Lietuvą sumaišė su Amerika
Kaip rašoma pranešime spaudai, iš pradžių jis norėjo studijuoti mechatroniką, nes patiko kurti naujus išradimus. Tikėjo, kad studijuodamas šią specialybę priartės prie galimybės sukonstruoti viską, ką tik sugalvos, bet galiausiai nusprendė studijuoti informatiką.
„Baigęs vidurinę mokyklą pateikiau paraiškas į įvairius užsienio universitetus, daugiausiai – Lenkijoje. Paraiškų teikimo procesas Lenkijos universitetuose užtruko pernelyg ilgai, todėl universiteto agentė pasiūlė kreiptis į Kauno technologijos universitetą. Kažkodėl pamaniau, kad tai – Kanzaso technologijos universitetas, bet ji paaiškino, kad tai Kauno technologijos universitetas Lietuvoje. Tiesą sakant, iki tol niekada nebuvau girdėjęs apie Lietuvą. Ji pateikė paraišką į universitetą, o po trijų dienų gavau sąlyginį priėmimą ir jaučiausi taip, lyg tai būtų buvusi apgavystė – viskas vyko pernelyg greitai ir sklandžiai. Agente pasitikėjau, todėl tęsėme procesą ir taip atsidūriau čia. Dabar, žvelgdamas atgal, matau, kad turėjau atsidurti būtent čia. Žmones, kuriuos sutikau, dalykus, kurių išmokau, ir žmogų, kuriuo tapau – būtent šis sprendimas mane atvedė iki šio taško“, – dalijasi jis.
Netikėtai atrastos bakalauro studijos neprailgo, o šiuo metu Leo KTU studijuoja magistrantūrą. Jo planuose – ir doktorantūros studijos, nes, IT specialisto teigimu, dabartiniame pasaulyje natūralu mokytis visą gyvenimą.
Išvykti sunku nebuvo
Išvykti iš Nigerijos, pašnekovo teigimu, nebuvo sunku, nes jau anksčiau keletą metų buvo praleidęs toli nuo namų.
„Buvimas toli nuo namų nebuvo kažkas naujo. Tačiau nesusipakavau pakankamai šiltų daiktų, tad prisitaikyti prie šaltų orų buvo sunku. Be to, buvo ir kitų išbandymų, nes į Lietuvą atvykau 2019 m. sausį, o po metų prasidėjo koronaviruso protrūkis, bet prie visko pamažu prisitaikiau“, – kalba „Cognizant“ jaunesnysis DevOps inžinierius.
Ko tikrai pasiilgsta – tai šeima, draugai ir maistas. Anot Leo, Nigerijoje, kadangi šalyje gyvena beveik 219 mln. žmonių, labai svarbu yra bendruomenės.
„Iš visų dalykų, kurių pasiilgstu yra nigerietiškas maistas ir mano šeima. Nigerietiško maisto aštrumas, skonis ir dydis yra kažkas tokio, ko negali atkartoti jokia kita virtuvė. Aštrūs Jollof ryžiai, Egusi sriuba, Fufu košė, vėlyva iš jautienos pagaminta Suya, sotūs malti batatai gali priversti prašyti dar ir dar papildyti lėkštę. Jau tuoj vyksiu atostogų pas šeimą ir galėsiu visu tuo pasimėgauti“, – vardija jis.
Leo pripažįsta, jog iš pradžių lietuviai pasirodė itin šalti ir uždari žmonės.
„Lietuviai yra labai santūrūs, todėl turėjau įveikti poreikį nuolat bendrauti viešumoje ir patogiai jaustis namuose didžiąją laiko dalį. Žinoma, susikūrus savo draugų ratą šis poreikis buvo išspręstas, bet supratau, kad lietuviai yra atviri tik savo artimam ratui, kas iš pradžių buvo kiek neįprasta. Dar vienas dalykas, prie kurio reikėjo įprasti – tai, kad čia nėra labai pigaus gatvės maisto. Tai paskatino maistą gaminti namuose ir daugiau eksperimentuoti bei atrasti europietišką virtuvę“, – dalijasi jis.
Lietuvių kalbos dar nepramoko
„Šiuo metu esu jaunesnysis DevOps inžinierius. Mano darbo dieną sudaro, kaip juokauju, visų pirma – kavos puodelis, dalyvavimas susitikimuose, kūrėjų naudojamos infrastruktūros ir paties produkto kūrimas bei priežiūra, pagalba organizuojant rugsėjo 10–12 dienomis Vilniuje įvyksiantį „DevOps Days Vilnius 2024“ renginį ir naujų DevOps praktikantų kuravimas“, – vardija pašnekovas.
DevOps – tai praktikos, apjungiančios programinės įrangos kūrimą ir IT operacijas, jos pastaruoju metu išpopuliarėjo, nes vis daugiau įmonių transformuoja IT procesus, komandas bei bendrą įmonės kultūrą, siekiant prisitaikyti prie modernių technologinių tendencijų bei naujos darbo metodikos.
Jo teigimu, DevOps specialistų poreikis tik auga, tad ši IT sritis – itin perspektyvi.
„Per pusantrų metų organizacijoje jau teko prisidėti prie ne vieno tarptautinių klientų projektų – viename bankiniame projekte padėjau perkelti jų diegimo infrastruktūrą į naujausią versiją; dirbant su viena mažmeninės prekybos įmone padėjau prižiūrėti jų infrastruktūrą ir kodo bazę – prisidėjau sprendžiant kūrėjams iškilusias problemas, sugalvoti ir įgyvendinti geresnius sprendimus, kad būtų užtikrintas sklandus sistemos bei komandų darbas. Šiuo metu dirbu įmonės viduje, t.y. padedu vykdyti bet kokį projektą ar užduotį, susijusią su įrankių ir sistemų, pavyzdžiui, nemokamos programavimo akademijos „Sourcery“ naudojamos infrastruktūros, priežiūra ar diegimu“, – kalba jis.
Tiesa, jis pripažįsta, kad lietuvių kalbos taip ir nepramoko – žino svarbiausias frazes, kurios reikalingos kasdieniame gyvenime, bet kadangi visi darbai vyksta anglų kalba, bent jau kol kas tam laiko neatrado.
Visgi, kaip jam pavyksta tokio amžiaus taip tikslingai siekti tikslo svetimoje šalyje?
„Tikėjimas (sekmadieniais savanoriauju bažnyčioje), artimi draugai, draugiški kolegos – tai mano motyvacija, kuri padeda eiti su nauja energija kiekvieną dieną. Dėl to tikiu, kad per ateinančius penkerius metus pavyks pasiekti dar daugiau –matau save kuriant ir pristatant sprendimus, kurie padės milijonams žmonių tiek namuose, tiek visame pasaulyje“, – tiki Leo.