Sukčiai neatostogauja: internete plinta nauja apgaulė, prisidengiant „The Roop“ ir „Delfi“

Internetiniai sukčiai siautėja toliau: šį kartą nuspręsta veikti pasitelkiant ne tik populiarios grupės „The Roop“ veidus, bet ir „Delfi“ portalą. Internete plinta nuotrauka su žinomu atlikėju Vaidotu Valiukevičiumi, o, panorus peržiūrėti daugiau informacijos, atidaromas neva „Delfi“ parengtas straipsnis apie itin sėkmingas investicijas į kriptovaliutas. Į akibrokštą reaguoja ir „The Roop“ vadybininkas, ir „Delfi“ vyriausioji redaktorė.

Pasinaudota žinomų atlikėjų veidais

Trečiadienį su „Delfi“ redakcija susisiekė skaitytoja Bernadeta, pranešdama, kad instagramo platformoje pastebėjo plintančią melagingą kvietimą investuoti:

„Tiesiog naršiau po savo socialinius tinklus, ir pasirodė naujas įrašas. Iškart supratau, kad nesąmonė, tai buvo smalsu paskaityti, kas per apgaulė. Pastebėjau, kad programėlėje plinta nuotrauka, bandanti įtraukti žmones investuoti į kinišką kriptovaliutą, kuri neva padėjo grupei „The Roop“ tapti milijonieriais. Esu tikra, kad tai nieko bendro su grupe neturi, tokias apgaules kas dieną matau darbe“, – rašė skaitytoja.

Susisiekus su „The Roop“ grupės vadybininku Lauru Lučiūnu, šis patikino, kad apie tai, jog apgaulės kontekste naudojamas grupės vardas ir lyderio V. Valiukevičiaus nuotrauka, negirdėjo, tačiau nesistebi, mat žinomų žmonių veidai nebe pirmą kartą patenka į panašias situacijas. Šiuo metu, sako „The Roop“ vadybininkas, grupė savo pastangas ir laiką investuoja į naujas dainas, o ne į minimas kriptovaliutas.

Skelbiama melaginaga informacija, sako apgaulę aptikusi skaitytoja, žmones ragina nepraleisti progos investuoti į neva perspektyvią kriptovaliutą, kuri ateityje bus brangesnė už „Bitcoin“.

Melagingai rašoma, kad „Delfi“ irgi įsigijo šių kriptovaliutų, kad skaitytojams pateiktų patikimą, pačių patikrintą informaciją.

„Delfi“ vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė perspėja žmonės būti itin budriais ir atsargiais: „Sukčiai ne vieną sykį bando pasinaudoti patikimų žiniasklaidos priemonių vardu platindami melagingą informaciją ar niekuo nepagrįstus raginimus. Dar kartą raginu žmones būti apdairiais: gyvename laikais, kai informacijos srautas – milžiniškas, todėl negalima pasitikėti nežinia kur plintančia informacija, visada kviečiu ateiti į www.delfi.lt ir patikrinti, kaip viskas yra iš tiesų“.

Pataria, kaip atpažinti melagienas

„Delfi“ jau anksčiau rašė apie tai, kaip atpažinti melagienas: Pastebėjus įtartiną žinutę R. Lukaitytė-Vnarauskienė patarė atkreipti dėmesį, kas ją platina. Neretai pirmiausiai tai būna žmogus iš artimo rato, tačiau svarbu pastebėti ir pirminį šaltinį.

„Pirmiausiai reikėtų įvesti į paiešką tos žinutės temą ir, jei nerandate nieko, kas iš tradicinės žiniasklaidos priemonių dar rašytų šia tema, tai jau yra pirmasis ženklas, kad informacija nėra teisinga ir prašosi būti patikslinta. Jei tai būtų naujiena apie naują koronaviruso protrūkį, naujus atvejus, draudimus ar pan., paprastai žiniasklaidos priemonės apie tai būtų parašiusios ar pranešusios, o šią informaciją rastumėte paieškoje. Jei šaltinis yra keistas ir tai nėra gerai pažįstama žiniasklaidos priemonė, reikėtų sudvejoti. Tuomet patikrinkite, ar yra kas nors dar apie tai kalbantis“, – patarimais dalijosi vyriausioji redaktorė.

Antrino ir „Delfi“ korespondentas gynybos temomis Vaidas Saldžiūnas, kuris pastebėjo, kad melagingų naujienų srautas pandemijos metu nebuvo pastovus. Žurnalistas siūlo atkreipti dėmesį ir į iliustracijas: ar jos nėra montažas/iš seniau panaudota nuotrauka, ar žinutėje nekliūva keistas šriftas, netipinės klaidos ir pan:

„Visada kilus dvejonėms ir abejonėms verta daryti tai, kas paprastai nurodoma ant vaistų pakuotės – pasitarti su gydytoju arba vaistininku, dezinformacijos atveju – pasitarti su specialistais/ekspertais“, – sakė V. Saldžiūnas.

Kibernetinio saugumo ekspertas: atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus

Tuo tarpu kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius pasakoja, kaip atpažinti apgaulingais tikslais sukurtas internetines svetaines:

Gramatinės, stiliaus ir kitos klaidos: tai, sako ekspertas, vienas iš pagrindinių požymių, kad svetainė bus kurta apgavikiškais tikslais: „Kartais klaidos būna loginės, kartais netvarkingi liksniai, tiesiog sakinio struktūra nepanaši į lietuvišką. Dažnai būna taip, jog sukčiai naudojasi interneto vertimo programomis, duoda anglišką ar rusišką tekstą ir atgal gauna lietuvišką.“

Kada įkurta svetainė: M. Pareščius siūlo tikrinti svetainės sukūrimo laiką: „Tam tinka „Whois“ tarnybos svetainė, čia pamatysite tikrinamos svetainės savininką. Čia tiesiai šviesiai matysime, kad jei svetainės domeno savininkas yra įmonė – įmonės labai retai sukčiauja, tai dažniau daro privatūs asmenys. Jei matome net neaiškų domeno savininką, neaiškų adresą – taip pat didelis įtarimas, kad tai yra sukčiai.“

Kokia informacija apie įmonę pateikta svetainėje: anot eksperto, interneto svetainėje, jei ji siūlo tam tikras prekes, turėtume matyti ne tik siūlomą prekę, bet ir svetainės savininką, skiltis „Apie mus“ turėtų suteikti informaciją apie įmonės pavadinimą, kodą, adresą, kontaktus. „Pas sukčius dažniausiai terasite vieną telefoną. Vienu ir vieninteliu juo atsiliepinėja. Dažnai šis telefono numeris – net ne Lietuvoje, gali būti estiškas, britiškas, rusiškas numeris ar pan.“, – kalba specialistas.

Kokia kalba su jumis bendrauja svetainės atstovai: Dažnas atvejis, anot pašnekovo, jog paskambinus lietuviškos svetainės nurodytu telefonu, su klientu kalbama rusiškai. Paklausus, kodėl aptarnavimas vyksta taip, prisidengiama įmonės politika ar pan.

Nemokamų pietų nebūna: „Nebūna universalių svetainių ir nebūna žemų kainų. Kainos nuo konkurentų turi skirtis daugiausia 10–15 proc. Jei matote, kad kainos skiriasi kardinaliai – iškart galite įtarti, jog tai sukčiai“, – konstatuoja M. Pareščius.