2011 m. britų dizaineris Harry Brignull pastebėjo, kad kompanijos naudoja įvairias technikas, kurios klaidina vartotojus. Šiuos manipuliacijos metodus jis pavadino „dark patterns“. Jie paprastai kuriami profesionalų, naudojant vartotojų elgsenos ir psichologijos žinias. „Dark patterns“ tikslas – supainioti vartotojus ir, jiems nesuprantant, priversti priimti tam tikrą sprendimą, pasidalinti informacija, kuria šiaip nesidalintų.
Kokie paslėpti metodai naudojami
2018 m. Norvegijos vartotojų taryba (Forbrukerrådet) išanalizavo „Facebook“, „Google“ ir „Windows 10“ privatumo nustatymus, bei paskelbė, kokios iliuzijos ir manipuliacijų technikos naudojamos. Štai pagrindiniai radiniai:
Klaidinančios formuluotės. Didieji technologijų gigantai savo tekstus rašo ne tik su rinkodaros, bet ir su teisės specialistais. Todėl kartais gali pasirodyti, kad suprasti jų naudojimosi taisyklėms, privatumo nustatymams ir pan. reikia teisinio išsilavinimo: naudojami neaiškus terminais, dvigubi neiginiai, sudėtingi klausimai ir pan. Taip daroma ne veltui: šių formuluočių tikslas yra priversti jus priimti ne jums, o kompanijai palankų sprendimą.
Numatyti nustatymai (angl. default settings). Anot Norvegijos tyrėjų, šie nustatymai paprastai būna palikti tokie, kad vartotojai negautų jokio privatumo. Kitų tyrimų duomenimis, net 95 proc. vartotojų niekada nekeičia numatytų nustatymų.
Ši problema tokia aktuali, kad Europos Sąjunga (ES) nutarė tai įtraukti ir į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Dabar kompanijų, kurios teikia paslaugas ES piliečiams, numatytieji privatumo nustatymai turi būti garantuojantys privatumą, o ne priešingai.
Manipuliacijos vartotojų patirties (angl. user experience, UX) dizaine. Nors dauguma internetinių paslaugų turi privatumo nustatymus, dažnai jie būna sunkiai randami. Dizaineriai reikiamus mygtukus padaro matomesnius. Todėl dažnai „Sutinku“ mygtukai būna gražūs ir spalvoti, o „Nesutinku“ – vos įžiūrimi.
Taip pat gali būti naudojami įvairūs simboliai. Pavyzdžiui, prie nustatymo gali būti uždėta spynelės ikonėle, kuri simbolizuoja saugumą. Šį simbolį itin dažnai „Facebook“.
Sudėtingas paslaugos atsisakymas. Jeigu netyčia paspaudėte, jog norite gauti kompanijos naujienlaiškius, turbūt pastebėjote, kad jų atsisakymas dažnai yra daug sudėtingesnis negu tiesiog vienos varnelės nuėmimas.
Taip pat ir su paslaugų planų atsisakymu. Pavyzdžiui, užsisakyti paslaugos planą gali lengvai ir paprastai pats vartotojas, o atsisakyti reikia kreiptis į klientų aptarnavimą ir pan. Kitaip tariant, atsisakyti daug sudėtingiau negu užsisakyti.
Kontrolės paradoksas. Šį manipuliacijos būdą nustatė JAV Carnegie Mellon University (CMU) mokslininkai. Jie išanalizavo kompanijų privatumo ir saugumo nustatymus. Pastebėta, kad dažnai jie išskaidomi į labai daug smulkių pakopų, kurios vartotojus gali priversti pasimesti ir sutikti su nustatymais, kurie nebūtinai yra jų naudai. Tai vadinama kontrolės paradoksu: iliuzija, kad viską kontroliuoja vartotojas, o ne kompanija.
Kaip išvengti manipuliacijų
Kadangi šios manipuliacijos yra gerai apgalvotos ir daug kartų išbandytos, jų išvengti gali būti sunkiau. Pirmiausiai, reikėtų domėtis, kokie nauji būdai atrasti, kaip jų išvengti siūlo ekspertai.
Taip pat, atsargiai dalintis savo asmenine informacija – jeigu dedate varnelę ties „Sutinku“, pagalvokite, ar tikrai suprantate, kam sutikimą duodate.
Remiantis BDAR, be jūsų sutikimo po 2018 gegužės 25 d., jokia kompanija negali naudoti jūsų asmeninių duomenų rinkodaros tikslams. Jeigu gaunate naujienlaiškių ar reklaminių žinučių, galite kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Patikrinkite, ar visur numatytieji nustatymai yra tokie, kokių pageidaujate. Ypatingą dėmesį atkreipkite į socialinių tinklų („Facebook“, „Instagram“ ir pan.) nustatymus.