Tačiau, nepaisant senos melagingų naujienų ir informacijos falsifikavimo kilmės, XXI amžius neabejotinai įeis į pasaulio istoriją kaip informacijos ir dezinformacijos amžius. Visų pirma, dėl to, kad skelbti netikrą informaciją tapo daug paprasčiau – ji žaibišku greičiu sklinda interneto portaluose, socialiniuose tinkluose. Didele dalimi prie jos sklaidos prisideda neatidūs interneto vartotojai, stokojantys kritiško mąstymo ir informacijos patikros įgūdžių. Visų antra, naujausios technologijos šiandienos sukčiams puikiai tarnauja, siekiant sukurti dar labiau įtikinamus melus ir taip manipuliuoti skaitytojo įsitikinimais.
Vis dėlto, atskirti melagingas naujienas nuo tikrų – įmanoma. Tereikia pasitelkti keletą įrankių ir ugdyti teksto suvokimo, vertinimo įgūdžius.
Ar ši svetainė – tikra?
Patekus į nežinomą įtartiną interneto svetainę pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar ji nėra tik sukčių paliktas jaukas. Lengviausia tai padaryti, pasitelkus nemokamus internetinius įrankius, pavyzdžiui, „URLVoid“, „Sucuri“, „VirusTotal“ ar „Is It Hacked?“ Nukopijavus svetainės URL adresą į vieną iš šių įrankių, jis automatiškai suteiks informaciją apie svetainės registracijos šalį, domeno savininkus, sukūrimo datą. Šie įrankiai taip pat įvertina, ar svetainėje nebūta sukčiavimo atvejų, ar ji neužkrėsta virusais. Matydami šią informaciją prieš akis, galėsite objektyviau įvertinti jos patikimumą.
Ar svetainėje patalpintas turinys priklauso vienai iš šių kategorijų?
Ne pelno siekianti tarptautinė kovos su melagingomis naujienomis organizacija „First Draft“ išskiria septynias informacinių sutrikimų kategorijas – satyrą arba parodiją, klaidinantį turinį, imituojantį turinį, sufabrikuotą turinį, neteisingas sąsajas, neteisingą kontekstą ir manipuliuojantį turinį. Kiekviena šių kategorijų atspindi skirtingus būdus sakyti netiesą. Prieš dalindamiesi straipsniais, socialinių tinklų žinutėmis, vaizdo įrašais ir kita informacija įsitikinkite, ar jus sudominęs turinys nepriklauso vienai iš šių kategorijų.
Vertindami internete rastą turinį atsakykite sau į keletą klausimų: ar šis straipsnis, vaizdo įrašas sukurtas provokuojamu tonu, siekiant įteigti tam tikrą žinutę? Ar visi šioje svetainėje esantys tekstai parašyti pašiepiamu tonu, yra sensacingi? Ar šiame turinyje nėra nutylėtų, praleistų esminių faktų? Ar ši sąsaja tikrai logiška ir tiksli? Ar šiame tekste, vaizdo įraše atspindėta tik vienos pusės pozicija?
Apmąstę šiuos klausimus, galėsite nuosekliau nustatyti jus sudominusios informacijos patikimumą ir vertę.
Kas tai sukūrė?
Radę jus sudominusį straipsnį ar kitokio formato turinį, visada ieškokite jį sukūrusio žurnalisto pavardės. Jei jos nerandate, tai – pirmasis ženklas, kad turinys gali būti klaidinantis. Žurnalistai žino, kad autorystės nurodymas prie kūrinio suteikia jam papildomos vertės, todėl dažniausiai ją nurodo. Be to, kiekvienam žurnalistui svarbu pildyti savo portfolio.
Padėti atpažinti patikimą turinį gali ir kito patikimo žiniasklaidos kanalo nurodymas šaltinių skiltyje. Tai reiškia, kad straipsnis buvo perspausdintas, o originali jo versija priklauso šaltiniuose nurodytai svetainei.
Kada tai buvo sukurta?
Dar vienas kriterijus, galintis padėti atpažinti tikras ir patikimas naujienas – žinutės paviešinimo svetainėje data. Prieš dalinantis nauju turiniu visada rekomenduojama patikrinti, kada jis buvo paviešintas. Galbūt jus sudominęs turinys nėra melaginga informacija, tačiau jei jis buvo spausdintas seniai, tekste esanti informacija gali būti pasenusi ir nebeaktuali.
Ar šie faktai – tikri?
Internete veikia daugybė specializuotų faktų tikrinimo portalų, kurie informacijos patikrą jau įvykdė už jus. Jei jus sudominęs turinys sulaukė daug kitų interneto vartotojų dėmesio, didelė tikimybė, kad jame esančią informaciją jau patikrino vienas iš šių portalų. Keletas didžiausių faktų tikrinimo portalų anglų kalba yra šie:
• Media Bias/FactCheck (MBFC News)
• Snopes
• PolitiFact (skirtas tikrinti JAV politikos pareiškimus)
• FactCheck.org
• TruthOrFiction.com
• Poynter.org
• Washington Post Fact Checker
Tam, kad įsitikintumėte informacijos tikrumu kartais į „Google“ paieškos laukelį tereikia suvesti trumpą straipsnio tezę. Jei jis buvo patikrintas faktų tikrintojų, pirmosiose paieškos pozicijose greičiausiai rasite atsakymą į savo užklausą.
Vienu tokių pavyzdžių, kai populiari socialinių tinklų istorija buvo greitai demaskuota faktų tikrintojų, galima įvardyti istoriją, pasirodžiusią populiariame Ispanijos portale haynoticia.es. Trumpoje žinutėje buvo pranešta, esą du bažnyčios patarnautojai Santiago de Compostela katedroje į smilkalų smilkytuvą pribėrė marihuanos.
Provokuojantį pranešimą netrukus pasigavo kiti interneto portalai, juo ėmė aktyviai dalytis socialinių tinklų lankytojai. Netrukus šią istoriją demaskavo faktų tikrinimo portalas „Snopes“, paaiškindamas, kad istorijoje minimi įvykiai niekada nevyko, o pirminis šios žinutės šaltinis haynoticia.es yra populiari Ispanijoje satyrinė svetainė. Taigi, ši istorija buvo specialiai minėto portalo žurnalistų sukurtas pokštas.
Ar šios iliustracijos – tikros?
Jei pirmieji puslapio ir jo turinio analizės žingsniai nepadėjo įsitikinti informacijos tikrumu, kitas žingsnis – įsigilinti į prie teksto pridėtas iliustracijas. Kartais tekste minimi faktai gali būti tikri, tačiau iliustruoti netikromis nuotraukomis – tuomet sukuriama klaidinanti skaitytoją sąsaja.
Norint įsitikinti prie teksto pateikiamų iliustracijų tikrumu rekomenduojama pasitelkti nemokamą įrankį „Google Reverse Image Search“, pateikiamą interneto naršyklės papildinio forma. Šiuo įrankiu galima patikrinti visas internete, socialiniuose tinkluose ar el. pašte randamas iliustracijas – tereikia ant paveikslėlio spustelti dešinį pelės klavišą ir pasirodžiusiame meniu surasti įrankio pavadinimą. Įrankis leidžia pasirinkti vieną ar kelias paieškos sistemas, kuriomis ieškos atvaizdo. Atlikus paiešką matysite, kokiose kitose interneto svetainėse ir kontekstuose buvo panaudotas tas pats atvaizdas. Taip pat galėsite sužinoti originalų atvaizdo šaltinį. Šie požymiai padės įvertinti, ar atvaizdas yra tikras.
Jei „Reverse Image Search“ nedavė reikiamo rezultato, vadinasi, atvaizdas yra naujas arba ne toks populiarus. Tokiu atveju praverčia kitas nemokamas įrankis – „FotoForensics“. Šis įrankis vykdo JPEG kodavimo klaidų lygio analizę (error-level analysis, ELA) ir parodo atvaizdo kompresijos lygius. Dažniausiai, jei išanalizuotoje atvaizdo versijoje kuri nors jame esanti detalė smarkiai išsiskiria iš kitų – yra šviesesnė ar ryškesnė – didelė tikimybė, kad ši atvaizdo dalis buvo redaguota. Vadinasi, išauga tikimybė, kad toks atvaizdas nėra tikras.
Panašią, tik dar gilesnę, atvaizdų analizę atlieka ir nemokamas įrankis „Forensically“. Atvaizdų metaduomenis taip pat galima išanalizuoti laisvai prieinama „Windows“ programėle „JPEGsnoop“.
Ar šis vaizdo įrašas – tikras?
Vaizdo įrašų tikrumą patikrinti vis dar sunkiausia, tačiau pasitelkiant internetinius įrankius apie juos galima gauti daugiau žinių.
Vienas tokių įrankių – „YouTube Dataviewer“, suteikiantis daugiau informacijos apie „Youtube“ svetainėje patalpintus vaizdo įrašus. Šiek tiek išsamesnis įrankis – nemokamas naršyklės papildinys „InVid browser extension“, leidžiantis paanalizuoti „Youtube“, „Facebook“ ar „Twitter“ patalpintus vaizdo įrašus. Šis įrankis jų naudotojui leidžia sužinoti, ar tas pats vaizdo įrašas jau buvo paviešintas anksčiau, kur jis buvo nufilmuotas. Juo taip pat galima išskirstyti pasirinktą vaizdo įrašą atskirais kadrais ir atidžiau apžiūrėti vieną ar kitą jo dalį.