Paslauga, apie kurią žino ne visi: nebereikės raudonuoti dėl ne vietoje padėto kablelio

Lietuvių kalba gali būti ne tokia jau sudėtinga, jei žinai, kur ieškoti pagalbos. Tiek tiems, kurių gimtoji kalba yra lietuvių, tiek jos besimokantiems kyla įvairiausių klausimų dėl rašybos, skyrybos, tarties. Tačiau pasinaudojus viena el. paslauga ši problema kur kas paprasčiau išsprendžiama.

El. paslauga suteikia daug galimybių

Vilniaus universiteto studentė Viktorija rugsėjo laukia su nerimu, nes tai jos paskutiniai psichologijos studijų metai. Mergina rašys diplominį darbą, tačiau ją baugina ne būsimas didelis krūvis universitete, o sunkumai dėl galimų rašybos, skyrybos, stiliaus, gramatikos klaidų baigiamajame darbe.

Viktorija nėra girdėjusi apie Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijų universitetų projektą semantika.lt. Tai - patogi elektroninė paslauga, kuri turi ne vieną funkciją. Ir ji gali padėti tokiems žmonėms, kaip Viktorija.

Jei tik mokate naudotis internetu, galite greitai pasitikrinti, ar tekste nėra gramatinių, skyrybos, rašybos, stiliaus klaidų, taip pat pagal pasirinktą laikotarpį ir paieškos frazę susirasti norimus straipsnius internete. Be to, sistema leidžia surasti publikacijas apie garsius Lietuvos ir pasaulio politikus, sportininkus, visuomenininkus. Tereikia pasirinkti žmogaus pavardę, organizaciją, kurioje jis dirba, ir vietovę, kurioje gyvena.

Be kita ko, galima gauti sinonimų, antonimų sąrašą, pavyzdžių, kaip ir kur juos vartoti, morfologiškai ir sintaksiškai suanotuoti įkeltą lietuvišką tekstą.

Projektas - tiek besimokantiems, tiek verslininkams

VDU Kompiuterinės lingvistikos centro vadovas ir projekto semantika.lt bendramintis Andrius Utka DELFI teigia, kad sistema kur kas pranašesnė už kitas programas, kurios tikrina rašybą, nes ji yra nuolat atnaujinama ir nuolat papildoma naujomis taisyklėmis.

Specialistas priduria, kad ši paslauga buvo sukurta ne todėl, kad lietuviai neraštingi. Priežastis buvo menkas kalbos technologijų vystymas. Taip pat svarbu žinoti, kad ši elektroninė paslauga sukurta panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

„Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir akademinė bendruomenė jau senokai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje skiriamas nepakankamas dėmesys kalbos technologijų vystymui. Dėl to mes ne tik stipriai atsilikome nuo Europos Sąjungos vidurkio, bet ir kilo grėsmė lietuvių kalbos įsitvirtinimui elektroninėje erdvėje. Dėl tokio kalbos technologijų atsilikimo nebuvo sudaromos prielaidos inovacijoms bei pažangioms elektroninėms paslaugoms ir naujos pridėtinės vertės kūrimui. Tik 2011 m. valdžia rado galimybes ir lėšas šiai sričiai, buvo paskelbti kvietimai projektams priemonėje „Lietuvių kalba informacinei visuomenei“, - kaip atsirado ši paslauga, pasakoja A. Utka.

Anot jo, projektas skirtas labai plačiai auditorijai, nes juo gali naudotis tiek kalbininkai, tiek studentai, vykdantys lietuvių kalbos tyrimus, tiek informacinių technologijų specialistai, verslininkai. Tačiau populiariausia šiame tinklalapyje yra pasitikrinti parašyto teksto rašybą, gramatiką, stilių.

Darys net tekstų santraukas

Nors projektas yra labai naudingas ir patogus visiems gyventojams, tačiau apie jį žino vos keletas. Idėjos bendramintis A. Utka sako, kad apie semantika.lt nuolat informuojama žiniasklaida, puslapis pristatomas verslo konferencijose. Be to, planuojama sukurti mokomąjį vaizdo įrašą, kaip naudotis tinklalapio paslaugomis ir išplatinti internete.

VDU Kompiuterinės lingvistikos centro vadovas užsimena, kad elektroninė erdvė, kurioje galima pasitikrinti lietuvių kalbos žinias, nuolat tobulinama.

„Mes ne tik planuojame, bet ir jau vykdome tobulinimo darbus. Pasinaudodami vasaros laikotarpiu, kai vartotojų srautas ne toks intensyvus, pagerinome naršymo Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne mechanizmą, vyksta naujos morfologijos analizatoriaus versijos diegimo darbai, rengiame naują sintaksės analizatoriaus versiją, vyksta interneto žiniasklaidos analizės mechanizmo atnaujinimo darbai. Kalbant apie ateities perspektyvas, planuojame toliau vystyti bazines kalbos technologijas bei kurti naujus automatinės analizės įrankius, sutelkiant dėmesį ir į interneto socialinių tekstų analizę. Kaip žinia, interneto socialiniuose tekstuose vartojama kalba kartais žymiai skiriasi nuo bendrinės lietuvių kalbos, kurios analizei pritaikyti dabar sukurti įrankiai. Be to, planuojame sukurti automatinę šnekos transkripcijai priemonę, automatinę tekstų santraukų darymo priemonę, kurti ir toliau vystyti kalbos išteklius“, - planus vardija A. Utka.

Jei norite pasinaudoti šia elektronine paslauga, bet nemokate naudotis internetu, nenusiminkite. DELFI primena, kad norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti.

Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą. Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.

Šią el. paslaugą galite rasti ČIA