Melagingos naujienos, žiniasklaidoje dažniau vadinamos „Fake news“ terminu, jau seniai nebėra naujovė. Dažniausiai patyrusiam interneto vartotojui melagingą turinį atskirti nesunku, tačiau šiuolaikinių informacinių technologijų plėtra atvėrė kelią žymiai pavojingesnėms ir paveikesnėms manipuliacijos technikoms, kurias daug interneto vartotojų vis dar laiko tiesiog smagiu pokštu.
„Nuodugniųjų klastočių technologija, dar kitaip vadinama „Deep fakes“, ir ją puikiai įsisavinančios programėlės, tokios kaip „FakeApp, „FaceApp“, „Mug Life“, „Meitu“ – tai tik keletas įrankių, galinčių transformuoti jūsų veidą, pamėgdžioti balsą ar įtikinamai perkelti jūsų atvaizdą į vietą, kurioje niekada nesate buvęs. Sukurtos siekiant pasilinksminti, šios ir panašios programėlės tampa iššūkiu ne tik interneto vartotojams, bet ir kibernetinio saugumo ekspertams, įsitikinusiems, kad didėjantis nuodugniojo pažinimo poreikis – neišvengiamas, tačiau jis pareikalaus dar didesnės interneto vartotojų kibernetinės erudicijos.
„Deepfakes“ – nešvankus pokštas, galintis sužlugdyti valstybes
„Deepfakes“ arba nuodugniųjų klastočių technologiją išrado tuo pačiu slapyvardžiu pasivadinęs „Reddit“ vartotojas. Pasitelkus mašininį mokymąsi ir algoritmus, jam pavyko sukurti mažai nuo tikrovės besiskiriančius vaizdo ir garso įrašus.
Pirmosios nuodugniosios klastotės nebuvo sukurtos propagandos tikslais. Jos veikiau priminė nešvankų piktą pokštą. Internete pasklido pornografiniai vaizdo įrašai, kurių sekso scenose dalyvauja gerai atpažįstamos Holivudo žvaigždės – „Hario Poterio“, „Sostų karų“ aktorės. Šiose scenose dalyvavo tik aktorių galvų atvaizdai, tikroviškai pridėti prie pornografinių filmų aktorių kūnų.
Nors šis „Reddit“ vartotojas iš svetainės buvo pašalintas, netruko atsirasti dar lakesnę fantaziją turinčių jo sekėjų. 2008 metais pastebėta nauja tendencija. Pasitelkę tą pačią programėlę pavadinimu „FakeApp“, galinčią kurti netikrus įžymybių pornografinius filmukus, vartotojai ėmė domėtis, kaip į šiuos siužetus perkelti savo socialinio rato žmones – draugus, priešus, buvusius mylimuosius.
„Deepfakes“ entuziastai internetiniuose forumuose dalijosi savo darbo rezultatais – gyrėsi, kaip pasisavinus šimtus pažįstamos merginos nuotraukų jiems pavyko sukurti ypač realistiškai atrodantį filmuką.
Skaudžiausiai šios technologijos daromą žalą pajuto moterys. Netikri intymūs vaizdo įrašai atvėrė kelią viešam pažeminimui, sugadintai reputacijai, karjerai, šeimyniniams barniams.
Aktorė Skarlet Johanson, kurios neva užsiiminėjančios seksu vaizdo įrašas populiariame pornografiniame puslapyje buvo peržiūrėtas 1,5 milijono kartų, „Washington Post“ duotame interviu internetą pavadino „didžiuliu save patį ryjančiu tamsos kirminu“. Aktorė apgailestavo, kad moterims ir vaikams greičiausiai jau per vėlu apsaugoti save virtualioje tikrovėje, nes niekas negali būti tikras, kad jų galvų nuotraukos neatsidurs internete priklijuotos prie svetimų kūnų taip realistiškai, kad šiomis klastotėmis patikės visi.
Nuodugniųjų klastočių taikiklyje dažniausiai atsiduria įžymūs ir įtakingi žmonės, galintys formuoti visuomenės požiūrį, todėl „Buzzfeed“ kartu su komiku Džordanu Peelu, naudodamiesi After Effects CC ir „FaceApp“, sukūrė neva viešą buvusio JAV prezidento Barako Obamos kreipimąsi į visuomenę, paaiškinantį, kokią žalą gali padaryti nuodugniosios klastotės, jei į internetą nebus pradėta žiūrėti kritiškiau.
„Mes įžengiame į amžių, kai mūsų priešai mus gali priversti manyti, kad bet kas sako bet ką. Net jei jie niekada nėra sakę šių dalykų. <...> Tai – pavojingi laikai. Judėdami į priekį mes turime žvelgti budriai į tai, kuo pasitikime internete. Tai – laikas, kai turime kliautis tik patikimais naujienų šaltiniais“, – Barako Obamos balsu vaizdo įraše pareiškė Džordanas Peelas.
Lietuvoje viešėjęs kibernetinio saugumo ekspertas iš Švedijos Peras Soderquistas LRT duotame interviu taip pat išreiškė susirūpinimą dėl ypatingai sparčiai augančių nuodugniojo mokymosi galimybių. Pasak jo, sugebėjimas įtikinamai imituoti kitų žmonių balsus ir išvaizdą ateityje taps didele problema. „Mūsų technologinė pažanga „deep learning“ segmente yra tokia sparti ir greita, kad kartais kai kam gali pasidaryti tikrai baisu. Ji atveria daugybę naujų galimybių, bet jos žengia koja kojon su grėsmėmis. Mes naudojame tokias technologijas, kad suskirstytume atakas pagal grėsmės lygį, tačiau nusikaltėliai tai panaudoja kurdami „besimokančias“ kenkėjiškas programas ir kodus,“ – interviu sakė P. Soderquistas.
Programėlės – duomenų kolekcionierės
Kibernetinio saugumo ekspertas, įvardydamas grėsmes, paminėjo ir populiarią programėlę „FaceApp“ – dar vieną imituoti gebantį įrankį.
2017 metais tikrą ažiotažą tarp interneto naudotojų sukėlusi veidų sendinimo programėlė „FaceApp“ nepraranda savo populiarumo iki šiol. Didelę įtaką programėlės populiarumui padarė įžymybės, socialiniuose tinkluose viešai skelbusios programėle gautus rezultatus – dirbtinio intelekto algoritmų pagalba pasendintus savo pačių atvaizdus.
Ši programėlė, kaip ir kitos panašios nuodugniojo mokymosi programėlės, pavyzdžiui, nuotraukas į judančius paveikslėlius verčianti „MugLife“ ar veido bruožus pagražinanti algoritmais pagrįsta „Meitu“ buvo sukurta pramogų tikslais, tačiau technologija atvėrė kelią ir kitiems jos panaudojimo būdams – interneto klastotėms kurti. Be to, interneto naudotojams šios programėlės užminė dar vieną mįslę – kur patenka į programėlę nusiųstos vartotojų nuotraukos ir kiti duomenys.
Panika dėl to, kad „FaceApp“ pasisavina vartotojo duomenis jam apie tai nieko nenutuokiant, kilo tada, kai šių metų vasarą savo „Twitter“ paskyroje Joshua Nozzi paskelbė informaciją, esą programėlė savavališkai pasisavina visas vartotojo išmaniajame telefone esančias nuotraukas be jo sutikimo.
Be to, vartotojai sunerimo, kad jų asmens duomenys gali patekti į Rusija šnipinėjimo tikslais. Mat programėlės kūrėjų įmonė registruota Sankt Peterburge.
Savo ruožtu Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) atliko ekspertinį mobiliosios programėlės „FaceApp“ kibernetinio saugumo vertinimą ir išplatino viešai savo išvadas savo puslapyje.
NKSC tyrimas pažymi, kad minėta programėlė reikalauja prieigos prie mob. įrenginio (nuotraukų galerijos ir kameros) ir tai iš esmės yra būtina sąlyga jos funkcijai atlikti. Nustatyta, kad vartotojų nuotraukos yra modifikuojamos nutolusiuose serveriuose, kurių dauguma registruoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. O didžiausią susirūpinimą kelia programėlės naudojimo taisyklės, kuriomis remiantis vartotojas turi sutikti neatlygintinai suteikti „FaceApp“ prieigą prie aplikacijos aplinkoje pasiekiamų duomenų – leisti „FaceApp“ juos naudoti, dauginti, modifikuoti, pritaikyti, skelbti, versti, kurti išvestinius kūrinius, platinti, viešai naudoti visais žinomais (ar ateityje sukurtais) formatais ir kanalais. Vertinant tai, kad programėlė sukurta Rusijos programinės įrangos gamintojo „ООО Вайрелез Лаб“ (angl. „OOO Wireless Lab“), šie reikalavimai sustiprina neproporcingumo įspūdį tarp aplikacijos teikiamų paslaugų profilio ir vartotojo patiriamų asmeninių kaštų.
Kaip apsaugoti save nuo interneto klastočių
Universalius sprendimus, kaip išsivaduoti nuo internetinių klastočių daromos įtakos ir apsaugoti savo asmeninius duomenis, rasti bus vis sunkiau. Tobulėjant imitacinėms technologijoms daugėja šansų, kad jas vis dažniau pasitelks kibernetiniai nusikaltėliai.
Vis dėlto, būdų, kaip padidinti atsparumą kibernetinėms manipuliacijoms, yra. Štai keletas iš jų:
Kritiškai vertinkite internete randamą turinį. Įvertinkite, ar šį turinį paviešino patikimas šaltinis, kada ir kas jį sukūrė, kas norima juo pasakyti.
Nesidalinkite, jei nesate tikri dėl turinio tikrumo. Internetas – ne tik žinių, bet ir gandų saugykla. Jei nesate įsitikinę dėl turinio tikrumo, neskleiskite gandų ir nesidalinkite šia žinute. Pagalvokite, ar pasidalinta žinutė neskatina neapykantos, ar joje nėra šmeižiančio, niekinančio turinio.
Venkite viešai atskleisti savo duomenis, asmenines nuotraukas. Tai, kas atsiduria internete, tampa interneto nuosavybe ir paprastam vartotojui vis sunkiau atsekti, kas daroma su jo pateikta informacija. Vienintelis vaistas, kaip galite apsaugoti savo privatumą – atidžiai peržiūrėkite, ką viešinate internete ir, jei turite tokią galimybę, viešinkite mažiau asmeninės informacijos.
Stebėkite, kam patikite savo duomenis. Programėlių ar interneto svetainių naudojimosi sąlygos nėra reklaminis bukletas, kurį galima laisvai išmesti. Tai – dokumentas, jūsų duodamas sutikimas naudoti jūsų asmens duomenis. Prieš sutikdami su programėlės naudojimosi taisyklėmis, atidžiai peržiūrėkite, kam duodate sutikimą. Ar programėlė galės matyti jūsų kontaktų sąrašą, nuotraukas, buvimo vietą, elektroninio pašto adresą? Jei programėlės veikimui užtikrinti reikia daug jūsų asmeninių duomenų, dar kartą pagalvokite, ar tikrai verta jais dalintis.