DELFI primena, kad dokumentai Lietuvoje skaitmeninami panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
„Bene daugiausia galimybių išsaugoti sukauptą nykstantį Lietuvos kultūros paveldą teikia informacinės ir ryšių technologijos“, - sako Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė.
Dėl šios priežasties sukauptus vertingus istorinius dokumentus ir kitą medžiagą nuspręsta skaitmeninti ir viešai pateikti internete, kad kuo daugiau susidomėjusių žmonių nesunkiai ją galėtų rasti ir analizuoti.
Kuriant interneto svetainę valstybingumas.lt, Seimo kanceliarija dirbo su partneriais Lietuvos centriniu archyvu, Vytauto Didžiojo karo muziejumi bei dalyvaujant istorikams-ekspertams atrinko ir skenavo istorinius dokumentus, kurie saugomi ne tik valstybiniuose, bet ir asmeniniuose archyvuose.
Sukurtoje interneto svetainėje galima rasti saugomus Lietuvos valstybės XX a. istorijai svarbius dokumentus.
Interneto svetainėje „Lietuvos valstybingumas: iš praeities į ateitį“ dokumentų apžvalga pateikiama lietuvių, anglų, prancūzų ir rusų kalbomis. Svarbu ir tai, kad ji yra nuolat pildoma.
Ne viskas dar internete
Nors internete jau yra paskelbta daug istorinės informacijos apie Lietuvos valstybingumą, dar ne viskas yra pasiekiama nuotoliniu būdu.
„Dauguma saugomų dokumentų, ypač asmeniniuose archyvuose, nėra dar suskaitmeninti, taip pat yra prastos fizinės būklės, todėl norint juos išsaugoti ir užtikrinti prieinamumą prie šių unikalių dokumentų būtina turėti skaitmenines laikmenas“, - pastebėjo A. Rupšytė.
Ji primena, kad archyvuose ir muziejuose, bibliotekų retų leidinių skyriuose saugomi dokumentai yra išduodami tik skaityti tų įstaigų skaityklose, į kurias reikia nuvykti.
„Be to, nemažai įdomios medžiagos yra asmeniniuose archyvuose, kurie nėra prieinami visuomenei“, - kalbėjo pašnekovė, primindama, kad dalis jų jau yra pasiekiama internetu.
Interneto svetainėje veikia trys paieškos.
Šiuo metu svetainėje galima ieškoti tekstinės informacijos svetainės puslapiuose ir dokumentuose, t. y., tiek antraštėse, tiek tekstuose, taip pat naršyti tarp įvairialypės informacijos, pavyzdžiui, nuotraukų, garso, vaizdo medžiagos, bei ieškoti 1918–1940 metų teisės aktų.
Domisi ir istorikai, ir entuziastai
Per mėnesį vidutiniškai tinklalapis sulaukia 100-o lankytojų.
„Daugiausia sulaukiame žodinių padėkų, ypač iš istorikų, politologų, studentų, su kuriais tenka nuolat bendradarbiauti, - kokių atsiliepimų apie tinklalapį sulaukia jo kūrėjai, pasakojo A. Rupšytė. - Akivaizdu, kad dauguma lankytojų yra istorikai, istorijos mokytojai, istorijos entuziastai ir visi tie, kurie domisi Lietuvos praeitimi.“
Ji primena, kad šioje svetainėje esanti medžiaga gali būti įdomi ir studentams, pavyzdžiui, istorijos ar politologijos, kurie rengia mokslo darbus.