Savų premjerų lietuviai laukia labiau nei „Žvaigždžių karų“

Ar lietuviams rūpi savas kinas? Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovilė Butnoriūtė teigia, kad lietuviai domisi savo kinu, kuris dabar išgyvena pakilimą.

Ji primena neseniai atliktą vertinimą to, kas vyksta kino rinkoje – per pirmąjį šių metų pusmetį lietuviškų filmų pajamos už bilietus siekė beveik 60 proc. praėjusių metų pelno (2,6 mln. eurų, 2017-aisiais – 4,5 mln. eurų), o juos pažiūrėjo 500 tūkst. šalies gyventojų, kol 2017-aisiais – 860 tūkst. žmonių. Anot jos, pirmą kartą tarp žiūrimiausių filmų tvirtai laikosi dokumentika.

„Trumpai tariant, pastaraisiais metais tarsi iš naujo įsimylėjome savų kūrėjų darbus – ne tik autorinius filmus, kurie taip gerai žiūrimi, kad daug lengviau patenka į didžiuosius kino tinklus, bet ir populiariąsias komedijas, kurios šiandien rungiasi tarpusavyje, o tai gerina ir jų kokybę. Statistika rodo, kad lietuviai labiau laukia savų premjerų, nei „Žvaigždžių karų“. Padaugėjo filmų, padaugėjo žiūrovų. Tai įspūdinga. Rodiklių pavydi ne vieni kaimynai“, – aiškina D. Butnoriūtė.

Ji pabrėžia, kad kiekvienas filmas yra autorių teisių objektas, taigi, filmai toliau gyvuoja taip, kaip nori jų autoriai. Vieni savo juostas išsaugo išleisdami jas DVD formatu, įkeldami į įvairias video bibliotekas ar kitaip skatindami prieinamumą. Galų gale, jie nugula televizijos videonuomoje, kinofondas.lt ar kitose platformose.
Internetas automobilyje

Tiesa, klasika tapę seni filmai ir toliau gyvena savo aktyvų gyvenimą ne tik interneto platformose, bet ir įvairiuose renginiuose. Pavyzdžiui, dar vasarą Lietuvos kino centro iniciatyva visoje Lietuvoje po atviru dangumi buvo rodomas lietuviškas kinas.

Senojo kino archyvai – atviri ir nemokami visiems

Nuo 2010 metų gegužės puslapyje e-kinas.lt veikia visiems atviras ir nemokamai prieinamas Lietuvos kino archyvas. Kino kronika kviečia nusikelti į 1918-1940 metais kurtus siužetus, pamatyti Lietuvos televizijoje 1946-1990 metais sukurtus dokumentinius ir vaidybinius filmus bei šių dienų kino kūrėjų darbus.

Seni kino filmai – šalies ir Europos kultūros paveldo dalis, kurių fizinių laikmenų būklė kasmet blogėja. Todėl jos perkeltos į internetą ir atvertos plačiai visuomenei. Čia galima rasti beveik šimto metų senumo vaidybinius filmus, pasižiūrėti, kaip prieš daug metų atrodė televizijos žinios, seni muzikiniai siužetai ir kita.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriaus pavaduotoja Valerija Jusevičiūtė teigia, kad šiuo metu vyksta informacinės sistemos e-kinas.lt modernizavimas. Jo metu siekiama sukurti ir vystyti pažangias elektronines paslaugas bei įsteigti nacionalinį audiovizualinio paveldo skaitmeninimo kompetencijos centrą.

Nuo lietuviško kino archyvo puslapio internete atsiradimo pradžios iki šių metų spalio mėnesio suskaičiuojama 2,4 mln. peržiūrų. Šiemet per mėnesį suskaičiuojama vidutiniškai apie 37 tūkst. peržiūrų.

„Projekto nauda yra ir, tikimės, bus juntama visos Lietuvos mastu. Portalo versijos anglų kalba dėka naudą jaučia ne tik Europos, bet ir kiti anglų kalbą vartojantys portalo lankytojai. Neišskiriame vienos tikslinės grupės“, – teigia V. Jusevičiūtė.

Galimybė stebėti kino palikimą aktuali ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių gyventojams – įvairių sričių specialistams: kino paveldo tyrinėtojams, istorikams, kino filmų kūrėjams, žurnalistams. Projektas finansuotas Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo bei Lietuvos Respublikos Ekonomikos priemonės „Lietuvos kultūra informacinėje visuomenėje“ lėšomis.

Kaip minėta, visų laikų lietuviškų filmų archyvą galima rasti ir adresu kinofondas.lt. Projektą „Lietuvos kino fondas“ nuo 2015 metų įgyvendina Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. Tai – platforma, kurioje legaliai, pačių prodiuserių valia platinama kino kūrėjų produkcija.

Čia talpinami lietuviški dokumentiniai, vaidybiniai, animaciniai filmai, sukurti nuo 1957 metų. Didelę dalį jų galima peržiūrėti ir nemokamai.