Nenusileidžia komercinėms programoms
Paprastai paaiškindama, kas yra atviroji programa, Valentina Dagienė nurodė, kad tai programa, kurios pirminį tekstą galima modifikuoti laikantis nurodytų licencijos sąlygų. Tokia programa naudojamasi nemokamai, remiantis licencijomis, neribojančiomis jos kopijavimo ir tobulinimo.
„Atvirosios, arba atviro kodo programos tampa mūsų kasdien naudojamais produktais, jų randasi vis daugiau ir vis įvairesnių. Labiausiai akcentuotina atviro kodo programų savybė – aplink jas telkiasi bendruomenės, vyksta bendradarbiavimas, generuojami nauji sprendimai, kurie daro įtaką ir nuosavybinių programų tobulėjimui.
Atviro kodo programų kūrimo ir naudojimo judėjimas pasaulyje kiekvienais metais aktyvėja, jų sukurta įvairioms sritims ir veikloms. Galima pateikti daugybę nuosavybinėms programoms alternatyvių atviro kodo programų. Skelbiama nemažai specialistų patvirtintų pavyzdžių, kai atviro kodo alternatyvos nenusileidžia komercinėms ir yra patrauklios ne tik kainos aspektu, bet funkcijų, patogumo, saugumo aspektais.
Pavyzdžiui, naršyklė „Mozilla Firefox", raštinės paketas „Libre Office", operacinės sistemos „Ubuntu", „Linux", „Android", turinio tvarkymo sistemos „Wordpress“, „Joomla!“, „Drupal“, statistikos paketas "R" ir kitos“, – paaiškina V. Dagienė.
Dviguba nauda
Jos teigimu, atviro kodo programų vartotojai patiria dvigubą naudą pirmiausiai dėl to, kad jos nemokamos ir todėl, kad aplink jas susitelkusios bendruomenės talkina, taiso, gerina jas – kiekvienas pilietis gali dalyvauti programinės įrangos kūrimo, tobulinimo, testavimo procese.
Tuo rekomenduojama pasinaudoti ir smulkiajam verslui, todėl kad nereikia mokėti didelių mokesčių, ypač už specifines programas. Pačią atviro kodą programą, V. Dagienės teigimu, galima visuomet prisitaikyti savo reikmėms (ar kreiptis į bendruomenę, kad pritaikytų).
Visgi atviro kodo programos nėra visiškai nemokamos.
„Mokėti reikia, tik kiek kitaip, mokama arba vartotojo laiku (reikia ilgiau pasiaiškinti, pasimokyti, be to, norint gauti paslaugų, už jas reikia mokėti) arba perkamos vienokios ar kitokios paslaugos, pavyzdžiui, kad kas pritaikytų programą specifinėms reikmėms. Tačiau šitaip vis daugiau piliečių įgyja skaitmeninių kompetencijų, reiškia, taupomos lėšos jų mokymui, visuomenė darosi aktyvesnė, įtraukiama daugiau piliečių“, – nurodo profesorė.
Naudojamos ir valstybės valdyme
Kad tema būtų dar suprantamesnė, specialistė papasakojo, kaip tokio tipo programas praktikoje pritaiko ir kasdien naudoja valstybinės institucijos.
„2016 m. liepos 1 d. prie atviro kodo programinės įrangos naudojimo perėjo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Darbo vietose įdiegtas raštinės paketas „LibreOffice“. Taip pat Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas prie „Ubuntu“ operacinės sistemos.
Dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ sistemoje naudojama atviro kodo programinė įranga ir paplitusios duomenų bazių valdymo sistemos: „Oracle“, „MySQL“, IBM DB2, „MaxDB“. Šia sistema naudojasi įvairios institucijos: Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Šiaulių miestų savivaldybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas, Lietuvos bankas.
2014 m. Lietuvos ir Vokietijos kapitalo programinės įrangos kūrimo įmonė pristatė atviro kodo elektroninę verslo platformą ONGR.
Lietuvoje nemažai įmonių ir privačių asmenų savo svetainėms naudoja atviro kodo turinio tvarkymo sistemas („Wordpress“, „Joomla!“, „Drupal“).“
DELFI primena, kad elektroninės paslaugos Lietuvoje kuriamos panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.