Keturios paslaugos vienoje vietoje
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sukurta žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinė sistema (ŽPDRIS) leidžia rengti kaimo plėtros, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams bei žemės konsolidacijos projektus elektroninėje erdvėje. NŽT atstovė Kristina Chlynova teigia, jog visos keturios žemėtvarkos projektų rengimo paslaugos šiuo metu jau yra teikiamos tik elektroniniu būdu.
DELFI primena, kad ši elektroninė paslauga sukurta panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Specialistė atkreipia dėmesį ir į tai, jog pradėjus šias paslaugas teikti el. būdu sprendimų priėmimo laikas dėl sklypų formavimo sutrumpėjo daugiau nei dvigubai. Šiandien žmogus, kreipęsis dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, sprendimo priėmimo turi laukti vos pustrečio mėnesio – anksčiau tai užtrukdavo apie 6 mėnesius.
K. Chlynova pabrėžia, jog šiemet žmonės kur kas dažniau pateikia žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų ir žemės konsolidacijos projektų užsakymus elektroniniu būdu. Pavyzdžiui, šiemet žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų užsakymų skaičius išaugo beveik dvigubai ir tikėtina, jog skirtumas bus dar didesnis metams pasibaigus.
Dažniausi – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
Nors žemės konsolidacijos projektų užsakoma el. būdu rečiausiai, lyginant su praėjusiais metais, užsakymų skaičius yra daugiau nei dvigubai didesnis ir taip pat tikėtina, jog skirtumas dar padidės.
Dažniausiai el. būdu užsakoma paslauga – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Praėjusiais metais buvo pateikta virš 8 tūkst. užsakymų, o šiemet – beveik 8 tūkst. – tai reiškia, jog kiekvienai dienai tenka po maždaug 22 užsakymus.
NŽT praneša, jog elektroninėje sistemoje galima teikti prašymus, stebėti projektų rengimo, derinimo, svarstymo su visuomene ir viešinimo eigą. Asmuo, per sistemą pateikęs prašymą dėl žemėtvarkos projekto rengimo, gali sekti visą jo derinimo procesą, taip pat matyti pabaigos terminus, iki kada projektas turi būti galutinai patvirtintas.
Pasak NŽT, išskirtinis sistemos privalumas – galimybė apimti didelį proceso dalyvių skaičių, kai užduotis dėl projekto tuo pačiu metu gauna visos už jo rengimą bei derinimą atsakingos institucijos. Tai – NŽT, savivaldybių administracijų, valstybės įmonės Valstybės žemės fondo, planavimo sąlygas išduodančių institucijų darbuotojai. Tokiu būdu, visų žemėtvarkos planavimo procese dalyvaujančių institucijų veiklą sujungus į bendrą informacinę sistemą, įgyvendintas vieno langelio principas, taupantis tiek darbuotojų, tiek paslaugų gavėjų laiką.
El. būdu teikiamų paslaugų vis daugėja
Dar visai neseniai, prieš kiek daugiau nei porą mėnesių, pradėjo veikti sutikimų tiesti inžinerinius tinklus išdavimo elektroninė paslauga portale www.geoportal.lt.
„Sistemoje galima NŽT teritoriniams skyriams pateikti prašymus išduoti sutikimus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius. Paslauga skirta visiems, planuojantiems valstybinėje žemėje tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ar statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius“, – aiškina K. Chlynova.
Pasak specialistės, sistemoje iki šios dienos yra gauti 72 sutikimų tiesti inžinerinius tinklus prašymai (2015 m. gauti 5 prašymai, 2016 m. – 67 prašymai).
Prieš beveik dvejus metus atsirado ir dar viena el. būdu teikiama žemėtvarkos paslauga – laisvos valstybinės žemės fondo informacijos teikimo paslauga. Specialistės teigimu, tai yra interaktyvi laisvos valstybinės žemės fondo plotų ir suteiktų laikinai naudotis valstybinės žemės plotų identifikavimo paslauga.
DELFI primena, kad stokojantys kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturėtų nusiminti. Norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti. Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą. Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.