Mažesniuose miestuose deklaravimas internetu plinta lėčiau
Sostinėje deklaruojančių naują gyvenamąją vietą internetu yra ganėtinai daug. Beveik pusė prisiregistravusiųjų į naują būstą tai padarė per savo elektroninę bankininkystę.
Vilniaus miesto savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vitalij Mosin teigia, kad gyventojai yra skatinami naudotis elektroninėmis paslaugomis, labiausiai gyvenamąją vietą deklaruoti internetu.
„Platiname lankstinukus ir plakatus apie deklaravimą. Jie platinami savivaldybėje, seniūnijose, socialinės paramos ir išmokų skyriuose ir kitur, tokiu būdu akcentuojant deklaravimo svarbą bei informuojant apie deklaravimo būdus“, – pasakoja V. Mosin.
O štai mažesnių miestų gyventojai vis dar linkę naują gyvenamąją vietą registruoti savivaldybėje ar seniūnijoje. Pavyzdžiui, raseiniškiai neskuba jungtis prie elektroninės bankininkystės, kad įsiregistruotų naujame būste. Raseinių miesto seniūno pavaduotoja Virginija Altakovienė teigia, kad kol kas dauguma žmonių gyvenamąją vietą deklaruoja įprastiniu būdu.
Pasidomėjus, dėl kokių priežasčių rečiau pasinaudojama patogia elektronine paslauga, ji teigė, jog mieste daugiau pagyvenusių žmonių, kurie neturi internetinės bankininkystės. Be to, gyventi į Raseinius daug žmonių neatvyksta.
Kiek kitokia situacija yra Utenoje. Miesto seniūnijos specialistė Lina Kažukauskaitė tvirtina, kad mieste daugėja gyventojų, savo gyvenamąją vietą deklaravusių internetu. Jauni žmonės vis daugiau naudojasi el. paslaugomis. Tačiau vyresnio amžiaus uteniškiai vis dar linkę registruotis seniūnijoje.
DELFI primena, kad yra galimybė išmokti gyvenamą vietą deklaruoti internetu. Norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti. Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas.
Taip pat svarbu žinoti, kad ši elektroninė paslauga sukurta panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą. Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.
Tereikia internetinės bankininkystės
Naudotis el. paslaugomis nėra sunku. Taip pat ir elektroniniu gyvenamosios vietos deklaravimu. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Rytis Kalinauskas pasakoja, kad persiregistruojant internetu tereikia atlikti kelis žingsnius:
1. Atsidaryti e. paslaugų tinklalapį epaslaugos.lt;
2. Pasirinkti skiltį „Gyventojams“;
3. Atidarytame puslapyje išvardintos visos Elektroninių valdžios vartų paslaugos, todėl norint deklaruoti savo gyvenamąją vietą reikia susirasti paslaugą „Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje“;
4. Atidarytame puslapyje reikia pasirinkti banką, per kurį norima prisijungti prie savo internetinės bankininkystės;
5. Gyvenamosios vietos deklaravimo paslauga suteikia galimybę elektroniniu būdu deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos piliečiui gimus, pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, atvykus gyventi į Lietuvą ar išvykstant;
6. Belieka atsidariusiame puslapyje suvesti prašomus duomenis ir sistema pati sutikrins pateiktus duomenis su Gyventojų registro, Nekilnojamo turto registro ir Adresų registro duomenimis, patikrins ankstesnę deklaruotą gyvenamąją vietą, paskaičiuos leistiną minimalų plotą asmeniui ir jei pateiktoje deklaracijoje nėra klaidų, paslauga bus įvykdyta per keletą sekundžių.
Paslauga pasinaudojo per kelias minutes
Iš kur sužinoti apie el. paslaugas? Pasak R. Kalinausko, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, specialių pranešimų apie el. paslaugas neteikia – informacija yra pačiame Elektroninių valdžios vartų portale.
Greta, deklaravusi savo gyvenamąją vietą internetu, apie šią paslaugą sužinojo iš vyresniųjų – savo tėčio bei jo draugų. Merginai sistema pasirodė labai lengva, tačiau kiek ilgiau trunka tiems, kurie nori prisiregistruoti kito žmogaus bute. Tuomet būsto savininkas gaus žinutę ir per savo internetinę bankininkystę turės patvirtinti, kad leidžia asmeniui kaip gyvenamąją vietą deklaruoti jo būstą.
Problemų su gyvenamosios vietos deklaravimu neturėjo ir kita el. paslaugų naudotoja Monika. Ji apie šį būdą sužinojo internete – susirado pati. Tiesa, tai buvo pirmas kartas, kai ji naudojosi Elektroniniais valdžios vartais.
Populiariausia iš visų el. paslaugų
Nors vyresni gyventojai ir nelinkę naudotis šia el. paslauga, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, per mėnesį gyvenamoji vieta internetu deklaruojama apie 5200 kartų. Registrų centro duomenimis, šiais metais iš visų deklaravusiųjų savo gyvenamąją vietą, 23 procentai tai padarė internetu.
Gyvenamosios vietos deklaracija internetu yra pati populiariausia paslauga, kuri sukurta panaudojant Elektroninių valdžios vartų platformą.