Lietuvoje galima naudotis mobiliuoju arba laidiniu internetu ir vieni sako, kad jie papildo vienas kitą, kiti – kad konkuruoja.
„Teo“ ir „Omnitel“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius sako, kad svarbiausia viena - interneto vartotojų ateityje daugės daug greičiau nei iki šiol.
„Pagrindinė to priežastis – daiktų interneto plėtra, kai prie interneto jungsis ne žmonės, o daiktai – įvairiausi išmanūs įrenginiai: automobiliai, namų apyvokos reikmenys, skaitliukai ir net šiukšlių dėžės. Šie daiktai prie interneto jungiasi kaip atskiri vartotojai su atskirais IP adresais. „Telia Company“ ir „Arthur D. Little“ naujausio daiktų interneto tyrimo duomenimis, 2020 metais prie interneto Šiaurės šalyse bus prisijungę 150 milijonų daiktų“, - komentavo jis.
Pašnekovas prognozuoja, kad šalies gyventojų naudojimasis internetu ir toliau stabiliai augs po kelis procentus per metus.
„Kol kas vis dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Europos Komisijos duomenimis, 2015 m. naudojimasis mažmeninėmis interneto prieigos paslaugomis Lietuvos namų ūkiuose, palyginti su 2014 m., padidėjo 1,9 procentinio punkto, t. y. nuo 65,4 proc. iki 67,3 proc. Europos vidurkis 2015 m. buvo 79,9 proc.“, - statistiką primena A. Šemeškevičius.
„Interneto vartotojų ir toliau sparčiai daugės. Tai bus viena iš namų ūkių paslaugų, kurios yra „higieninės“ – kaip elektra, vanduo ar šildymas. Po dešimties metų nebeliks namų ūkių, kurie neturėtų interneto prieigos, nes jo reikės viskam – pradedant nuo dabar visiems įprastų dalykų kaip naršymas, failų siuntimas, video žiūrėjimas iki dar šiandien neįprastų dalykų kaip virtuali realybė, daiktų interneto sprendimai ar virtualūs namų asistentai, pagrįsti dirbtiniu intelektu“, - įsitikinęs „Cgates“ komercijos direktorius Tomas Burovas.
Jis primena, kad jau šiandien beveik pusė pasaulio gyventojų turi galimybę prie interneto prisijungti vienokia ar kitokia forma ir jų kasmet daugėja. O Lietuvoje nors ir yra viena sparčiausių interneto prieigų pasaulyje, yra daug erdvės augti.
DELFI skelbė, kad Lietuvoje plačiajuostį internetą gali įsidiegti 98 proc. gyventojų, rašoma Europos Komisijos (EK) „Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse 2016“. Pagal interneto pasiekiamumą ir spartą Lietuva yra viena pirmaujančių ES narių.
„Nepaisant interneto pasiekiamumo ir palyginti didelio greičio bei jo kainos, Lietuvoje prie plačiajuosčio interneto jungiasi gerokai mažiau namų ūkių (60 proc.), tad yra gerokai atsiliekama nuo ES vidurkio (72 proc.)”, - rašyta ataskaitoje.
Taip pat verta paminėti, kad panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas Lietuvoje kuriamos elektroninės paslaugos.
Laidinis ar mobilus?
Kas netolimoje ateityje bus paklausiau, mobilus ar fiksuotas internetas? Mobiliojo interneto tiekėjai tiki, kad ateitis priklauso jiems, fiksuoto interneto įmonių atstovai mano, kad jie užėmė mobiliuoju internetu nepakeičiamą nišą.
„Interneto infrastruktūros išplėtojimo ir interneto paslaugų kainų atžvilgiu Lietuva yra unikali šalis. Tiek mobiliojo ryšio tinklai LTE, skirti teikti spartųjį mobilųjį internetą, tiek šviesolaidiniai tinklai yra išplėtoti beveik maksimaliai. Pagal šiuos rodiklius ir pagal interneto greičio rodiklius Lietuva nuolat patenka į pažangiausių pasaulio šalių dešimtuką, tuo pat metu interneto paslaugų kainos yra vienos mažiausių Europoje ir pasaulyje“, - kalbėjo „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys.
Pasak jo, šie veiksniai lemia, kad interneto paslaugų skvarba Lietuvoje ir toliau sparčiai augs: tiek šviesolaidinio interneto, tiek mobiliojo sparčiojo interneto.
„Tiesa, pastarojo augimo tempai bus spartesni nei laidinio interneto vartotojų kiekio augimas dėl konkurencijos tarp mobiliojo ryšio operatorių ir santykinai dar mažos esamos mobiliojo interneto paslaugų skvarbos, - mano P. Kuisys. - Žvelgiant objektyviai, kol kas tik šiek tiek daugiau nei kas trečias šalies gyventojas reguliariai naudojasi mobiliojo interneto paslaugomis. O tai yra perpus mažiau nei, pavyzdžiui, Vakarų Europos šalyse ar Skandinavijoje. Turėdami maksimaliai išplėtotus LTE tinklus, didžiulius mobiliojo interneto greičius ir kasmet daugiau nei trečdaliu mažėjančią megabaito kainą, nematome jokių kliūčių, dėl kurių per keletą metų negalėtume pasiekti Vakarų Europos šalių skvarbos lygio – t. y. apie 60-70 proc. visų gyventojų.“
„Belaidė technologija apskritai patogesnė vartotojams, tai ir lėmė jos populiarumą. Plėtrą kurį laiką stabdė spartos trūkumas, tačiau šiandien, įsigalint 4G internetui, akivaizdu – belaidis internetas pamažu išstumia fiksuotą“, - mano „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas.
Bendrovė mato sparčiai kylantį turinio vartojimą mobiliuoju internetu, pavyzdžiui, galimybė naudojantis mobiliuoju internetu telefone ar planšetiniame kompiuteryje žiūrėti filmus ir sporto varžybas.
„Kitas svarbus dalykas - žengiame į namų interneto rinką ir siūlome jungtis prie interneto bevieliu ryšiu. Šios paslaugos vartotojų daugėja ypač sparčiai. Dar prieš metus mes jos iš esmės nesiūlėme, dabar, vertindami paklausą, planuojame jau šiemet vartotojus skaičiuoti dešimtimis tūkstančių“, - kalbėjo A. Baranauskas.
T. Burovas įsitikinęs, kad jei mobilaus interneto naudojimas ir didės, fiksuotam interneto ryšiui tai niekaip nepakenks.
„Šviesolaidinio interneto vartotojų pastoviai daugėja nepaisant mobiliojo interneto augimo, - sako T. Burovas. - Mobilusis internetas yra puikus priedas prie šviesolaidinio interneto, bet ne jo pakaitalas.“
Jo nuomone, to priežastis šviesolaidinio interneto greitis ir stabilumas namuose, biuruose ar kitose vietose. Be to, šviesolaidinio interneto privalumas – galimybė nesijaudinti dėl sunaudojamų duomenų kiekio.
Tiek laidinį, tiek mobilųjį internetą teikiančių bendrovių atstovas A. Šemeškevičius įsitikinęs, kad šios technologijos papildo viena kitą.
„Žmonės dažniausiai jas naudoja kartu – grįžę namo bei darbe jungiasi prie Wi-fi, o ten, kur jo nėra bei keliaudami, naudojasi mobiliuoju internetu. Šiuo metu daugėja tiek fiksuoto, tiek mobilaus interneto vartotojų ir ši tendencija išliks ateityje. Interneto vartotojų skaičius auga, nes interneto galimybes atranda tos gyventojų grupės, kurios anksčiau internetu nesinaudojo, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės“, - pastebėjo jis.