Ar dažnai sukčiai taikosi į žmones su melagingomis vaistų reklamomis? Arba siūlydami kenksmingus vaistus vietoj reikiamų?
Tokios statistikos neturime, tačiau pastebime tendenciją, kad paskutiniuoju metu ypač daugėja piktybiškai sukurtų interneto svetainių, kuriose skelbiama klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie neaiškios kilmės produktus, neva vaistus. Žmonės raginami šiuos produktus pirkti, mat teigiama, kad pastarieji gali greitai ir efektyviai išgydyti įvairias sveikatos problemas, tokias kaip prostatitą, sąnarių ligas, žvynelinę, egzemą, kraujotakos sutrikimus, netgi diabetą ir kt. Dauguma tokiomis reklamomis patiki, perka, bando ir nusivilia ar net sau pakenkia.
O kokių vaistų žmonės dažniausiai ieško internete?
Pasakyti tiksliai negalime. Galime tik spėti, kad žmonės nori nusipirkti vaistų, kurie vaistinėse parduodami tik su receptu, o recepto negali gauti (pvz. psichotropiniai, antiinfekciniai vaistai), kuriuos gėdijasi pirkti bendraudami tiesiogiai su farmacijos specialistu (pvz., vaistai svoriui mažinti, potencijai gerinti), arba tikisi nusipirkti vaistų, kurie žada greitai pagydyti sunkius negalavimus.
Pasitaiko atvejų, kad socialiniuose tinkluose žmonės paskelbia, jog atiduoda, dovanoja, parduoda vaistus, kurie liko pasveikus ar mirus ligoniui, mamos dalijasi jau pradėtais vartoti, bet nebaigtais vaistais (antiinfekciniais taip pat). Žinoma, atsiranda ir susigundžiusiųjų minėtais pasiūlymais. Norime priminti, kad vartoti socialiniame tinkle kažkieno atiduotus ar padovanotus vaistus – tai vienareikšmiškai rizikuoti savo ar savo artimųjų sveikata. Juk nežinia, kaip vaistai buvo laikyti, be to, juos skyrė gydytojas konkrečiam ligoniui, konkrečiai ligai gydyti, prieš tai įvertinęs paciento būklę, tyrimus, kitus negalavimus. Likę nepanaudoti vaistai galbūt visiškai netinka kitam ligoniui, nors jis ir serga ta pačia liga.
Kaip atskirti, jog reklama apie vaistus yra klaidinga?
Lietuvos Respublikoje gali būti reklamuojami tik registruoti vaistiniai preparatai. Gyventojams skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti tik nereceptinius vaistinius preparatus pateikiant būtiną sveikatos apsaugos ministro nustatytą informaciją ir nuorodas ir Vakcinas, kurios yra įtrauktos į gyventojų skiepijimo programą.
Vaistinių preparatų reklama turi būti neklaidinanti ir objektyvi, informacija ir joje vartojami terminai turi atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką, objektyviai apibūdinti vaistinio preparato savybes ir skatinti racionalų jo vartojimą.
Vaistiniai preparatai turi būti reklamuojami taip, kad visuomenei būtų aišku, jog tai yra reklama ir kad reklamuojamasis produktas yra vaistinis preparatas.
Kas yra draudžiama reklamuoti?
Vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus;
Taip pat receptinius vaistinius preparatus, išskyrus atvejus, kai vaistinių preparatų gamintojai, gavę sveikatos apsaugos ministro leidimą, vykdo gyventojų skiepijimo programą;
Ir vaistinius preparatus (nepaisant jų stiprumo ar kiekio pakuotėje), kurių pavadinimai įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną.
Homeopatinių preparatų, registruotų taikant supaprastintą registracijos procedūrą, reklamoje gali būti naudojama tik informacija, nurodyta pakuotės lapelyje ir ant pakuotės, taip pat turi būti pateikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos nuorodos.
Su kokiais didžiausiais įvykiais teko susidurti, kai pirkėjai pakliūdavo į sukčių pinkles?
Kaip ir minėta anksčiau, statistikos neturime, ne visi nuo sukčių nukentėję asmenys kreipiasi.
Galime tik dar kartą priminti ir paakcentuoti, jog žmonės, kurie perka tokiu būdu vaistus, tikrai nesuvokia, kuo rizikuoja. Pirkdami vaistus internetu, tikrai ne visi ir visada įvertina, ar įsigytas vaistinis preparatas užtikrins reikiamą gydomąjį poveikį ir, svarbiausia, ar nepakenks labiau, nei privalėtų padėti. Pirkdami vaistus ne vaistinėse, žmonės prisiima atsakomybę patys sau. Interneto prekiautojai gali tvirtinti ką tik nori apie vaisto veiksmingumą ir patikimumą, tačiau nėra garantijos, kad tai – tiesa. Vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet pakliuvęs į neteisėtą platinimo grandinę, taigi, irgi tapęs falsifikatu. Be to, vaistus, kad jie būtų kokybiški ir saugūs vartoti, būtina tinkamai gabenti ir laikyti. Internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to žmogus pats nepatikrins.
Vartojant tokiu būdu įsigytus vaistus, žmogui gali pasireikšti daugybė šalutinių poveikių. Tai būtų išbėrimas, patinimas, galvos, raumenų ar kitų kūno vietų skausmai, karščiavimas, pykinimas bei vėmimas, mieguistumas, vangumas, galvos svaigimas, galimi rimti apsinuodijimai ar net mirtis. Kartais gali nenutikti ir nieko, nes žmogus įsigijo ne vaistą, nors jam buvo tvirtinama priešingai, o jokio poveikio organizmui neturinti preparatą.
Žmonės turėtų rinktis tik patikrintus, Lietuvoje registruotus vaistinius preparatus ir gydymosi būdus. Ar siūlomas įsigyti vaistas yra Lietuvoje registruotas, patikrinti galima visai paprastai. Tereikia apsilankyti Tarnybos internetiniame puslapyje, paspausti aktyvią ikoną „Vaistų paieška“ ir įrašyti produkto pavadinimą. Svarbu atminti, jog Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus vaistinius preparatus. Tad jei „stebuklingos priemonės” registre nerandate, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas.
Kur ir kaip vartotojams reikėtų pirkti vaistus internetu?
Visus vaistinius preparatus derėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose arba jų internetinėse svetainėse, kurios pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje vaistus pirkti yra saugu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu, sąrašas (matysite www.vvkt.lt svetainėje). Šį logotipą privalo turėti kiekviena legali internetinė vaistinė visose Europos Sąjungos šalyse.
Kaip atrodo fiktyvios vaistų parduotuvių svetainės?
Piktybiškai sukurtos, paprastai net ne Lietuvoje registruotos, interneto svetainės, kuriose siūloma įsigyti vienokį ar kitokį preparatą, išsiskiria ir specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų ir dar rėksmingesnių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, pats tekstas „suveltas“, tarsi pažodžiui išverstas iš užsienio kalbos, dažniausiai su gramatinėmis klaidomis. Svetainėse cituojami fiktyvūs gydytojai. Įvedus jų pavardes į „Google” paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama. Dar vienas ryškus bendras fiktyvių svetainių bruožas tas, kad jos tarpusavyje labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka.
Fiktyviose interneto svetainėse dažniausiai nenurodomi jokie kontaktai, nėra adreso. Gali būti nurodytas tik telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų. Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.
Turint bent menkiausią abejonę, kad siūlomas pirkti produktas yra neaiškios kilmės preparatas, geriau jo neįsigyti. Neverta rizikuoti savo sveikata.