Savo šeimos istoriją sužinoti galės visi: ilgus metus dūlėję dokumentai taps vieši

Ar nebūtų smalsu patyrinėti savo šeimos ar giminės istoriją? Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba žada dalį saugomos informacijos padaryti prieinamą visiems internetinėje erdvėje. Domimės, ką joje bus galima rasti.

Valstybės archyvai taps atviri kiekvienam

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Zilnys teigia, kad apie tokio – ar panašaus – projekto poreikį buvo kalbama jau senokai. Projekto įgyvendinimo metu numatyta modernizuoti Elektroninio archyvo informacinę sistemą, sukuriant tris naujas elektronines paslaugas:

- „Skaitmeninė skaitykla“ užtikrins vieningą valstybės archyvų naudotojų prieigą prie valstybės archyvuose saugomų suskaitmenintų informacijos šaltinių.

- „Genealogija“ taps įrankiu atlikti genealoginės informacijos paiešką archyvų dokumentuose. Genealogijos produktų – genealogijos medžio, genealogijos lentelės kūrimo funkcionalumas leis naudotojams patiems kurti genealoginius produktus.

- „Asmenvardžių archyvo“ paskirtis – vykdyti asmenvardžių informacijos paiešką archyvų dokumentuose.

„Taip pat projekto metu numatyta suskaitmeninti, aprašyti ir visuomenei pateikti Lietuvos katalikų bažnyčios parapijose saugomas metrikų knygas, parapijiečių sąrašus bei užsakymų knygas. Prieigos prie šių dokumentų iki šiol neturėjome, todėl neretai iškildavo keblumų prireikus patvirtinti vieną ar kitą juridinį faktą“, – teigia A. Zilnys.

„Lietuvos valstybės archyvai ne tik saugo neįkainojamus mūsų valstybės dokumentinio paveldo lobius, bet ir deda pastangas padaryti šį paveldą kuo plačiau prieinamą. Ir jei jums ne visuomet pakeliui užsukti į valstybės archyvą, tai valstybės archyvai patys pasirengę ateiti pas jus“, – prideda jis.

Mato poreikį kurti patogų asmenvardžių archyvą

„Pagaliau tikimės užtikrinti visuomenei, verslui ir kitoms suinteresuotoms valstybės archyvų informacijos naudotojų grupėms vieningą prieigą prie valstybės archyvų informacijos šaltinių, sukūrę interaktyvias elektronines paslaugas „Skaitmeninė skaitykla“, „Genealogija“ ir „Asmenvardžių archyvas“, – teigia A. Zilnys.

Anot jo, šiuo metu prieiga prie valstybės archyvų informacijos virtualioje erdvėje suteikiama per valstybinės archyvų sistemos portalą www.archyvai.lt. Šiame portale skelbiama su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir valstybės archyvų veikla susijusi informacija, pateikiamos nuorodos į aktualius teisės aktus, teisės aktų projektus, informuojama apie dokumentų valdymo ir saugojimo reglamentavimo pokyčius, rengiamas parodas ar kitas aktualijas.

Prireikus kitokio pobūdžio informacijos, jos tektų ieškoti kituose valstybinės archyvų sistemos portaluose – Elektroninio archyvo informacinėje sistemoje EAIS ir Integralioje administracinių paslaugų sistemoje IAPS.

A. Zilnio teigimu, valstybės archyvai turi ilgametę patirtį tokią informaciją kaupti kataloguose, tačiau vieningos visų dokumentuose paminėtų asmenvardžių duomenų bazės nėra. Informacijos kompleksinei paieškai apimtys valstybės archyvuose gana didelės – per 5 terabaitus, todėl jis mato poreikį kurti „Asmenvardžių archyvo“ elektroninę paslaugą.

„Vien Lietuvos centrinio valstybės archyvo asmenvardžių bazėje per dieną įrašoma iki tūkstančio įrašų. Tačiau visos šio archyvo duomenų bazės yra atskiros: rašytinių dokumentų, fotodokumentų, kino dokumentų. Be to, prieiga prie jų suteikiama tik archyvo skaitykloje. O štai Lietuvos ypatingojo archyvo sukaupta asmenvardžių duomenų bazė dėl senos programinės įrangos paprasčiausiai nėra pritaikoma naudoti kitose informacinėse sistemose“, – problemą įžvelgia specialistas.

Kiekvienas galės patyrinėti savo šeimos istoriją

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos projekto „Skaitmeninė skaitykla“ metu numatoma sukurti elektroninę paslaugą „Genealogija“, skirtą genealoginiams tyrimams atlikti.

„Tikimės, kad ji bus naudinga kiekvienam, kuriam parūps patyrinėti savo šeimos ar giminės istoriją. O privatiems tyrinėtojams, teikiantiems genealoginių tyrimų paslaugas, ši elektroninė paslauga turėtų tapti viena iš darbo priemonių“, – aiškina A. Zilnys.

Pagrindinė genealoginių šaltinių saugykla mūsų šalyje yra Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Jame saugomi XVIII–XX a. pagrindiniai genealoginiai šaltiniai yra įvairių religinių konfesijų gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties metrikų knygos, priešvedybinių apklausų knygos, parapijiečių sąrašai, bajorystės patvirtinimo aktai, bajorų šeimų sąrašai, dvarų inventoriai, revizijų sąrašai, gimimo, santuokos, ištuokos, mirties civilinės registracijos įrašai ir kt.

„Archyvas gauna labai daug genealoginio pobūdžio užklausų, tačiau dėl ribotų žmogiškųjų išteklių spėja atsakyti tik į dalį jų. Nemažai potencialių klientų, sužinoję, kad jų užklausa eilės tvarka galės būti nagrinėjama tik po 2,5–3 metų, pasirenka privačius tyrinėtojus ar genealoginius tyrimus vykdančias firmas. Taip archyvas praranda klientus“, – pastebi A. Zilnys.

Genealoginiai šaltiniai saugomi ne tik valstybės archyvuose, bet ir bibliotekose, muziejuose, o daugiausia Romos katalikų bažnyčios metrikų knygų, kurios nebuvo nusavintos 1940 metais, saugoma pačiose bažnyčiose.

Iki 1990 m. ne visų bažnyčių metrikų knygos buvo perduotos į civilinės metrikacijos skyrius ar Lietuvos valstybės istorijos archyvą, todėl pasitaiko atvejų, kai vartotojai negali rasti vieną ar kitą juridinį faktą (apie asmenų gimimą, santuoką ar mirtį) patvirtinančių dokumentų, nes vieninteliai dokumentiniai šaltiniai, reikalingi šiems faktams nustatyti ar šeimos istorijos ir genealogijos tyrimams atlikti, saugomi bažnyčiose.

Skaičiuojama, kad šiuo metu beveik 700 Romos katalikų bažnyčių yra saugoma apie 3,5 tūkst. bažnytinių metrikų knygų.

Primename, kad Lietuvoje elektroninės paslaugos kuriamos panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas.