Naudojantis Lietuvos geologijos tarnybos el. paslaugomis galima rasti naudingos informacijos ir planuojant, kaip geriau panaudoti turimus žemės plotus.

DELFI primena, kad elektroninės paslaugos Lietuvoje kuriamos panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

„Elektroniniu būdu teikiame daug paslaugų, tai ir informacijos teikimas, ir leidimų išdavimas. Tiesa, leidimų eksploatuoti naudingąsias iškasenas išdavimas per elektronines paslaugas yra ganėtinai keblus, nes mums teikiamos paraiškos turi būti su kartografine medžiaga, planais, tad per elektroninę sistemą jie sunkiai išduodami“, - komentavo Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.

Tačiau jis sako, kad paklausiausią informaciją apie gręžinius galima pateikti elektroniniu būdu.

„Gręžinių registravimas, tyrimų registravimas, registro paslaugos yra atliekamos per elektronines paslaugas, - kalbėjo J. Satkūnas. - Pavyzdžiui, žmogus gręžia šulinį ir Žemės gelmių įstatymas jį įpareigoja šulinį įregistruoti, tai galima padaryti internetu.“

Geologijos tarnybos duomenimis, dažniausiai ieškoma informacijos apie gręžinius, geologinius pjūvius, kur yra vandeningi sluoksniai, domimasi jų aprašymais. Gręžiniai su specialia įranga gali būti daromi ne tik geriamam vandeniui gauti, bet ir įrengiant, pavyzdžiui, šilumos siurblius.

„Žmonės klausia, ar jų žemėje, privačioje nuosavybėje, yra naudingų iškasenų, derinami teritorijų planavimo dokumentai, žemėtvarkos planai, nes žemėtvarkininkai rengdami planus turi įsitikinti, ar teritorijoje nėra kokių ribojančių veiksnių, kaip antai naudingų iškasenų telkinių, kuriems galioja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“, - paaiškino pašnekovas.

Jonas Satkūnas

Be to, elektroniniu būdu gyventojai teikia informaciją pagal teisės aktus apie kasamas kūdras, duomenis apie inžinerinius geologinius tyrimus, kuriuos Lietuvos geologijos tarnyba turi vertinti.

„Vis daugėja elektroninės informacijos teikimo atvejų ir būdų“, - apibendrino J. Satkūnas.

Informacija apie žemės gelmes teikiama per e.valdžios vartus arba yra vieša.

Pavyzdžiui, informaciją apie gręžinio pasą galima sužinoti jungiantis per elektroninės valdžios vartus. Prisijungus reikia pateikti duomenis apie konkretų ieškomą gręžinį, o teikiama informacija yra mokama.

Kita aktuali paslauga – naudingųjų iškasenų telkinių žemėlapis, iš kurio galima sužinoti, ar konkrečioje teritorijoje yra žemės gelmių turtų. Jei norima tik pasižiūrėti, kokiose vietose yra naudingųjų iškasenų, ar telkiniai naudojami, tai galima padaryti neprisijungus. Jei reikia detalesnės informacijos, gali reikėti prisijungti.

Geologijos tarnybos sistemoms galima pateikti ir gauti duomenų, tvarkomų Žemės gelmių registre, Valstybinėje geologijos ir Valstybinėje požeminio vandens informacinėse sistemose.

Nuotoliniu būdu yra pasiekiamas Žemės gelmių registras, Valstybinė geologijos informacinė sistema (GEOLIS) ir Požeminio vandens informacinė sistema (PožVIS).

Lietuvos geologijos tarnyba yra nacionalinė geologinių tyrimų tarnyba, be žemės gelmių naudojimo reguliavimo tiesiogiai vykdanti valstybei reikalingus geologinius tyrimus ir valdanti geologinės informacijos sistemą.

Geologijos tarnyba organizuoja ir vykdo valstybinius geologinius tyrimus, reguliuoja ir kontroliuoja valstybinių žemės gelmių naudojimą, kuria valstybinę geologinės informacijos sistemą ir kaupia duomenis.

Lietuvos geologijos tarnyba ne tik teikia visuomenei duomenis apie žemės gelmes, teigiamas ir neigiamas jų savybes, bet ir tiria bei prognozuoja geologinius procesus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)