Populiariausiuose rusiškuose socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Vkontakte“ ar „Odnoklasniki“ galima išvysti nemažai lietuviškų vardų ir pavardžių. Dalis naudotojų į šias platformas patenka natūraliais būdais, kiti susigundo agresyviomis Kremliaus vykdomomis komunikacijos kampanijomis.
Rusiški socialiniai tinklai – kaip atsakas vakarietiškam „Facebook“
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas Tomas Čeponis įžvelgia keletą būdų, kaip rusiški socialiniai tinklai pritraukia vartotojus iš kitų šalių, daugiausia – buvusių sovietinio bloko valstybių. Jo teigimu, didelė dalis žmonių į „Vkontakte“ ar „Odnoklasniki“ užsiregistruoja vedami jausmo – kur tavo draugai, ten ir tu. Į šią grupę dažniausiai patenka rusakalbė lietuvių bendruomenė, taip pat žmonės, mokantys tik vieną užsienio kalbą – rusų. Šie Lietuvos gyventojai didžiąją dalį informacijos gauna rusų kalba, taip pat ieško platformų šia kalba bendrauti ir, nors dauguma didžiųjų socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Facebook“ jau seniai yra daugiakalbiai, pirmenybė vis tiek skiriama rusiškiems socialiniams tinklams – juose daugiau pažįstamų, diskusijos vyksta rusų kalba.
Kita dalis lietuvių rusiškus socialinius tinklus atranda ieškodami nemokamo turinio. Šiose platformose negalioja jokios griežtos taisyklės viešinti autorinį turinį, be to, lengvai prieinamas ir pornografinis turinys, kurį netrukdomi gali matyti nepilnamečiai.
Kremliaus režimas, siekdamas pritraukti kuo daugiau vartotojų iš kaimyninių šalių, taip pat pasitelkia agresyvias reklamos kampanijas. „Vienas žinomesnių pavyzdžių – kai mūsų mobilieji įrenginiai buvo užtvindyti reklamų prisijungti prie „Yandex taxi“. Labai dažnai, kai prisijungiame prie vienos programėlės, mums ateina pasiūlymas naudoti ir kitas, pavyzdžiui, kodėl tau nepradėjus naudoti ir „Yandex“ paieškos sistemos. Po to eina dar 10 įskiepių, kuriuos gali naudoti kartu. <...>
Per „Sputnik“, „RT“ vyksta gana agresyvi komunikacijos kampanija, sakanti, kad nejaugi jūs norite, kad „Facebook“ algoritmas parinkinėtų jums informaciją. Ar norite, kad „Google“ algoritmas bruktų jums vieną ar kitą informaciją. Ateikite į platformas, kurios tokių dalykų neturi. Jie bando pristatyti, kad jų socialiniuose tinkluose nėra šnipinėjama, nėra renkama informacija, nėra specialaus dirbtinio intelekto, kuris pateiktų jau atrinktą informaciją. Su tuo mes nesutinkame“, – komentuoja T. Čeponis.
Vartotojų duomenų saugoti neįsipareigoja
T. Čeponis, įvardydamas Rusijos socialinių tinklų keliamas grėsmes jų vartotojams, išskiria du aspektus – kibernetinį ir informacinį saugumą. „Jeigu kalbame apie kibernetinę dalį, reikia grįžti į 2015 metus ir pažiūrėti, kas vyko tada. Po Ukrainos įvykių Rusijoje buvo priimtas naujas duomenų apsaugos įstatymas, kuris numato, jog visos Rusijos teritorijoje veikiančios privačios kompanijos, kurios vienaip ar kitaip apdoroja klientų duomenis, privalo centralizuotai viešinti informaciją apie klientus, tai yra, Rusijos piliečius arba Rusijos teritorijoje gyvenančius visoms valstybinėms institucijoms, tarp jų ir Rusijos Federacijos federalinei saugumo tarnybai (FSB). „Vkontakte“, „Odnoklasniki“, „mail.ru“ yra būtent tie socialiniai tinklai, paštai, paskyros, kurios yra registruotos Rusijoje ir joms galioja Rusijos įstatymas“, – pasakoja analitikas.
Pasak jo, jau pirmoje registracijos į „Vkontakte“ fazėje reikia pateikti savo telefono numerį. „Vkontakte“ naudojimosi sąlygose nurodyta, kad socialinis tinklas neįsipareigoja saugoti vartotojų asmens duomenų, taigi, jie netrukdomi gali būti perduoti rinkodaros, žvalgybos ar kitais tikslais.
„Jeigu papuolei į žvalgybos tarnybų akiratį, tikėtina, kad gali tapti tam tikru taikiniu ar įtakos operacijų objektu, kurių metu tau siunčiamas tikslingas turinys, bandoma žiūrėti su kokiais kitais vartotojais bendrauji. Apie IP adresus net nėra kalbos“, – perspėja specialistas.
Be duomenų nutekinimo, į rusiškus socialinius tinklus užsiregistravęs žmogus patiria ir informacinį spaudimą. NATO atliktas tyrimas „Virtualus rusų pasaulis Baltijos šalyse“ atskleidė, kad didžiąją dalį rusiškuose socialiniuose tinkluose „Vkontakte“ ir „Odnoklasniki“ Baltijos šalyse viešinamų temų sudaro ideologinis turinys – Putino režimą palaikančios, Vakarus niekinančios žinutės. Be to, 70 proc. ideologinio turinio šiose platformose sukuria 10 proc. vartotojų, kas leidžia daryti išvadą, kad šiuose socialiniuose tinkuose veikia kryptingai vien propagandos skleidimu užsiimantys asmenys.
„Vkontakte“ ir „Odnoklasniki“ šiuo atžvilgiu yra panašūs. Juose yra vadinamieji klasteriai, grupės, kuriose skelbiama prokremliška informacija, tai yra, nostalgija sovietmečiui, anti-Ukraina, anti-NATO, anti-Amerika. <...> Vartotojai, patekę ten, dažniausiai rusakalbiai, yra įtraukiami į tokias grupes. Vyksta grandininė reakcija. Jei papuoli į vieną grupę, tikėtina, kad tau pasiūlys prisijungti ir prie kitų grupių. Ši informacija atsidurs tavo naujienų sraute. Galiausiai, pateksi į tą burbulą, kur matysi iš esmės tik negatyvią informaciją apie Vakarus ir pozityvią arba neutralią apie Rusijos ir Kremliaus režimą. Gausi labai gerą propagandos dozę“, – aiškina analitikas.
Lankantis šiose grupėse žmogus susiduria su dar viena grėsme – klasteriuose vykstančios diskusijos bet kada gali papulti į Rusijos žvalgybos rankas. Atsistatydinus „Vkontakte“ įkūrėjui Pavelui Durovui (P. Durovas atsisakė Kremliui paviešinti opozicijos grupių turinį), socialinis tinklas perėjo į Kremliaus režimą palaikančių organizacijų rankas, todėl jokia vartotojų skelbiama informacija jame nebėra saugi.
Jaunimui Putinas tampa maišto simboliu
Su Kremliaus troliais kovojančių lietuvių elfų atstovas, prisistatantis Balto slapyvardžiu, išreiškė susirūpinimą dėl lietuvių įsitraukimo į rusiškus socialinius tinklus. Pasak jo, tokiu būdu Rusija lietuvius įtraukia į savo kultūrinę erdvę, modeliuoja vartotojo politinius įsitikinimus, be to, surinkti vartotojų duomenys gali tapti šantažo, žvalgybinės informacijos rinkimo įrankiu.
Elfų atstovas atkreipė dėmesį į tai, kokių klausimų klausiama „Vkontakte“ registracijos formoje. Svetainėje turi nurodyti informaciją apie atliktą karinę tarnybą, pažymėti, kokiame kariniame dalinyje tarnavai, taip pat nurodyti savo asmenines pažiūras. „Tai padaryta neva tam, kad būtų apjungti bendraminčiai, tarnavę kažkada Urale kažkokiame dalinyje, būtų kuriamas lojalumas tam daliniui. Tūlas lietuvis ar latvis, kuris kažkada tame Urale tarnavo, kurdamas „Vkontakte“ anketą užpildo, kad jis ten tarnavo, ir „Vkontakte“ arba Rusijos FSB jau turi informacijos apie šį lietuvį, kuris jau yra jų tinkle, kuris tarnavo, galbūt ieško draugo Fedios ar Volodios“, – situaciją apibūdina Baltas.
Pasak jo, to ir užtenka, siekiant sukurti su žmogumi ryšį. Vėliau ten pat tarnavę draugai gali netikėtai atsirasti, uždavinėti klausimus, kviesti į svečius. „Čia atsiranda daug grėsmių – nuo verbavimo iki informacijos rinkimo“, – priduria Baltas.
Su Kremliaus troliais kasdien kovojantis vyras įvardijo dar vieną tikslinę auditoriją, kurios dėmesį patraukti Kremliaus režimui būtų ypač palanku, tai – maištaujantis jaunimas. Pasak jo, labiausiai jaunus žmones Rusijos socialiniuose tinkluose masina nemokamas piratinis turinys, kurio vakarietiškuose socialiniuose tinkluose nerasi: „Nemokami naujausi filmai, piratinė muzika (kokios nori – vakarietiška, rusiška), pornografinis turinys. Kas įdomiausia, normaliame socialiniame tinkle tokio turinio apskritai nebūtų, o „Vkontakte“ tu turi pats asmeniškai pažymėti, uždėti varnelę, kad tokio turinio nepageidauji. Tik tada tau jo nerodys. Įsivaizduokim 13–14 metų vaikiną ar merginą, kuris ieško tokio turinio ir uždės tą varnelę. Be abejo, kad ne. Jie ten dėl to ir eina.“
Pašnekovas akcentuoja ir tai, kad jauni žmonės „Vkontakte“ ieško saugios diskusijų erdvės, kurioje nėra tėvų, ten jie gali dalintis tokiu turiniu, kokiu nori be jokių suvaržymų. „Facebook“ šiai dienai jaunimo tarpe yra atgyvena, visų pirma, dėl to, kad ten yra net jų močiutė, nekalbu apie tėvus. Ten net jų močiutės yra ir jos prašosi į draugus“, – sako Baltas.
Palaipsniui prisijungę prie tinklo jauni žmonės įtraukiami į socialiniame tinkle vykstančias diskusijas, atsiranda draugų iš Rusijos, jie kalba įdomiomis temomis, dalinasi tokiu pačiu turiniu. Aktyvus bendravimas padeda formuoti įsitikinimus, politines pažiūras.
„Po kokio pusmečio tu užeini į to jaunuolio (-ės) „Facebook“ profilį ir matai jo avatarą su Putinu, su akiniais, su Rusijos vėliava ir klausi jo „Kas tau atsitiko? Ką sau galvoji?“ ir jis atsako „Tai čia kieta.“ Putinas šiai dienai jaunimui Rusijoje ir apskritai maištaujančiam jaunimui iš Lietuvos tampa naujuoju Che Guevara. Maištas. Būti kietam, eiti prieš srovę ir t.t.“, – vardija kovotojas su propaganda, pridurdamas, – „Jie yra toje informacinėje zonoje ir gauna visas tas [propagandines] žinutes. Kažkada, kai reikės priimti vienokį ar kitokį sprendimą, jie jau turi pasėtą sėklą ir galvoja, kad su Rusija nėra tai, kaip sakoma, kad viskas yra normalu, su jais reikia draugauti.“
Būdų kovoti yra
Pašnekovai įsitikinę, kad būdų kovoti su Baltijos šalių gyventojų įtraukimu į Rusijos erdvę yra, tik šiai temai reikia skirti pakankamai dėmesio. Pasak T. Čeponio, galimos kelios atsako linijos. Veiksmingiausia iš jų – švietimas, kritinio mąstymo ugdymas.
Nors apklausos rodo, kad dauguma lietuvių supranta informacinio karo grėsmes, priešiškos valstybės taikiklis gali būti nutaikytas į pažeidžiamiausią grupę – jaunimą. Informacinei erdvei nuolat kintant, tampa sunku atsirinkti informaciją. Žmogų nuolat pasiekia toksiškos informacijos srautai, informacinių karų kovotojų pritaikyti būtent jam palaužti. Siekiant atsispirti šioms grėsmėms, švietimo įstaigose būtina mokyti kritinio mąstymo ir informacijos atrankos.
Antruoju atsako būdu galėtų būti gilinimasis į savo šalies istoriją, žinios apie valstybę. Žmogui turint pakankamai žinių, jį sunkiau išbalansuoti alternatyviais faktais ir manipuliacijomis.
Trečiasis būdas atsispirti grėsmėms – įstatymo pajungimas, pastebėjus organizuotus veiksmus, siekiant sunaikinti valstybės įvaizdį. Pasak analitiko, šią priemonę Vakarų demokratinėse valstybėse galiausiai teks išnaudoti.
T. Čeponis pabrėžė ir verslo bei mokslo svarbą. Pasak jo, dauguma vakarietiškų socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, televizijų yra verslo rankose, todėl neišvengiamai su šiais verslais reikia megzti dialogą, ieškoti bendrų sprendimų. Svarbią funkciją valstybės atsparumo grėsmėms akivaizdoje vaidina ir mokslas. Jo pagalba galima tirti vartotojų elgesį socialiniuose tinkluose, gilintis į tai, kiek žmonių ir kokiomis temomis juose diskutuoja.
Galiausiai, pasak analitiko, labai svarbu savo šalies informacinę erdvę užpildyti savo produktais – socialiniams tinklams pritaikytu turiniu, kultūros produktais. „Kremliaus režimui sekasi tada, kai iš mūsų pusės nėra jokios komunikacijos. Tada net ir jų blogi produktai, tarkime, meniniai filmai ar serialai, vis tiek turi pridėtinę vertę, nes iš mūsų pusės apskritai nieko nėra. Tai suprasdami privalome kurti produktus, kurie būtų pritaikyti socialiniams tinklams ir padėtų užpildyti informacinę erdvę savo produktais“, – reziumavo analitikas.