Skaitmeninis amžius stipriai veikia ne tik technologijų vystymąsi, bet ir žmonių kasdienį gyvenimą. Dabar daugelis kasdienių paslaugų dėl gyventojų patogumo perkelta į interneto erdvę. Internete galima ne tik sužinoti naujausius įvykius pasaulyje, bet ir prisijungus prie savo internetinės bankininkystės apmokėti sąskaitas, deklaruoti gyvenamąją vietą, užsiregistruoti pas gydytoją.
Tie, kurie namuose neturi interneto, visus šiuos veiksmus gali atlikti artimiausioje viešojoje bibliotekoje, prisijungę prie viešosios interneto prieigos.
Nemokama interneto prieiga – jau visoje Lietuvoje
Viešoji interneto prieiga yra ne kas kita, kaip kompiuteriai ir internetas viešojoje miesto bibliotekoje. Dabar jau kiekviena Lietuvos viešoji biblioteka gali leisti gyventojams nemokamai pasinaudoti jose esančiais kompiuteriais ir internetu.
Tačiau dar prieš 14 metų, 2002–aisiais, viešuosius interneto prieigos taškus (VIPT) turėjo 75 bibliotekos. Juos įkūrė ir toliau plėtė asociacija „Langas į ateitį“ ir prie jos prisijungę partneriai. Tam buvo panaudota Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
Šiandien viešąsias interneto prieigas turi 1300 bibliotekų, 1000 iš jų yra kaimuose ir mažuose miesteliuose. Tai yra vietovės, kur mažiau gyventojų savo namuose turi kompiuterį ir internetą.
Asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė teigia, kad kartu su vieša interneto prieiga į Lietuvą įžengė kompiuterinis raštingumas.
„Esu įsitikinusi, kad viešųjų interneto prieigos taškų su nemokama interneto galimybe atsiradimas Lietuvoje 2002 m. buvo vienas iš sėkmingiausių Lietuvos informacinės visuomenės plėtros projektų. Pirma, jis prisidėjo ir prie interneto vartotojų skaičiaus augimo, ir prie gyventojų IT gebėjimų ugdymo. Antra, šis projektas sėkmingai suvienijo vienam tikslui verslą, centrinę ir savivaldybių valdžią bei vietines bendruomenes. Trečia, šis projektas pastūmėjo viešąsias bibliotekas pokyčiams – šiandien jose šalia įprastos veiklos vyksta skaitmeninio raštingumo mokymai, kultūriniai renginiai, vietos bendruomenės sambūriai“, – pasakoja L. Križinauskienė.
Svarbu paminėti, kad VIPT bibliotekose sukurti ir bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Naudojasi tiek vaikai, tiek vyresni
Šiandien visos Lietuvos viešosios bibliotekos gali suteikti galimybę gyventojams nemokamai prisijungti prie interneto. Vilniaus A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojai sako, kad žmonės šia paslauga aktyviai naudojasi. Bibliotekoje yra 10 kompiuterių, kurie nuolat užimti tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau svarbiausia, kad kilus klausimams, bibliotekos darbuotojai pasiryžę padėti.
Naudotis internetu viešojoje bibliotekoje mėgsta ir panevėžiečiai. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Informacijos centro vadovė Valerija Pociūtė džiaugiasi, kad šiuo metu skaityklose yra apie 60 kompiuterių, kuriais naudojasi įvairaus amžiaus interneto vartotojai. V. Pociūtė pasakoja, kad vyresniesiems tenka dažnai padėti daugeliu klausimų – nuo dokumentų spausdinimo iki sąskaitų internetu apmokėjimo.
Interneto subtilybių moko bibliotekose
Lietuvos gyventojų integracija į informacinę erdvę neapsiriboja tik viešųjų interneto naudojimo taškų steigimu. Viešosios bibliotekos rengia kursus, kuriuose įvairaus amžiaus gyventojai gali išmokti naudotis internetu ir išsiaiškinti jiems rūpimus klausimus. O štai Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka organizuoja ir programavimo pagrindų mokymus vaikams bei paaugliams.
Bibliotekas užsiimti edukacine veikla skatina Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Bibliotekos ryšių su visuomene vedėja Renata Surovec teigia, kad Nacionalinė biblioteka padeda kitoms viešosioms bibliotekoms ruošdama įvairius projektus.
Tačiau prieš 3 metus Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais projektą pratęsė ir pavadino „Bibliotekos pažangai 2“. Projekto ryšių su visuomene ir atstovavimo koordinatorė R. Surovec tvirtina, kad biblioteka yra erdvė, kur bendruomenių nariai gali realizuoti savišvietos, saviraiškos ir kasdienio bendravimo poreikius, todėl būtina nuolat plėsti bibliotekų funkcionalumą.
„2013 m. startavęs projektas „Bibliotekos pažangai 2“ siekia dar labiau sustiprinti bibliotekas ir įgalinti jas savarankiškai plėtoti savo infrastruktūrą ir neformalaus ugdymo paslaugas. Džiugu matyti, kaip bibliotekos tampa ir aktyviu tarpininku tarp vietos bendruomenės, verslo, vietos valdžios ir visuomeninių organizacijų, siūlančiu naujas, gyventojų poreikius tenkinančias paslaugas“, – pasakoja R. Surovec.
Paklausus, dėl kokių dalykų dažniausiai su bibliotekininkais konsultuojasi gyventojai, ji teigė, kad šiuo metu sunkiausia gyventojams yra naudotis interneto paieškos sistemomis.
„Tyrimai rodo, kad vienas iš dešimties respondentų, 9 proc., mokėsi naudotis paieškos sistema, kad atliktų paprastą paiešką internete, 6 proc. – naudotis interneto svetainėmis, susikurti el. paslaugų paskyras, 8 proc. sužinojo, kaip išsiųsti ir gauti elektroninius laiškus, o 7 proc. – kaip naudotis bendravimui skirtomis programomis, kaip „Skype“. Taip pat dažnai žmonės teiraujasi, kaip įkelti skelbimus ar atsispausdinti dokumentus“, – vardija R. Surovec.