2024 metų finansiniai rodikliai: kas kelia optimizmą, o kas – nerimą

Kokia šių metų lietuvių bei Lietuvos ekonominė situacija, kokie finansiniai planai ir lūkesčiai, kokie taupymo įgūdžiai ? Ko ekonomine bei finansine prasme tikėtis iš šių metų?

Minimalus atlyginimas didėja

Metų pradžioje kyla minimalus atlyginimas ir nuo 2024 metų, neatskaičius mokesčių, jau siekia 924 eurus. Kaip ši suma atrodo Europos kontekste?

„Minimali mėnesio alga kyla daugelyje aplink mus esančių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje augimas siekia 10 procentų. Svarbiausia – pati dinamika. Latvijoje ir Estijoje kyla apie 12 procentų, Lenkijoje – 15 procentų. Vidurio Europoje – taip pat apie 10 procentų. Manau, esame panašiai kaip ir mūsų regionas, tikrai neatsiliekame“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Anot pašnekovo, šiais metais kinta vidutinis darbo užmokestis, o, stebint Lietuvos banko ir Finansų ministerijos prognozes, šiais metais tikimasi 8–9 procentų darbo užmokesčio augimo.

„Minimali mėnesio alga kyla šiek tiek daugiau nei vidutinė lietuvio alga. Sakyčiau, svarbiausia, kad neatsiliktų nuo vidutinio darbo užmokesčio augimo. 10 procentų pokytis nėra mažas. Galvokime ne apie tą infliaciją, kuri buvo, bet kuri yra ir bus. Gruodžio mėnesį turėjome duomenų, kad metinė infliacija siekia 1,6 procento. Šiais metais tikimės tik šiek tiek virš 2 procentų infliacijos, taigi mažiausių pajamų gavėjų perkamoji galia turėtų didėti. Nėra taip blogai, kaip jau buvome įpratę, praeiti ir užpraeiti metai buvo sunkūs, tikrai tą visi suprantame. Žiūrint į šiuos metus, matyti, kad pokytis gana neblogas“, – įvardija ekonomistas.

Apklausa parodė, kad žmonės planuoja didesnius pirkinius

Atliktos apklausos atskleidžia, kad šiais metais kone dvigubai apklaustųjų nusiteikę nusipirkti naują automobilį arba nekilnojamojo turto. Banko atstovas sako, kad tam yra dvi priežastys.

„Žmonių pajamos auga. Taip, šiais metais augs lėčiau, bet infliacija sumažėjusi. Perkamoji galia atsigauna, ir jei atkreipsime dėmesį į įvairias apklausas, matysime, kad žmonės gana neblogai žiūri į šiuos metus vertindami savo finansinę padėtį. Taip yra dėl to, kad infliacija labai sumažėjusi. Dabar žiema, o žmonėms žiemą svarbu energetikos sąnaudos – ar tai būtų šildymas, ar elektra, ar dujos, iš esmės kainos nėra didėjančios, gana stabilu. Kalbant apie tai, lūkesčiai teigiami, – vardija T. Povilauskas. – Kitas dalykas – palūkanų normos. Čia irgi svarbu dinamika, žmonės supranta, kad labai tikėtina, jog palūkanų pikas lieka už nugaros. Palūkanos gana aukštos, veikiausiai taip greit nenukris ir nereikia turėti iliuzijų, kad jos vėl bus nulinės, bet EURIBOR rudens pabaigoje–žiemos pradžioje buvo 4 procentai, dabar yra šiek tiek sumažėjęs ir jis mažės. Iš nekilnojamojo turto rinkos girdime, kad lapkritį–gruodį buvo pagyvėjimas bent kalbų lygmenyje. Kalbu apie potencialus pirkėjus.“

Ar nekilnojamojo turto rinka išties suaktyvės, paaiškės jau per pirmus 3–4 šių metų mėnesius. Anot ekonomisto, vien tai, kad palūkanų normos pikas lieka už nugaros, kelia teigiamų nuotaikų.

„Kalbant apie pirminę rinką, naujus butus, kainos yra nepakitusios arba net sumažėjusios, jei įvertinsime įvairias taikomas nuolaidas. Algos padidėjusios, palūkanų normos – link mažėjimo, tad tikėtina, kad galimybės ir būsto įperkamumas šiais metais pagerės“, – sako ekonomistas.

Tikimasi maisto kainų mažėjimo, tačiau yra ir blogų žinių

Nauji metai atnešė pokyčių, susijusių ne tik su atlyginimo augimu. Didėja ir įvairios išmokos, be to, kalbama apie kainų mažėjimą.

„Tai biudžeto formavimo praeitais metais pasekmė, tikrai dosnus biudžetas, ir mes matome, kaip keičiasi išmokos, didėja maksimalus mėnesio NPD, tai nulemta ir to didesnio deficito, kurį mes šiais metais turėsime. Vėlgi, gyvenama iš skolintų pinigų, o kokios kainos gali mažėti, – labiausiai akys krypsta į tam tikrus maisto produktus“, – įvardija pašnekovas.

Ekonomistas pastebi, kad tikėtis mažėjančių kainų nereikia, mat čia mažėjimo nebuvo ir nebus. Energetika jau yra atpigusi, tad, anot T. Povilausko, mažėti, galbūt, turėtų maisto ir kai kurių kitų prekių kainos – galbūt, tai buitinė technika ar elektronika.

O ne pirmo būtinumo prekės – alkoholis, rūkalai – dar labiau brangsta, mat didėja šių prekių akcizas. Restoranams šiais metais nebebus taikoma lengvata, tad kai kurie verslai pokyčius pajus itin stipriai.

„Tai yra tarsi peilis maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Nemanau, kad pavyks padidinti kainas tiek, kiek sugrįžta PVM tarifas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tokia dalimi, kalbant eurais, mažės ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių pelnas arba didės nuostoliai. Žiūrėsime, kaip išgyvens žiemą, pavasarį, bet akivaizdu, kad bus tikrai sunkiau“, – nemalonią pusę verslams įvardija T. Povilauskas.

Ekonomistas pastebi, kad didesnis akcizas alkoholiui ir tabako gaminiams rinkoje turėtų kainas padidinti vos 2–3 procentais, o žmonės jau per pastaruosius kelerius metus priprato prie didesnių kainų svyravimų, tad nors kainos kilimas niekada nėra maloni žinia, šįkart tai nebus stipriai reikšmingas pokytis.

Rekomenduoja įdarbinti pinigus

Visi specialistai pataria, kad apsaugoti pinigus verta ne tik juos taupant, bet ir investuojant.

„Pastarieji dveji metai parodė, kad labai gerai yra tas periodinis investavimas ir reikia nenutraukti, kai sekasi prasčiau. Priminkime 2022 metus, – jie buvo prasti finansų rinkoms. Akcijų, obligacijų kainos krito, bet žiūrėkite, praeiti metai ir akcijų kainos vėl pašoko, pabrango obligacijos ir praeitais metais buvo galima tikrai daug uždirbti. Tie žmonės, kurie stabiliai investavo, gali pasitikrinti savo sąskaitas ir matys neblogą grąžą per tuos kelerius metus. Tad verta toliau tai tęsti arba pradėti reguliariai investuoti per tam tikras finansines priemones ir grąža susikaups“, – kodėl verta įdarbinti pinigus, primena ekonomistas.

Neigiamos įtakos gali turėti politinė ir geopolitinė padėtis

Lietuvos ekonomikai įtakos turi jau kelerius metus trunkantis karas Ukrainoje, praėjusiais metais kilęs karas tarp Izraelio ir „Hamas“, kiti pasauliniai politiniai neramumai.

„Geopolitika bus ta blogoji dalis. Klausimas, kaip bus mūsų eksportuojančiam sektoriui, kaip bus su tiesioginėmis užsienio investicijomis Lietuvoje; manau, čia niekas nesikeis, ir mes nebūsime patraukli užsienio investicijų vieta. Turime šildymo sektorių, kitais metais turime atsijungti nuo Rusijos tinklo, du karai vyksta, metų pabaigoje rinkimai JAV, mūsų šalyje vyks rinkimai – visa tai kažkiek veikia gyventojų lūkesčius, – vardija T. Povilauskas. – Turbūt, nebesugrįšime prie mokesčių reformos bent pirmą pusmetį, kas, galbūt, gyventojų lūkesčius ramins, bet artimiausiomis savaitėmis, manau, valdžia puls prie gynybos mokesčio idėjos materializavimo. Taigi politika, geopolitika bus veiksnys, darantis daugiau neigiamą įtaką tiek verslui, tiek ekonomikai.“