Populiariausios studijų kryptys
Pastaraisiais metais į aukštąsias mokyklas stojantieji dažniausiai renkasi socialinių mokslų, menų, sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos, inžinerijos bei ugdymo mokslų studijų kryptis. Šiemet įsigaliojus vienodiems minimaliems reikalavimams stojant į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas, didelių pokyčių nesitikima.
Abiturientų pasirinkimus lemia asmeniniai interesai, gebėjimai bei šeimos ir draugų nuomonė. „Svarbus veiksnys yra ir darbo rinkos tendencijos bei atlyginimo lūkesčiai“, – pastebi VDU Marketingo ir komunikacijos departamento specialistė Justina Šišaitė.
Programos, kuriose tikimasi daugiausiai pirmakursių
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Kristina Ukvalbergienė atskleidžia, kad daugiausiai stojančiųjų tikimasi Programų sistemų, Statybų, Elektronikos, Mechanikos ir Informatikos inžinerijos programose. „Šiemet taip pat padidėjo Finansų studijų programos populiarumas“, – priduria profesorė.
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) daugiausia pirmakursių tikimasi Psichologijos ir Mokomojo dalyko pedagogikos studijose. Pastaraisiais metais augo menų krypčių populiarumas, kuriose nėra reikalingas išlaikytas matematikos egzaminas.
„Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) populiariausios studijų programos išlieka Medicina, Veterinarinė medicina ir Odontologija“, – teigia prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis. „Pagal Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analizę, iki 2032 m. Lietuvoje trūks per 5,5 tūkst. sveikatos specialistų“, – pastebi jis.
Vilniaus universitetas (VU) pastebi didėjantį susidomėjimą biochemijos bei naująja Kosmetinės chemijos studijų programa. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai norinčių studijuoti laukia Psichologijos, Medicinos, Teisės, Kūrybos komunikacijos, Ekonomijos ir Finansų studijų programose.
Ateities darbo rinka
„Norėdami prisitaikyti prie rinkos poreikių, universitetai atnaujina ir adaptuoja studijų programas, plečia jų spektrą bei kuria naujas programas“, – teigia VDU specialistė J. Šišaitė.
Vilniaus universitetas šiemet atnaujino studijų programas, tarp jų - Vidurio ir Rytų Europos kalbos ir kultūros, Lietuvių filologijos (kultūros ir medijų studijos), Lietuvių filologijos ir reklamos: turinio kūrimas ir rinkodara, Azijos studijų (korėjistikos) bei Matematikos mokymo ir edukometrijos.
„Technologijų pažanga ir globalizacija reikalauja specialistų gebėjimo būti lankstiems ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Ypatingai svarbiomis kompetencijomis turėtų išlikti kompiuterinio raštingumo įgūdžiai, gebėjimas naudotis technologijomis, analizuoti duomenis. Na ir turėtų stiprėti kritinio mąstymo bei emocinio intelekto svarba“, – atskleidžia J. Šitaitė.
Kauno technologijos universiteto profesorė pabrėžia, kad svarbiausios kompetencijos bus susijusios su skaitmeniniu ir technologiniu raštingumu, dirbtiniu intelektu, darbu su duomenimis, sisteminiu, kritiniu ir kūrybingu mąstymu, atsparumu ir lankstumu bei žaliajam perėjimui reikalingais įgūdžiais. Taip pat itin svarbūs bus mokymosi visą gyvenimą ir lyderystės įgūdžiai.
„Lietuvoje dar nėra aiškios priklausomybės tarp rinkos poreikių ir abiturientų pasirinkimų. Pavyzdžiui, siekiant tvaraus ir spartaus ekonomikos augimo Lietuvoje, rinkai reikia itin didelio inžinierių skaičiaus, tačiau inžineriniai mokslai yra tik penktoje vietoje pagal stojančiųjų pasirinkimą“, – teigia K. Ukvalbergienė. „Manau, kad valstybiniu lygmeniu šiam poreikiui užtikrinti reikėtų numatyti daugiau priemonių, kaip tai daroma, pvz., su pedagogų rengimu“, – priduria ji.
Šiais metais suvienodinus stojimo reikalavimus į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas, abiturientams norint studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose būtina išlaikyti lietuvių ir literatūros, matematikos (išskyrus menų krypties studijas) ir dar vieną pasirenkamą valstybinį egzaminą. Jų vidurkis turi būti didesnis nei 36.
Abiturientai savo egzaminų rezultatus gali sužinoti prisijungę prie brandos egzaminų kandidatų darbų demonstravimo ir rezultatų skelbimo sistemos.
