Prisidengdamas krikščioniškomis vertybėmis, pasiūlė itin dosnią auką
„Savaitgalį gavau šią žinutę į Messenger. Ėmiau skaityti ir viskas tapo aišku. Dar po kelių minučių analogišką žinutę gavo šalia sėdėjusi mama. Tai galim tik įsivaizduot, koks mastas tokių apgavysčių. Greičiausiai, kai tiek mėgina – kažkada ir pavyksta“, – pasakoja pašnekovė (vardas redakcijai žinomas), į susirašinėjimo programėlę gavusi netaisyklinga lietuvių kalba parašytą itin dosnų pasiūlymą.
Asmuo, prisistatantis vyriškiu iš Vokietijos, gyvenančiu Ispanijoje, rašo, jog itin sunkiai serga koronavirusu, kuris jį netrukus pražudys. Visoje žinutėje dominuoja krikščioniškos vertybės, vyriškis džiaugiasi, kad Dievas jį atsiuntė prieš mirtį pas šią patikimą, sąžiningą merginą, mat mirties patale gulinčiam vyrui norisi savo likusį turtą, 1, 575 mln. Eur atiduoti vargstančiam, kuriam tai pakeistų jo ir šeimos gyvenimą.
Lietuvos Policijos duomenimis, tokių ir panašių pasiūlymų žmonės sulaukia nuolat: apgavikas yra puikus žmogaus sielos žinovas, supranta, ko žmogus ieško, ko jam trūksta, ko nori. Atspėjęs slaptą troškimą, apgavikas sukuria iliuziją, kad iš tiesų yra tas žmogus, kuriuo verta pasitikėti: „Jis gali tapti karininku ar didvyriu, mokslininku ar verslininku, kultūros veikėju, advokatu ar policininku. Jis net pasirūpina dokumentais – būtinai su savo nuotrauka“, – pasakojo Ramūnas Matonis, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas.
Mitas, kad patiki tik vyresni žmonės: aferistai kur kas dažniau apgauna kitą amžiaus grupę
Anot „Swedbank“ informacinės saugos vadovės Žygedos Augonės, neseniai atliktas tyrimas atskleidė, jog beveik pusė (48 proc.) šalies gyventojų arba jų artimieji susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais:
„1 iš 6 susidūrimų su sukčiais gyventojams baigiasi finansiniais nuostoliais. Įprastai manoma, kad dažniausiai nuo sukčių nukenčia senyvo amžiaus žmonės, tačiau tai nėra tiesa. Tyrimas rodo, kad į telefoninių ar elektroninių sukčių pinkles dažniau įkliūva ir finansinę žalą patiria jaunesni 18–35 m. amžiaus šalies gyventojai. Vyresni nei 56 m. gyventojai nuo sukčių nukenčia rečiau, tačiau išsiskiria tuo, jog sukčiai iš jų sugeba išvilioti didžiausias pinigų sumas“, – kalba Ž. Augonė. Pasak pašnekovės, gyventojai pripažįsta, kad dažniausiai pinigus praranda apsipirkę fiktyviose elektroninėse parduotuvėse, kuomet užsakytos prekės jų nepasiekia, arba per neapdairumą atskleidę savo el. bankininkystės duomenis, taip suteikdami galimybę sukčiams pasisavinti pinigus iš jų sąskaitos:
„Dalis nukentėjusiųjų vis dar netenka pinigų sukčiams pavykus įtikinti, kad jų artimieji pateko į nelaimę. Kita klasikinė sukčiavimo forma – apsimetama draugu ar geru pažįstamu, kuriam taip pat skubiai prireikia pinigų. Pastaruoju metu pastebima, kad žmonės apgaunami, įtikinus juos investuoti į fiktyvias investavimo svetaines. Pradžioje sukuriamas įspūdis, kad investicijos neša grąžą, tad žmogus raginamas investuoti dar daugiau. Neretai sukčiai prisidengia ir žinomų asmenų tapatybe, kad kvietimas investuoti skambėtų dar patikimiau. Realiai jokios investicijos nevykdomos, gyventojų pervestos lėšos yra pasisavinamos sukčių“, – apie itin populiarius apgavysčių scenarijus pasakoja banko atstovė.
Be to, vis daugiau gyventojų susiduria su elektroniniu sukčiavimu, kai apgavikai savo aukų ieško internete, socialiniuose tinkluose ar siųsdami fiktyvius elektroninius laiškus. Nusikaltėliai vis dažniau prisidengia romantinėmis pažintimis socialiniuose tinkluose, kuria istorijas apie paveldėtus turtus ar sukurtą sėkmingą verslą, kuriam reikia partnerių. Kita dalis finansinių nusikaltėlių, turinčių daugiau techninių galimybių, išvilioja pinigus, siūlydami melagingus investavimo metodus, siųsdami kenkėjiškas nuorodas ar klastodami elektronines prekybos platformas, kuriose siūlo žinomų gamintojų prekių su neįtikėtinai didele nuolaida.
Psichologas A. Kairys: dažniausiai vadovaujamės supaprastinimais ir emocijomis
Girdime neįtikėtinas sukčiavimo istorijas ir kartais atrodo nesuvokiama, kaip žmonės galėjo taip apsigauti. Psichologas doc. dr. Antanas Kairys sako, jog šioje vietoje reiktų pradėti nuo to, kad visų žmonių informacijos apdorojimo gebėjimai yra riboti:
„Ką tai reiškia? Ogi tai, kad priimdami daugelį sprendimų, žmonės vadovaujasi supaprastinimais ar emocijomis. Pavyzdžiui, kai renkamės grietinę parduotuvėje, labai retai (o gal ir niekada) nagrinėjame visas grietines, jų sudėtį, kainą, galiojimo laiką ir pakuotės ekologiškumą. Dažniausiai renkamės pagal vieną iš požymių – „O, nuolaida!“ arba perkame grietinę, kurios prekinis ženklas emociškai patinka labiausiai. Deja, šiuo sprendimų ribotumu dažnai naudojasi sukčiai. Žmogus, jei jį pavyksta įvesti į streso būseną ir spausti veikti greitai, gali daug sunkiau blaiviai išanalizuoti situaciją ir pasiduoda autoriteto spaudimui, norui padėti ar kitiems masalams, kuriais naudojasi sukčiai. Ne veltui sukčiai skambina netikėtu laiku, net naktį, dengiasi policijos ar banko autoritetu, spaudžia veikti kuo greičiau.“
Ar Lietuva – išskirtinių naivuolių tauta? „Lietuviai, kaip ir visų šalių žmonės, yra paveikūs melagienoms ir apgavystėms. Nemanau, kad esame kažkuo išskirtiniai, gal tik skiriasi, kokiomis melagienomis ar apgavystėmis patikime: tai priklauso ir nuo politinės situacijos, ir nuo kultūros, švietimo. Tyrimai rodo, kad tarp žmonių tikrai yra skirtumai: nuo gebėjimo kritiškai pažiūrėti į situaciją, informacinio raštingumo ir kitų ypatumų gali priklausyti tai, kiek lengvai žmogus patikės apgaule“, – kalba docentas.
Nors informacinis raštingumas, kritiškumas ir asmenybės savybės yra svarbūs, vis dėlto, pasak psichologo, kiekvienas mūsų esame pažeidžiami: „Apgaulės ir melagienos gali būti labai įvairios, kai kurios jų gali būti sukurtos itin kruopščiai, išstudijavus potencialios aukos elgesį ar aplinką, todėl gali būti ypač įtikinama.“
Deja, anot A. Kairio, duomenys, kuriuos renka įvairios organizacijos, sekančios kibernetinius nusikaltimus, rodo, kad pandemijos metu ženkliai padaugėjo apgavysčių internete: „Tai greičiausia susiję su tuo, kad žmonės daug daugiau laiko leidžia internete, tad ir yra pažeidžiamesni.“
Besinaudojantiems internetine bankininkyste – trys svarbūs patarimai
Šalies gyventojų pirkiniams internetu išleidžiama suma vos per vienerius metus išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ atsiskaitymų duomenys. Žaibišką interneto prekybos augimą paskatino pandemija ir karantino apribojimai. Smarkiai didėjant interneto pirkėjų skaičiui, į juos vis dažniau krypsta ir sukčių dėmesys:
„Banko saugumo ekspertai sulaukia vis daugiau prašymų ištirti ginčytinas atsiskaitymų internete operacijas. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, tokių prašymų skaičius kasmet išauga vidutiniškai po 20 proc. ir itin padaugėja sausio bei vasario mėnesiais: klientai kreipiasi, taip ir nesulaukę prekių po Kalėdinio apsipirkimo ar metų pradžios išpardavimų.“
Visgi apsisaugoti nuo sukčių, sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė, galima imantis tam tikrų prevencijos priemonių. Pirmoji – geriau suprasti sukčių veikimo metodus.
„Natūralu, kad visada norisi patinkantį daiktą įsigyti su kuo didesne nuolaida. Bet turbūt daugelis suprantame, kad 80 ar 90 proc. siekiančios nuolaidos realybėje neegzistuoja. Jei interneto parduotuvėje ar skelbime siūloma gerai žinomo gamintojo prekė už itin mažą kainą - tai pirmasis signalas, kuris turėtų sukelti jūsų įtarimą“, – kalba specialistė.
Antra, skirtingai negu realybėje, internete imituoti dalykus yra kur kas paprasčiau. Prekybininkais besidedantys sukčiai dažniausiai yra ištobulinę gebėjimą tiek apsimesti kitais asmenimis, tiek sukurti įtikinamai atrodančias prekių ar paslaugų svetaines.
„Prieš planuodami apsipirkti nežinomoje interneto parduotuvėje pirmą kartą, gerai atlikite namų darbus ir jokiu būdu neskubėkite atsiskaityti: patikrinkite tos e. parduotuvės domeno įkūrimo datą, paieškokite kitų vartotojų atsiliepimų apie ją, išnagrinėkite siūlomas atsiskaitymo, pristatymo, prekių grąžinimo sąlygas“, – pataria ekspertė.
Trečias patarimas – savo mokėjimo kortelėje būtina aktyvuoti saugaus atsiskaitymo internete funkciją, kurią siūlo daugelis finansų institucijų: „Taip pat aktyvuokite nemokamų pranešimų funkciją savo telefone (angl. push notification), taip matysite bet kokį lėšų judėjimą savo sąskaitose ir lengviau pastebėsite įtartinus mokėjimus kortele, jei tokių atsirastų.“
Pabaigai, viena gera žinia perkantiems internetu – nuo šių metų pradžios atsiskaitant kortelėmis internetu, pradėtas taikyti saugesnio autentiškumo patvirtinimas. Tai reiškia, kad internete atliekamą operaciją žmogus turi patvirtinti su „Smart-ID“, m. parašu ar kita naudojama autentifikacijos priemone. Ši visoje ES įsigaliojusi priemonė padidins atsiskaitymų saugumą internete ir gerokai apribos sukčių galimybes neteisėtai pasinaudoti kortelės duomenimis.