Skelbimų portaluose taip pat plinta ir avanso schema. Policijos departamentas perspėja: „Paprastai populiariuose skelbimų portaluose patalpinami melagingi skelbimai apie pigiau nei įprasta rinkos kaina parduodamą prekę ir prašoma pervesti išankstinį mokėjimą (avansą). Asmuo prekės negauna, o po kurio laiko skelbimas pašalinamas.“
Tačiau įmanomas ir kitas variantas, iš pirmo žvilgsnio netikėtas scenarijus. Nuo sukčių gali nukentėti ne tik pirkėjas, bet ir pardavėjas. Laimei, tokios apgaulės pavyko išvengti vilniečiui Karoliui.
Greitas sandoris
„Lapkritį į skelbimus įdėjau savo seną dviratį. Tą pačią dieną sulaukiau susidomėjusio pirkėjo SMS žinutės anglų kalba. Joje buvo nurodytas elektroninis paštas, kuriuo turėčiau susisiekti, jei dviratį vis dar parduodu. Jau tada atrodė įtartina, nes visi dažniausiai paskambina, bet pagalvojau, kad nuo vieno elektroninio laiško nieko neatsitiks“, – prisimena jis.
Laiškuose Karolis dar šiek tiek nuleido kainą, nes pirkėjas klausė galutinės sumos ir teiravosi dviračio amžiaus. Vėliau sekė daug ilgesnis laiškas su prašymu nurodyti savo banko sąskaitos detales ir adresą. Pirkėjas tikino, kad tik pervedęs pinigus net su papildomais mokėjimų platformos „Pay Pal“ mokesčiais, atsiųs žmogų, kuris paims dviratį ir jį gabens tiesiai į Kroatiją.
„Buvau jau pradėjęs džiaugtis, kad greitai ir lengvai parduosiu dviratį, bet su ta Kroatija ir kilo didžiausias įtarimas. Mano dviratis senas, bet tikrai ne kolekcinis. Tada tiesiog į „Google“ suvedžiau pirkėjo elektroninį paštą ir net keliuose forumuose radau tokias pačias istorijas su taip pat parašytomis SMS žinutėmis ir laiškais. Skyrėsi tik prekės pavadinimas. Dar galvojau juos pačius už nosies pavedžioti, bet buvo gaila savo laiko“, – apie savo atsargumą pasakoja Karolis.
Dvi sukčiavimo schemos
Jei vis dėlto jis būtų daręs viską pagal pirkėjo reikalavimus, greičiausiai jo būtų laukusi viena iš dviejų dažniausių tokio sukčiavimo schemų. Perdavus sukčiams banko duomenis, jie jau tą pačią valandą atsiunčia „Pay Pal“ mokėjimo kopiją su visais duomenimis.
Pinigai dar nebus pasiekę pardavėjo sąskaitos, todėl visa schema laikosi tik ant lūkesčių, kad banko pavedimai iš kitų šalių ar „Pay Pal“ įskaitomi tik po kelių dienų. Per tą laiką atvažiuotų pirkėjo patikėtinis ir pasiimtų prekę. Tai, kad pardavėjas pateko į sukčių spąstus paaiškėja po kelių dienų, kai pinigai taip ir lieka tik ekrano nuotraukoje.
Kita schema yra kiek sudėtingesnė ir orientuota į pardavėjo emocijas. Sukčiai po kelių žinučių neva perveda pinigus už prekę ir prideda kelis šimtus už jos siuntimą. Kiekvienas pardavėjas nudžiugtų gavęs daugiau nei prašo už prekę.
Tiesa, yra viena sąlyga. Pirkėjas skuba kuo greičiau užbaigti sandorį, nes daikto reikia šiandien. Būtent todėl jis papildomai sumokėjo už siuntimą. Tačiau pinigai galutinai įkris į pardavėjo sąskaitą tik tada, kai bus apmokėtos siuntimo išlaidos. Pardavėjas kviečiamas tai padaryti per „Western Union“ ar kitą mokėjimų tarpininką ir atsiųsti pavedimo kodą. Galiausiai pardavėjas lieka su savo preke ir netekęs pinigų už jos neva siuntimą. Pinigai lieka fiktyvioje kurjerių kompanijoje.
Visų šių istorijų pamoka aiški. Atiduoti prekę reikia tik tada, kai tikrai esate įsitikinę, jog pinigai jau yra jūsų sąskaitoje, o ne laukia, kada bus įskaityti. Taip pat didesnius įtarimus turėtų kelti pirkėjai iš kitų šalių, kurie perka niekuo neišsiskiriančią prekę, kurią galima nusipirkti ir jų gimtojoje šalyje. Greičiausias būdas pasitikrinti įtarimus - į „Google“ paiešką suvesti pirkėjo kontaktus arba net laiško tekstą. Dažniausiai sukčiai naudoja tuos pačius kontaktinius duomenis, todėl jei susidūrėte su sukčiais, internete jau atrasite jų duomenis ir veikimo metodus.