šalyje, ir jie nerimavo. Tačiau studijų namuose net nesvarsčiau“, – sako Deividas.
Į Lietuvą jis atvyko žinodamas tik tiek, kad tokia šalis egzistuoja ir kaip vadinasi jos sostinė. Tikėdamasis pamatyti šalį, panašią į jo gimtąją pokomunistinę Albaniją, D. Mico buvo nustebintas skirtumų.
„Atvažiavau čia su tėčiu ir jis liko be žado dėl viešojo transporto, ypač traukinių efektyvumo ir švaros. Tokio lygio nesitikėjome. Be to, man labai patinka nuolaida studentiškam bilietui, tai labai praverčia“, – sako Deividas.
Gyvendamas Kaune, per mėnesį jis išleidžia mažiau, nei namuose, o tai taip pat buvo labai maloni staigmena.
„O gyvenu tikrai labai patogiai“, – šypsodamasis sako studentas iš Albanijos.
Laisvalaikiu Deividas mėgsta žaisti biliardą, stalo tenisą ir kitus žaidimus jo bendrabutyje esančiame Studentų laisvalaikio centre. O dabar, atšilus ir pagražėjus orams, dažnai išeina pasivaikščioti po netoliese esantį Ąžuolyno parką.
„Kaunas labai žalias, ir man labai patinka“, – vis pakartoja Deividas ir sako, kad planuoja pamatyti daugiau, pakeliauti po Lietuvą. Jau yra buvęs Trakuose, kurie, jo nuomone, yra nuostabi vieta.
Labiausiai ilgisi maisto
Šaltas oras ir lietuviška virtuvė – tai gyvenimo Kaune aspektai, kurių Deividas dar neišmoko pamėgti.
„Žiemą man čia buvo labai, labai šalta. Ir, kiek supratau, tai net nebuvo šalčiausia žiema! Tačiau temperatūros ir dienos šviesos atžvilgiu patyriau didžiulį skirtumą nuo namų“, – sako D. Mico, atskleisdamas, kad žiemą didžiąją dalį dienų praleisdavo viduje, nes išeiti į lauką būdavo per šalta.
Dar vienas iššūkis – maistas. Pripratęs prie Albanijai būdingos Viduržemio jūros regiono dietos, Deividas pasiilgo visų skonių ir ingredientų, kurių gausu namuose. Žuvis, jautiena, pomidorai, alyvuogės ir alyvuogių aliejus, apelsinai – pranešime spaudai studentas vardija maisto produktus, kurie čia kitokie nei gimtojoje Albanijoje.
„Viduržemio jūros regione turime beveik visko. Pomidorai noksta visus metus, o, kadangi gyvenu pajūryje, esu įpratęs dažnai valgyti žuvį. Tad prireikė šiek tiek laiko priprasti prie čia esančio maisto, jo skonio ir kainų. Apelsinų ir pomidorų skonis keistas, geros žuvies nerandu, jautienos sunku gauti ir ji per brangi“, – pasakoja Deividas.
Atvykdamas į Lietuvą jis vežėsi medaus ir alyvuogių aliejaus: „Nežinojau, ko tikėtis.“
Nors medus lietuviams yra svarbus ir vertinamas ingredientas, alyvmedžiams auginti, deja, mūsų klimatas netinkamas.
„Mūsų šeima turi keturis alyvmedžius, auginame figas ir kitus vaisius – tik savo reikmėms. Aliejus, kurį atsivežiau iš namų, yra mišinys iš mūsų sodo ir kitų alyvuogių – šviežias, naminis produktas“, – sako D. Mico.
Kad šiek tiek prisimintų namų skonį, Deividas dažnai pats gaminasi maistą iš tų Viduržemio jūros regiono ingredientų, kurių gali čia rasti.
Studijas Lietuvoje rekomenduoja draugams
Kaip ryškiausią kultūrinį skirtumą tarp lietuvių ir albanų, Deividas įvardija santūrų vietinių gyventojų charakterį.
„Lietuviai retai kalba su nepažįstamaisiais, dėl to atrodo šalti. Albanijoje esame įpratę kalbėtis su visais. Tuomet, vos tik su kuo nors pasikalbėję, iškart pradedame draugauti. Bandžiau tokią pačią strategiją taikyti ir čia, bet su kai kuriais žmonėmis ji nelabai pasiteisino“, – šypsodamasis sako D. Mico ir priduria, kad tam tikras vietinių gyventojų šaltumas gali būti susijęs su klimatu.
Kadangi tiesioginių skrydžių nėra, kelionė atgal į Albaniją užtrunka visą dieną. Deividas jau nekantriai laukia, kada vasarą galės nuvykti į gimtąjį pajūrio kurortą. Tačiau į Kauną rudenį tikrai sugrįš ir jau rekomendavo daugeliui savo draugų.
„Turiu draugų, kurie dar mokosi vidurinėje mokykloje, bet domisi ta pačia sritimi kaip ir aš. Pasakodamas apie savo patirtį universitet, sakau jiems, kad viskas čia gerokai pranoksta mano lūkesčius. Be to, Kaunas nėra didelis miestas, vadinasi – mažiau žmonių, mažiau triukšmo, daugiau žalumos. Būtent tai ir sakau žmonėms apie savo studijas čia“, – pasakoja D. Mico, aviacijos inžinerijos bakalauro pirmakursis iš Albanijos.