Lietuvių kalba netrukus taps lengvesnė: internete kuria patogią sistemą

Lietuvių kalba yra ne tik sudėtinga išmokti, bet ir sunki pakelti: jai skirta daugybė sunkiasvorių žodynų, žinynų, kartotekų. Visgi, visi šie svoriai dar prieš 5 metus pradėti perkelti į informacinę sistemą internetinėje erdvėje, o šiemet projekto tęsinyje žadama pridėti dar daugiau naudingų įrankių. Tai turėtų palengvinti kasdienybę ir sutaupyti laiko tiems, kurie lavina savo kalbą.

Prieš 5 metus Lietuvių kalbos institute kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Vilniaus universitetu ir Lietuvos edukologijos universitetu sukurta Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema LKIIS.

Po 3 metų pertraukos pagal naują projektą „Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos plėtra (E. kalba)“, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvių kalbos institute nuo šios vasaros pradėti išteklių sistemos plėtros darbai.

Apie juos pasakoja šio projekto dalyvės - Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė ir to paties centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė.

Informacinė kalbos išteklių sistema ir jos plėtra

J. Jaroslavienė pažymi, kad Lietuvių kalbos instituto ir kitų institucijų mokslininkai, tiriantys lietuvių kalbą, jos istoriją ir dabarties įvairovę, atlieka ir taikomųjų darbų, kuriais tiesiogiai galėtų pasinaudoti visuomenė. Vienas iš tokių stambių pastarojo meto darbų – lietuvių kalbos išteklių (popierinių žodynų, žinynų, kartotekų ir pan.) skaitmeninimas, kad šie ištekliai būtų visiems patogiai ir nemokamai prieinami internete.

Kol kas sistemoje dar nėra trijų ypač svarbių lietuvių kalbos skaitmeninių šaltinių, kurie kol kas prieinami tik atskirose interneto svetainėse. Jie simboliškai apima lietuvių kalbos praeitį, dabartį ir tiesiasi į ateitį.

Tai – didysis „Lietuvių kalbos žodynas“, „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ su antraštynu ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Iki 2020 m. rudens numatoma šiuos šaltinius integruoti į bendrą skaitmeninių išteklių sistemą.

„Šių dienų kalbos vartotojų poreikiams jau neužtenka tik pateikti suskaitmenintus žodynų ar kartotekų duomenis. Kalbos ištekliai turi „kalbėtis“ vieni su kitais, turi būti susieti įvairiais vidiniais saitais, kad išryškėtų jų bendrumai ir skirtumai, kad atsiskleistų semantiniai žodžių ryšiai. Šitaip atsirastų galimybė gauti daugiau ir įvairesnės, sistemiškiau pateiktos šiuose kalbos lobynuose slypinčios informacijos“, – teigia J. Jaroslavienė.

Todėl numatoma susieti 9 skirtingus leksikografinius išteklius ir, pritaikius pasauliniu mastu pripažintas žodžių tinklo duomenų struktūras, sukurti lietuvių kalbos žodžių prasminį tinklą. Kalbos vartotojams nebūtinai reikėtų žvalgytis atskirai kiekviename ištekliuje ir pačiam mėginti susieti jų duomenis.

J. Jaroslavienė prideda, kad kuo geriau bus parengti lietuvių kalbos skaitmeniniai ištekliai, tuo lengviau bus juos susieti su pasauliniais kitų kalbų ištekliais.

Naujos elektroninės paslaugos

Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė sako, kad, keičiantis pasaulinėms tendencijoms ir atsižvelgiant į didėjantį naujų pažangių elektroninių paslaugų poreikį, minėtoje skaitmeninių išteklių sistemoje bus sukurtos 4 viešosios elektroninės paslaugos.

Teigia, kad žmonės prašo kalbos patarimų

Apie būsimą skaitmeninių išteklių sistemos paslaugą „E. patarimai“ plačiau pasakoja Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja Rita Miliūnaitė.

„Jeigu į kalbą žvelgsime praktiškai, į ją sueina trys dalykai: tradicija, dabarties vartosena ir kalbos naujovės. Vartodami kalbą pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis ir rinkdamiesi skirtingas raiškos priemones, perimame iki mūsų susiklosčiusią kalbos praktiką, naudojamės savo kalbos įpročiais bei įgūdžiais, dabartine kalbos įvairove ir visu tuo remdamiesi kuriame naujus raiškos būdus“, – aiškina ji.

Viešai kalbantiems ir bendrine kalba rašantiems žmonėms susidūrus su kalbos įvairove, dažnai kyla kalbos praktikos klausimų – kokį žodį ar formą pasirinkti, kuri raiškos priemonė tinka dalykiniam, o kuri laisvesniam stiliui, ar žodis taisyklingai sudarytas.

„Tokiam kasdieniam poreikiui ne visada užtenka žodynų ar gramatikų. Todėl žmonės ieško praktinių kalbos vartojimo patarimų – aprašomuosius žodynus ir gramatikas papildančių, paaiškinančių leidinių. Anglakalbiame pasaulyje panašūs kalbos patariamieji leidiniai, dažnai vadinami stiliaus ar vartosenos vadovais, labai populiarūs, ir užsienyje jų leidžiama daug ir nuolatos“, – teigia R. Miliūnaitė.

Ji pastebi, kad kasdien žmonės kreipiasi į kalbininkus su įvairiausiais kalbos klausimais, tad bent dalį atsakymų bus galima rasti naudojantis paslauga „E. patarimai“. Skaitmeninių išteklių sistemoje atsiras suskaitmenintos prieš keliolika metų pradėtos leisti „Kalbos patarimų“ serijos knygos. Jų rekomendacijos bus atnaujintos, bus pateikta naujų kalbos praktikai aktualių dalykų. Taip pat į bendrą sistemą bus sudėta ir keletas ankstesnių norminamųjų šaltinių (pavyzdžiui, minėti „Kalbos praktikos patarimai“), kad būtų matyti bendrinės kalbos normų kodifikacijos istorija.

Anot R. Miliūnaitės, skaitmeninių „Kalbos patarimų“ paieškos sistema leis greitai susirasti reikiamą kalbos reiškinį, pavyzdžiui, lietuviškų atitikmenų skoliniams arba atvirkščiai, žinant lietuvišką atitikmenį, sužinoti, vietoj kokio skolinio jis siūlomas. Vienoje vietoje gavę kalbinės informacijos iš kelių šaltinių, žmonės galės patys spręsti, kokią raiškos priemonę rinktis.

„Tarkim, norite pasitikrinti, ar skiriasi priešdėlinių veiksmažodžių nugriūti ir pargriūti, išnaikinti ir sunaikinti reikšmės, ar čia esama kokių normos svyravimų. Arba jaučiate, kad žodis pakankamai ne visada vartojamas savo reikšme, o gal suabejojate, kada tinka dvigubas, kada dvejopas, bet sunku tiksliai apibrėžti, kur normos ir klaidos riba. Žodynai subtilesnius atspalvius kartais pateikia kaip sinonimus, ne visada atskleisdami jų skirtumus. „Kalbos patarimuose“ tai bus paaiškinta išsamiau, pateikta vartosenos pavyzdžių“, – aiškina ji.

Taigi suskaitmenintos kalbos rekomendacijos teiks duomenų apie dabartinės bendrinės lietuvių kalbos normas, kartu leis pamatyti, kaip keitėsi normų kodifikacija. Tai ypač svarbu mokytojams, mokiniams, studentams, kalbos redaktoriams, vertėjams, rašytojams ir kitiems bendrinę kalbą vartojantiems žmonėms, norintiems rasti ne tik pačių patarimų, bet ir juos pagrindžiančių argumentų, suvokti normų kodifikacijos kaitą ir išsiaiškinti jos priežastis.

Žodžių darybos vedlys

Antroji paslaugos „E. patarimai“ dalis – „Žodžių darybos vedlys“. R. Miliūnaitė sako, kad šis skaitmeninis įrankis skirtas patarti, kaip sudaryti naujus lietuvių kalbos žodžius, remiantis žodžių darybos taisyklėmis.

Lietuvių kalbos institute nuo 2011 m. kaupiamas „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“. Jo duomenys rodo, kad žmonės yra aistringi naujų žodžių kūrėjai. Smagu, kad pradedame justi naujo, originaliai sukurto įtaigaus žodžio jėgą, mokame ta jėga pasinaudoti savo individualumui atskleisti. Tačiau ar visi gerai pažįstame lietuvių kalbos žodžių darybos išgales?

Lietuvių kalboje gausu žodžių darybos priemonių, ir naujam žodžiui atsirasti kartais neužtenka įkvėpimo, reikia nedidelės paskatos – pasižvalgyti po darybos priemones, pasižiūrėti pavyzdžių.

Tarkim, ketiname prekiauti įrankiu plaukams garbanoti ir norime sukurti jam pavadinimą. Žodžių darybos vedlys parodys, su kokiomis priesagomis bendrinėje lietuvių kalboje daromi panašių įrankių pavadinimai. Jis bus susietas su Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu, todėl galėsime pamatyti ir naujausių, šios srities vartosenoje jau fiksuotų pavyzdžių (beje, minėtam įrankiui vadinti duomenyne jau yra garbanoklis).

Kuriant ir plėtojant skaitmeninių išteklių sistemą, norima sudaryti sąlygas kompiuterinėmis priemonėmis giliau įsiskverbti į žodynų ir kitų skaitmeninių sankaupų vidų, nei tai leidžia popierinė jų forma. Taigi, kurti ir vartoti lietuvių kalbą, jos mokytis, rinktis raiškos priemones iš visų turimų kalbos išteklių turėtų būti patogiau ir greičiau.