Procesas dar tik įsibėgėja
Pasak Registrų centro atstovės spaudai Kristinos Petrošienės, modernizacija buvo reikalinga dėl registrų integracijos ir norint sukurti naujas, pažangias elektronines paslaugas.
„Modernizavimas dar net neįpusėjo – tai ilgalaikis procesas. Tikimasi, kad pabaigus modernizavimą bus sukurtos naujos elektroninės paslaugos, kurios apims ne tik Gyventojų registro duomenų teikimą, bet ir aktualiausius asmens gyvenimo įvykius (gimimą, mirtį, gyvenamosios vietos keitimą, santuoką, ištuoką ir panašiai). Modernizavimas orientuotas į patogesnes ir laiką taupančias elektronines paslaugas, teikiamų paslaugų sąrašo asmenims ir institucijoms išplėtimą bei atnaujinimus, reikalingus pažangioms paslaugoms teikti“, – teigia K. Petrošienė
Įvykdžius registro modernizaciją iš susijusių registrų ar informacinių sistemų ateityje informacija bus pateikiama automatiškai, nereikės nešioti pažymų iš vienos institucijos į kitą, gali sumažėti arba apskritai išnykti poreikis popierinėms pažymoms.
K. Petrošienės teigimu, šiuo metu populiariausia veikianti elektroninė paslauga – gyvenamosios vietos deklaravimas.
Šiemet per II-ąjį ketvirtį pateikta 102,6 tūkst. gyvenamosios vietos deklaracijų, iš jų 32,9 tūkst. (32 proc.) pateiktos elektroniniu būdu. Didžioji dalis žmonių vis dar nesinaudoja elektronine paslauga ir, K. Petrošienės teigimu, bus laikomasi nuostatos, kad paslaugos turi būti prieinamos taip, kaip patogiau jos užsakovui.
„Visiškai elektronizuotos paslaugos kol kas nėra svarbiausia aktualija ar tikslas, nes nemaža dalis žmonių pageidauja paslaugas gauti paštu ar atvykę į padalinius, o ne tik elektroniniu būdu.
Valstybėje yra svarbu užtikrinti viešųjų paslaugų patogumą ir teikimą visais gyventojams reikalingais ir patogiais būdais – būtent jie diktuoja vystymosi kryptis. Valstybė užtikrina, kad asmenys paslaugas gautų nepriklausomai nuo to, ar jie turi interneto prieigą. Tuo Registrų centras yra labai patogus: turime išplėtotą klientų aptarnavimo tinklą ir esame prieinami gyventojams visuose regionuose“, – sako K. Petrošienė.
Dėl šios priežasties, jos teigimu, didelė gyventojų dalis vis dar vyksta į civilinės metrikacijos skyrius norėdami civilinės metrikacijos paslaugų.
Elektroniniu būdu prieinamos Registrų centro paslaugos apima tokias funkcijas, kaip gyvenamosios vietos deklaravimas, susipažinimas su savo asmens duomenimis. Tačiau didžioji dalis jų, susijusių su gyventojų registre saugomais ir sukauptais duomenimis, teikiama ne tiesiogiai Registrų centre, o civilinės metrikacijos skyriuose. Ten registruojami naujagimiai, bažnyčiose ar užsienyje sudarytos santuokos, mirtys, keičiami vardai, užsakomi įvairūs gyventojams reikalingi dokumentai.
Gyventojų registrui modernizuoti ir susijusioms elektroninėms paslaugoms kurti skirta 3,9 mln. eurų ES fondų investicijų.
Kuo šie duomenys svarbūs
„Gyventojų registre saugomi duomenys yra itin svarbūs valstybės gyvenime – jų prireikia ne tik civilinės metrikacijos įstaigoms, bet ir socialinės rūpybos, mokesčių institucijoms, teisėsaugai ir teismams, bankams ir daugeliui kitų institucijų, organizacijų ar verslo subjektų.
Nereikia pamiršti, kad su gyventojų registru neatsiejamai susiję ir kitokios paslaugos, teikiamos ir Registrų centre, ir kitose įstaigose. Šie duomenys naudojami įvairiose integruotose elektroninėse paslaugose, pavyzdžiui, steigiant įmones, išieškant iš skolininkų lėšas, registruojant turtą ir panašiai. Todėl modernus ir aktualus registras – visų mūsų interesas.
Modernizuojant gyventojų registro duomenų pagrindu teikiamas elektronines paslaugas numatyta, pavyzdžiui, suteikti galimybę asmenims, pateikusiems gyvenamosios vietos deklaraciją, kartu arba vėliau užsisakyti ir gauti automatiškai suformuotą daugiakalbę formą suformuotą pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, deklaruojant gyvenamąją vietą, asmens pageidavimu, tuo pačiu pateikti informaciją darbdaviams ar bankams apie gyvenamosios vietos ar kontaktinių duomenų pasikeitimą.
Planuojama, kad tokios naujos elektroninės paslaugos padės žmonėms taupyti savo laiką, skirtingoms institucijoms – greičiau ir efektyviau padėti gyventojams spręsti įvairiais gyvenimo atvejais kylančius klausimus, sumažinti arba visai atsisakyti „popierių“ nešiojimo iš vienos institucijos į kitą.
Vis dažniau ir paprasčiau bus galima gauti elektroniniu parašu pasirašytus elektroninius dokumentus, kuriuos paprasta saugoti ir, esant poreikiui, pateikti institucijoms“.
K. Petrošienė sutinka, kad plečiantis elektroninėms paslaugomis, natūraliai mažėja „popierinio“ darbo, tačiau neaišku, kokiai daliai žmonių planuojama teikti elektronines paslaugas. Nors jomis naudotis mokosi ir vyresnieji, kai kuriems vis tiek patogiau dokumentus sutvarkyti atvykus į artimiausią aptarnavimo skyrių.
„Elektroninių paslaugų plėtra visais atvejais skatina gyventojus plačiau jomis naudotis ir kai kuriais atvejais – visiškai atsisakyti ne elektroninio paslaugos teikimo būdo. Žinoma, skaitmeninių paslaugų plėtra šalyje sparti, kompiuterinis raštingumas auga, todėl tikėtina, kad tai – savaime ir klientams diktuojant išsispręsiantis klausimas, nepareikalausiantis net atskiro planavimo. Jau dabar ir garbaus amžiaus žmonės naudojasi ne tik internetine bankininkyste, bet ir elektroniniu parašu, internetu tvarko reikalus ir noriai mokosi“, – aiškina K. Petrošienė.
Išaugus elektroninių paslaugų populiarumui, žadama, jog bus pagalvota ir apie informacinę kampaniją jų vartotojams, kuri padėtų pakeisti dabartinius tokių paslaugų teikimo ir gavimo įpročius.
„Jeigu modernizavus gyventojų registrą kardinaliai turės keistis Registrų centro teikiamų paslaugų apimtis ar jų gavimo būdas, bus planuojama atitinkama informavimo kampanija ar kitos priemonės, padėsiančios gyventojams geriau suprasti ir priprasti naudotis naujomis paslaugomis“, – aiškina K. Petrošienė.