Psichologas palygino mokančius ir nemokančius naudotis kompiuteriu

Tyrimai ir apklausos rodo, kad šalyje yra nemažai žmonių, kurie neturi kompiuterinio raštingumo įgūdžių, todėl jie nesinaudoja el. paslaugomis, į kurių sukūrimą investuotos nemažos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lėšos. Kuo jų gyvenimo kokybė skiriasi nuo tų, kurie geba naudotis internetu? Kokį diskomfortą gali jausti nemokantys naudotis internetu, DELFI pasakoja psichologas Linas Slušnys.

Sunku priimti naujoves

Pagrindinė priežastis, kodėl dalis Lietuvos gyventojų vis dar nemoka naudotis internetu yra kompiuterio namuose neturėjimas. Dažniausiai elektroninėje erdvėje nedalyvauja pagyvenę žmonės, pensininkai, kurie patys negali nusipirkti kompiuterio ar įsivesti interneto. Todėl jie neturi ir kompiuterinio raštingumo įgūdžių. Nors Lietuvoje vykdoma eilė programų, skatinančių visuomenės integraciją į skaitmeninę erdvę, kiekviename mieste ir miestelyje įdiegti viešosios interneto prieigos taškai, vyksta kompiuterinio raštingumo kursai senjorams, problema yra pagyvenusių žmonių baimė naudotis kompiuteriais ir kitomis technologijomis.

Psichologas L. Slušnys teigia, kad tai visuomenės daliai, kuri vis dar nemoka naudotis kompiuteriu, ypač pagyvenusiems žmonėms, labai sunku priimti naujoves ir dažniausiai jie mano, jog tiesiog nesugebės išmokti kompiuterinio raštingumo.

„Tie, kurie turi tą raštingumą, ir tie, kurie neturi, tai kaip ir kiekvienam, bet kurioj sferoj: kuo esi mažiau raštingas, tuo labiau bijai. Kuo labiau bijai, tuo sunkiau ką nors nuveikti. Aš sakyčiau, kad neraštingumas, pirmiausia, gimdo baimę“, – aiškina L. Slušnys.

Didžiausias priešas – baimė

Anot L. Slušnio, žmonės, kurie neturi kompiuterinio raštingumo įgūdžių, ypač jaučia pasitikėjimo savimi stygių. Taip pat psichologas aiškina, iš kur kyla pagyvenusių žmonių baimė, jog jų duomenys nėra saugūs.

„Kai esi neraštingas, tai atrodo, kad kokie nors kompiuteriniai dalykai yra kažkoks fantastinis dalykas. Dažniausiai tokie žmonės net nesistengia eiti mokytis. Gali būti aiškinimas, kad pavogs duomenis, kompiuteriai visada viską nuskaito, viską kompiuteris už tave padaro ir negalima net lįsti. Labai daug tokių fantazijų“, – pasakoja L. Slušnys.

Rekomenduojama kreiptis pagalbos

Jis priduria, kad tokie žmonės savo galvoje turi labai daug visokių mitų. Vienintelis būdas jų atsikratyti yra įveikti baimę.

„Tiesiog reikia imti ir daryti. Bandyti ir nebijoti suklysti. Nes vėlgi yra mitas, kad tas, kuris neraštingas, kažką paspaus, ir viskas, kompiuteris numirs. Reikia, kad kažkas šalia paaiškintų, žmogui, kad jis niekada nesulaužys kompiuterio, paspaudęs kelis klavišus“, – teigia L. Slušnys.

Tiems, kurie neturi pakankamai kompiuterinių įgūdžių, psichologas rekomenduoja kreiptis į aplinkinius: anūkus, giminaičius. Taip pat yra galimybė kreiptis į šalia esančią viešąją biblioteką, kurioje gyventojai gaus ne tik pamokas, kaip naudotis kompiuteriu, tačiau ir šansą kiekvieną dieną ateiti ir nemokamai naudotis internetu. Kilus klausimams visuomet galima kreiptis į bibliotekininką.

DELFI primena, kad stokojantys kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturėtų nusiminti. Norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti. Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą. Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.