Grandininiai laiškai, pinigų vagystės, paslėpti mokesčiai, „phishing“ atakos, paslėpti URL adresai, vedantys vartotoją tiesiai į sukčių paspęstus spąstus – tai tik keli iš daugelio socialiniuose tinkluose gręsiančių pavojų. Nebesinaudoti socialiniais tinklais – ne išeitis, tačiau svarbu žinoti, kaip jais naudotis saugiai.
2018 metais „Gemius“ atliktas tyrimas parodė, kokie socialiniai tinklai Lietuvoje – populiariausi. Absoliučiu lyderiu tapo „Facebook“, jame anketas turėjo 84,8 proc. respondentų. Toliau sekė „Google+“, „Youtube“, „Viber“, „Instagram“.
„Google+“ dėl menko vartotojų susidomėjimo ir įsitraukimo nuo šių metų balandžio mėnesio tapo nebeprieinamas vartotojams, „Youtube“ dažniau atlieka vaizdo įrašų grotuvo, nei socialinio tinklo funkciją. Tuo tarpu „Facebook“, „Viber“ ir „Instagram“ atlieka labai panašias funkcijas, bet saugumo rekomendacijos šioms atskiroms platformoms gali šiek tiek skirtis.
„Facebook“
Tai – be konkurencijos populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje, artimiausią panašiais tikslais naudojamą programėlę „Viber“ populiarumu lenkiantis du kartus.
Tačiau „Facebook“ mėgsta ne tik realūs vartotojai. Šiemet tarp balandžio ir rugsėjo mėnesio „Facebook“ pašalino 3,2 milijardo netikrų vartotojų anketų – daugiau nei dvigubai didesnį kiekį nei pernai. Tai rodo, kad socialiniu tinklu mielai naudojasi ne tik realūs žmonės, bet ir savo tikslų siekiančios korporacijos, propagandos skleidėjai ir sukčiai. Tam, kad nepakliūti į spąstus ir apsaugoti savo privatumą, svarbu paisyti rekomendacijų:
Nespauskite nepažįstamų nuorodų. Kartais jas gali atsiųsti jūsų draugai ar artimieji, tačiau jei pastebėjote jų vardu siunčiamą įtartiną žinutę su nuoroda – neatidarinėkite jos. Gali būti, kad jūsų bičiulio anketą pasisavino sukčiai. Taip pat neatidarinėkite nežinomų nuorodų, kurias kas nors paskelbia ant jūsų profilio sienos.
Nedraugaukite su bet kuo. Nors socialinis tinklas – puiki bendravimo priemonė, prieš priimdami į kontaktus naują žmogų įsitikinkite, kad šis asmuo – realus. Geriausiai tai galite padaryti užsukę į jo (-s) anketą. Sukčius išduoda naujai sukurta anketa, turinti labai mažą kontaktų skaičių, kurie atrodo lyg būtų surinkti atsitiktine tvarka (jokių bendrų pažįstamų ar apskritai pažįstamų iš tos pačios šalies). Paprastai tokie vartotojai dangstosi svetimomis nuotraukomis ir nėra paviešinę jokio originalaus jų asmenybę įrodančio turinio.
Nesidalinkite per daug. Socialiniams tinklams nebūtina žinoti, kokią mokyklą lankėte, kokia jūsų gimimo data ar kada kokiose vietose lankotės. Jiems taip pat nebūtina matyti asmenines jūsų nuotraukas. Prieš spausdami mygtuką „Dalintis“ gerai pagalvokite, ar norite šią informaciją viešai paskelbti visiems „Facebook“ vartotojams.
Peržiūrėkite privatumo nustatymus. Juose galėsite suteikti arba nesuteikti leidimus programėlėms naudoti jūsų duomenis, galėsite pasirinkti, kokią informaciją apie jus matys tik jūsų draugai, o kokia bus skelbiama viešai (tačiau turėkite omenyje, kad garantijų, jog tik draugams matomas turinys nepasklis po internetą nėra).
Dažnai atnaujinkite slaptažodį. Silpni ir retai keičiami slaptažodžiai – tikra dovana sukčiams. Kompanijos „LastPass“ praėjusiais metais atlikto tyrimo duomenimis, 61 proc. vartotojų beveik niekada nekeičia slaptažodžių, nes bijo juos pamiršti. Nebūkite šios statistikos dalyviu.
Neprijunkite prie savo „Facebook“ paskyros per daug programėlių. Dažniausiai programėlės leidžia pasirinkti registraciją per „Facebook“ arba registraciją programėlės viduje. Žinoma, registruotis pasitelkiant „Facebook“ yra paprasčiau – dauguma duomenų į formą suvedami automatiškai, tačiau už tai mokama kaina gali būti per didelė. Pasirinkus registraciją per „Facebook“, programėlės pasidalija jūsų informacija, kurios pasirinkus kitą registracijos būdą greičiausiai nereikalautų.
Naudokite dviejų faktorių autentifikaciją. Naudojama kartu su slaptažodžiu, dviejų faktorių autentifikacija padeda geriau apsaugoti anketą nuo įsilaužėlių. Ją galima įjungti „Facebook“ nustatymų skiltyje. Joje galėsite pasirinkti norimą jūsų asmens patvirtinimo metodą, kurio „Facebook“ kas kartą prašys užfiksavus prisijungimą iš neįprastos vietos ar pastebėjus kitokią įtartiną veiklą.
„Instagram“
Kasdien į „Instagram“ platformą patalpinama 95 mln. nuotraukų ir vaizdo įrašų, o nuo platformos sukūrimo į ją pateko daugiau nei 40 mlrd. turinio vienetų. Daugiau nei pusė „Instagram“ vartotojų prisijungia prie savo anketos kasdien, o 35 proc. – net kelis kartus per dieną. „Instagram“ – jauna (daugiausia platforma naudojasi 18 – 29 metų žmonės) ir veržti bendruomenė, kurioje labai lengva pamiršti apie savo asmens duomenų saugumą.
Rinkitės tapti privačiu vartotoju. Jei nesiekiate visuotinio populiarumo ir norite apsaugoti savo nuotraukas bei privačią informaciją nuo svetimų akių, nustatymuose pasirinkite tapti privačiu vartotoju.
Be gailesčio šalinkite įtartinus sekėjus. Jei kuris nors jūsų sekėjas neduoda jums ramybės ar elgiasi įtartinai, užblokuokite jį. Baimintis, kad kitame ekrano gale esantis žmogus ant jūsų supyks neverta, nes programėlė sekėjų neperspėja apie užblokavimą.
Atidžiai žiūrėkite, kokiomis nuotraukomis dalijatės. Prieš dalindamiesi savo asmeninio gyvenimo akimirkomis, atsakykite į kelis klausimus: jei darbdavys pamatytų šias nuotraukas, kaip tai paveiktų mano karjerą? Jei nuotraukas išvystų nepažįstami žmonės, ar dėl to nesijausčiau blogiau? Kas blogo gali nutikti, jei nuotraukas pasisavintų sukčiai?
Didelę dalį asmeninio turinio vartotojai atiduoda lengva ranka nė nesusimąstydami, kad nepalankiai susiklosčius aplinkybėms šis turinys gali tapti šantažo įrankiu.
Naudokitės dviejų faktorių autentifikacija. Šį anketos apsaugos būdą galite naudoti ir prisijungdami prie „Instagram“ paskyros. Dviejų faktorių autentifikaciją galite įjungti programėlės nustatymuose.
Užginkite prieigą trečiosioms šalims. Kaip ir naudojantis „Facebook“, nesidalinkite „Instagram“ talpinamais duomenimis su trečiųjų šalių programėlėmis. Verčiau kiekvienoje naujoje svetainėje ar programėlėje sukurkite atskirą registruotą vartotoją. Jei, vis dėlto, norite programėlę prijungti prie „Instagram“, įsitikinkite, kad ji yra patvirtintų programėlių sąraše.
Patikrinkite savo anketos veiklą. Norėdami įsitikinti, ar jūsų anketa nebuvo paveikta įsilaužėlių, skirkite laiko peržiūrėti savo paskutinių dienų aktyvumą socialiniame tinkle. Prisijungimai iš neaiškių vietovių ar per nežinomus įrenginius gali reikšti, kad jūsų anketą kažkas pasisavino.
„Viber“
Internete galima rasti daugybę panašią funkciją atliekančių susirašinėjimo ir duomenų keitimosi programėlių. Turėdama 1,5 mlrd. vartotojų, populiariausia iš jų išlieka „Facebook“ priklausanti „WhatsApp“, tačiau „Gemius“ apklausa parodė, kad lietuviai dažniau renkasi tokią pačią funkciją atliekančią „Viber“.
Tiek „WhatsApp“, tiek „Viber“ yra laikomos saugiomis pokalbių programėlėmis. Abi jos naudoja „end to end“ šifravimą, kuris užtikrina, kad vartotojų siunčiamas turinys nėra perskaitomas pakeliui į adresato telefoną – žinutės ir kita medžiaga keliauja kodų pavidalu.
Šis šifravimo būdas taip pat užtikrina, kad net įsilaužus į programėlę jūsų susirašinėjimų negalės pasisavinti įsilaužėliai. Programėlė taip pat turi slaptų pokalbių funkciją, kurią nustačius adresato telefoną pasiekusi ir perskaityta žinutė per tam tikrą laiką pradingsta automatiškai. Vis dėlto, siekiant dar didesnės duomenų apsaugos, programėlėje galima atlikti keletą papildomų žingsnių.
Paslėpkite savo aktyvumo statusą. Jei nenorite, kad jūsų kontaktų sąraše esantys žmonės žinotų, kada esate aktyvus, o kada – ne, nustatymuose pakeiskite, kas gali matyti jūsų aktyvumo statusą.
Neleiskite nepažįstamiesiems matyti jūsų profilio nuotraukos. Šią funkciją taip pat galite rasti programėlės nustatymuose.
Apsaugokite savo anketą. „Viber“ programėlės kūrėjai pasirūpino jūsų žinučių saugumu, įdiegę duomenų šifravimą, tačiau jie negali pasirūpinti jūsų telefono įrenginiu. Jei praradote telefoną, vis dar galite apsaugoti savo pokalbius nuo pašalinių žmonių akių. Nors programėlės viduje nėra įrengta nuotolinė slaptažodžio blokavimo funkcija, atsisiuntę specialią nemokamą slaptažodžių programėlę, ją galėsite pritaikyti ir „Viber“ paskyrai.