„Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) klientai naudojasi jos kuruojamomis paslaugomis trijose informacinėse sistemose“, - DELFI komentavo Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio
vedėja Aistė Mileikaitė.
Elektroninės NMA paslaugos sukurtos panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Pirmoji - informacinis portalas, NMA elektroninė asmenų bei organizacijų informacijos paieškos sistema, kurioje pareiškėjai gali ieškoti informacijos apie savo pateiktas paraiškas ir jų būseną.
„Agentūros klientų – apie 175 tūkst., visi jie gali prisijungti prie informacinio portalo naudodamiesi elektroninės bankininkystės paslaugomis“, - komentavo ji. - Prisijungęs klientas jau pirmajame puslapyje lengvai ras visų teiktų paraiškų finansinę, susirašinėjimo su NMA, taip pat aktualių paraiškų ir kitą svarbią informaciją.“
Be to, prisijungę prie portalo jo naudotojai gali savarankiškai keisti informavimo apie išmokas būdą, sąskaitos numerį, kitą kontaktinę informaciją, matyti patikrų nuotraukas, preliminarius vertinimo terminus, apskaičiuotas išmokas, pritaikytas sankcijas ir kitą informaciją.
„NMA klientai, deklaruojantys žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, skatinami rinktis gauti informaciją nepopieriniu būdu informaciniame portale, elektroniniu paštu ar trumpąja žinute. Pasirinkę šiuos būdus, klientai greičiau gaus reikiamą informaciją, be to, mažins agentūros popierinių dokumentų administravimo laiko sąnaudas ir didins galimybę sparčiau išmokėti paramą šalies ūkininkams“, - dėstė A. Mileikaitė.
Agentūros duomenimis, pernai apie pusė asmenų, deklaravusių žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, pasirinko gauti informaciją nepopieriniu būdu.
Antroji sistema - Žemės ūkio ministerijos informacinė sistema arba ŽŪMIS, kurioje pareiškėjai ir paramos gavėjai gali teikti paraiškas investicinei paramai gauti, mokėjimo prašymus, projektų įgyvendinimo ataskaitas ir naudotis kitomis sistemos galimybėmis, priimamos pažymos ir nacionalinei paramai gauti.
„Pernai prie ŽŪMIS bent kartą prisijungė ir identifikavosi 11 704 unikalių naudotojų, neįskaičius paslaugų teikėjų. Jei per sistemą 2015 m. buvo pateikta keli šimtai dokumentų, 2016 m. jų jau pateikta keliasdešimt tūkstančių. Tokį augimą lėlė ir tai, kad tam tikrų dokumentų, pavyzdžiui, projektų įgyvendinimo ataskaitų, teikimas per ŽŪMIS tapo privalomu. Pagal kai kurias paramos priemones privalomas ir paraiškų teikimas per ŽŪMIS“, - vardijo pašnekovė.
Įdomu tai, kad paraiškas, kurias buvo galima pasirinktinai teikti ir teritoriniuose skyriuose, ir per ŽŪMIS, pareiškėjai pirmomis paraiškų surinkimo dienomis pateikė per sistemą.
„Pasirodė, kad daugelis pareiškėjų ir paramos gavėjų yra linkę naudotis elektroninėmis sistemomis. Labiausiai pareiškėjai ir paramos gavėjai džiaugiasi galėdami sutaupyti laiko – visą reikalingą informaciją galima pateikti tiesiai iš namų ar kitos jiems patogios vietos“, - teigė A. Mileikaitė.
ŽŪMIS administruojančių NMA specialistų skaičiavimais, pareiškėjas, teikiantis paraišką elektroniniu būdu, vidutiniškai sutaupo 20 proc. savo laiko, kurį paskirtų, jei paraišką teiktų fiziškai.
„Ir nedidelio kompiuterinio raštingumo žmonėms ŽŪMIS yra „įkandama“ sistema – pildant paraiškos, mokėjimo prašymo ar įgyvendinimo ataskaitos formą tereikia surašyti reikalingą informaciją į nurodytus laukelius. Šį darbą dar palengvina tai, kad sistema neleidžia palikti klaidų, dėl kurių, teikiant popierines formas, buvo rengiami raštai prašant ištaisyti klaidas ir vėl teikti atitinkamus dokumentus“, - skirtumą tarp popierinių ir elektroninių dokumentų įvardija specialistė.
Svarbu ir tai, kad pildant formą ŽŪMIS, dalis reikiamų duomenų tiesiogiai gaunami iš atitinkamų valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų, tad pildančiajam nereikia gaišti laiko jų ieškant.
„Pareiškėjų užpildyta informacija iš karto matoma vidinėse NMA informacinėse sistemose, todėl specialistams, vertinantiems teikiamus dokumentus, nereikia suvesti gautos informacijos, jos palyginti su popieriuje esančia, tad ir paraiškų, ir mokėjimo prašymų, ir ataskaitų vertinimas vyksta greičiau ir sklandžiau“, - sakė A. Mileikaitė.
Trečioji sistema - projektų vykdytojų pirkimų, kuri vienija pirkėjus ir tiekėjus.
„Sistema skirta tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Norint dalyvauti pirkimų procesuose tereikia kartą užsiregistruoti. Neprisiregistravę vartotojai turi galimybę matyti visus skelbimus, prenumeruoti ir gauti informaciją apie dominančius skelbimus ar sudominusio skelbimo nuoroda pasidalinti su kitais“, - vardijo A. Mileikaitė.
Svarbu tai, kad nuo 2017 m. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos projektų vykdytojai šioje sistemoje privalo skelbti apie vykdomą konkursą ir pirkimų procedūras, pasiūlymus privalo teikti ir tiekėjai.
Šiuo metu šioje sistemoje užsiregistravę apie 500 tiekėjų, viliamasi, kad jų bus daugiau.