Džiaugsmas istorijos mėgėjams: Lietuvos praeities įdomybės – kaip ant delno

Prieš keletą metų įgyvendintas Vilniaus universiteto projektas „Virtuali istorinė Lietuva: LDK“ šiemet pažadėjo savo tęsinį – istorijos mėgėjų džiaugsmui yra kuriami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vartai. Internetinėje erdvėje atsiras platforma, kurioje istorija bus pateikiama pasitelkiant patrauklias audiovizualines formas.

Siekia įrodyti, kad LDK istorija nėra nuobodi

Istorija nėra nuobodi – tai pasiryžo įrodyti projektą inicijuojantis VU Istorijos fakultetas su vadovu Žilvinu Jančoru priešakyje. Internete galima rasti platformą „Orbis Lituanie“, kurioje pateikiamos XIII-XVII amžių įdomybės. „Keliauti laiku“ padeda galimybė pasirinkti, kurio laikotarpio įvykius norite stebėti.

Tai, ką šiandien matome, parengė 50 žmonių komanda, kurią sudarė LDK laikus tyrinėjantys istorikai. Šie suko galvas, kaip patraukliai pateikti praeities istoriją. Komandos darbo rezultatas – platforma, kurioje atskleidžiama, kaip ir kuo gyveno LDK gyventojai.

Patys kūrėjai turinį įvardina kaip pramoginį, mat istoriją stengtasi perteikti žaismingai, su galimybėmis pasirinkti dominančias temas. Sistema leidžia susipažinti su istorinėmis asmenybėmis, tuometiniu dvasiniu gyvenimu, karyba, kasdienybe, sveikata, kūryba.

Galima sužinoti, kokie mitai tuo metu sklandė LDK, kokie ypatingi miestai joje buvo bei kaip veikė politika skirtingais laikotarpiais. Lengviau susiorientuoti ne tik istoriniame laikotarpyje, bet ir vietoje padeda lengvai pasiekiami J. Lelevelio atlasai.

Sistemą išplėtos projekto tęsinyje

Projekto vadovas teigia, kad projekto tęsinio „LDK vartai“ tikslas – didinti LDK kultūros pažinimą bei istorijos suvokimą suteikiant Lietuvos ir tarptautinei visuomenei vieningą, skaitmeninę prieigą prie LDK paveldo. Projektas vykdomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Jam skirta 2,027 mln. eurų.

„Projektas skirtas skatinti LDK istorijos žinias, suteikti galimybę plačiajai visuomenei pasiekti, apžiūrėti, analizuoti Lietuvos istorinio ir kultūrinio paveldo objektus, gilinti visuomenės istorijos žinias ir suvokimą, patrauklia tekstine, vaizdine, garsine forma pateikti Lietuvos istorijos kelią, istorijos ir kultūros fenomenus, legendas ir faktus, skatinti visuomenės dalyvavimą kultūros procesuose, puoselėti kūrybingumą, ugdyti pilietinę visuomenę, stiprinti istorinę atmintį, išsaugoti, aktualinti ir populiarinti kultūros paveldą Lietuvoje ir užsienyje, ugdyti bendros europinės tapatybės suvokimą“, – vardina Ž. Jančoras.

Ypač stengiamasi mokslą pateikti taip, kad šis taptų patraukliu visuomenei – informacija neatrodytų sudėtinga, ją papildytų iliustracijos. Taip siekiama populiarinti mokslo iniciatyvas pateikiant svarbius LDK mokslinius (tarpdisciplininius) atradimus ir naujas įžvalgas plačiajai visuomenei priimtinu formatu.

Ž. Jančoras tiki, kad projektas turėtų sudominti ir turistus. Jau anksčiau kalbėta apie poreikį išversti tekstus ir į anglų kalbą – taip kitataučiai turistai galės susipažinti su lankoma šalimi. Tokiu būdu būtų patenkinti turistiniai bei pažintiniai poreikiai susipažinti su Vilniaus fiziniu paveldu, reprezentuojančiu miesto raidą.

Kuriama sistema turėtų supaprastinti prieigą prie kruopščiai parengtų Lietuvos metrikų visuomenei, studentijai ir akademinei bendruomenei.

„Projekto metu kursime portalą su patogiai pasiekiama audiovizualine ir kitokia faktine medžiaga. Sistema kuriama visuomenei, pirmiausiai jaunimui moksleiviams ir studentams, dalis bus skirta istorikams“, – teigia Ž. Jančoras.