Gabijos istorija
„Atrodė, kad nesu jau tokia patikli, dažniau atsargi, be to, seniai ir gana dažnai perku prekes internete, patirties turiu, niekada nebuvau pakliuvusi į jokias sukčių pinkles. Tik štai atėjo ir mano pirmas kartas“, – savo istoriją pradeda pasakoti Gabija.
Moteris internete ieškojo lagaminų, norėdama juos padovanoti artimiesiems Kalėdų proga: „Po paieškų „Google“ sistemoje, vėliau ir „Facebook“ man išmetė jų reklamas. Taip pamačiau britų Focusnovelty.com kompaniją ir jos siūlymą. Lagaminų dizainas man tiko, patiko, prisižiūrėjau vaizdo filmukų, nuotraukų, pagalvojau, kad gal tinkamas variantas, o ir kaina nebuvo didelė, du kainavo beveik 80 eurų. Užsakymas buvo labai paprastas, nesukėlęs jokio įtarimo, nieko nebuvo prašyta per daug. Pinigus nuskaičiavo iškart, atėjo užsakymo numeris ir patvirtinimas apie apmokėjimą, taip pat buvo nurodytas angliškas telefono numeris, kur kreiptis ir pan.“
Po daugiau nei savaitės Gabija prisiminė lagaminus ir parašė kompanijai, kada bus įvykdytas užsakymas, nes negavo informacijos. Pati kompanija skelbė, kad siuntiniai atvyksta per 10–25 darbo dienas nuo užsakymo pradžios. Kitą dieną kompanija atrašė, kad užsakymas buvo išsiųstas, o dėl sistemos problemos numerio gavimas užtruks 3 dienas (jie šiuo metu negali sinchronizuoti sekimo numerio su užsakymu).
„Tada pagalvojau, kad čia kažkas ne taip, bet buvau įsisukus į darbus ir labai nesigilinau. Po kelių dienų prisiminiau juos ir vėl. Tada laiške kiek piktai paklausiau, kur mano užsakymas. Kitą dieną gavau atsakymą, kad mano siuntinys perduotas vežėjui, ir kadangi tai yra tarptautinė logistika, kilo problemų dėl informacijos atnaujinimo. Dar parašė, kad būčiau rami, nes jie stebės procesus, ir kad džiaugiasi, galėdami mane aptarnauti“, – šiandien jau juokdamasi pasakoja Gabija, tuokart supratusi, kad galimai yra maustoma ir kad matė savo lagaminus bei pinigus kaip savo ausis.
Moteris sako, kad tuomet jai nebuvo taip juokinga, daugiau gėda, pikta, kaltino ir save, kad nepatikrino, kokia tai kompanija. Dar kurį laiką pasinervinusi, norėjo greičiau istoriją pamiršti, tad nusprendė dėl keliasdešimt eurų į savo banką nesikreipti, nes tai nebuvo ta suma, dėl kurios reiktų save plakti ir gaišinti banko darbuotojus, narpliojant, kas ir kaip, žinant, kad kiti praranda gerokai rimtesnes sumas. Juolab kad tuo metu buvo tik įtarimai, o ne verdiktas. Šiandien sako, kad būtų ryžtingesnė ir pasielgtų kitaip, – iškart būtų pranešusi bankui ar ieškoti būdų, kaip įspėti kitus, tad šiandien pati atvirai pasakoja savo patirtį, kad kiti būtų atidesni, apsipirkdami internete, ir jei turi įtarimų, netylėtų.
„Taigi, po daugiau nei dviejų savaičių netyčia prisiminiau tuos lagaminus ir vėl susinervinau. Galvoju, kad jeigu jau mane galimai apgaudinėja, tai gal bent aš pagaišinsiu jų laiką, tegul „padirba“, pažiūrėsiu, kiek toli jie eina. Parašiau laišką – paklausiau, tai kurgi tie mano lagaminai? Tą pačią dieną gavau tą patį atsakymą, tik kitais žodžiais, kad atsiprašo už nepatogumus, kad užsakymas išsiųstas, tačiau dėl didelio prekių kiekio ir ribotos logistikos gali prireikti dar kelių dienų, kol bus atnaujinta informacija. Pasijuokiau ir atrašiau, kad gal malonėtų atiduoti mano pinigus, nes aš ne kvaila (nors tikrai jaučiausi kvaila, kad užkibau ant to kabliuko). Vėliau dar kelis kartus jų reguliariai paklausinėdavau, kaip sekasi su sistema, gal reiktų pagalbos, nes buvo galima jau ir pėsčiom atnešti tuos siuntinius“, – šypsosi tęsdama savo istoriją Gabija.
Dar po daugiau nei dviejų savaičių pasidarė įdomiau – moteris gavo atsakymą su užsakymo sekimo numeriu ir nuorodą į jį. Laiške buvo parašyta, kad numatomas mano siuntinio atvykimo laikas į Lietuvą yra dar po 15–20 darbo dienų (nors siunta neva išvyko prieš beveik du mėnesius). Dar kaip visada parašė, kad atsiprašo, padėkojo už kantrybę ir supratimą.
„Paspaudžiu aš tą jų nuorodą, o ten rodo, kad siunta jau yra Vilniaus skirstymo centre. Kitą dieną rodo, kad laukiama kažkokios informacijos ir sumokėtų mokesčių, dar kitą, kad importo ir deklaravimo mokesčiai sumokėti. Dar po trijų dienų atsidarau ir žiūriu – parašyta, jog siunta gavėjui neįteikta, todėl kviečiama ateiti pasiimti siuntos į paštą, nors jokio skambučio ar žinutės į nurodytą mano telefoną nebuvo. Na, galvoju, paskambinsiu į nurodytą paštą, maža ką, gal aš tikrai per daug įtari ir viskas yra nuostabu su tais lagaminais. Atsiliepia maloni darbuotoja, pasakau savo užsakymo numerį. Sako, kad šiandien jau atėjo atsiimti šios siuntos. Sakau, kad nebuvau užsukusi, ji patikslino, kad ta siunta – vyrui. Moteris nuoširdžiai susirūpino, pasakė, kad eina paieškoti, gal ką supainiojo ar pasimetė. Atsakiau, kad ten du dideli lagaminai, tai pamesti juos – be šansų. Pasijuokėm dar kartu, ji mane patikino, kad siuntinys tuo numeriu tikrai atsiimtas ir viskas yra gerai, niekas nesupainiota, dar pridėjo, kad tas „mano“ siuntinys sveria kaip lagamino rankenėlė. Pasiguodžiau, kad mane turbūt apgavo, pašto darbuotoja atsakė, kad aš tikrai ne viena tokia“, – pasakoja Gabija.
Padėjusi ragelį, moteris parašė kompanijai, kad ne tas užsakymo numeris.
„Kompanija atsakė, kad jiems rodo, jog siunta pristatyta. Ir jeigu negavau užsakymo, išbandyčiau kelis būdus: paskambinti į paštą arba nueiti pas kaimynus, gal jiems kurjeris atidavė mano lagaminus. Padėkojau už puikius pasiūlymus ir parašiau, kad užsuksiu padėkoti asmeniškai už lagaminus, kai juos atiduos kaimynai. Dar iš neturėjimo ką veikti vis jiems parašinėdavau, kad nėra tų kaimynų, pagąsdindavau, kad planuoju kreiptis į oficialias įstaigas. Po poros savaičių jie vėl atsirado. Rašė, kad labai atsiprašo, ne ten nusiuntė mano lagaminus, nes naudojantis greitojo(!) siuntimo būdu įsivėlė problema, ir jie tuoj pasirūpins pakartotinu siuntimu. Dar kartą padėkojo už supratingumą ir bendradarbiavimą. Atsakiau, kad labai lauksiu, nes jau tuoj Kalėdos, gal atsiųs Velykoms, nes jų švęsti planuojame skristi į Angliją“, – juokdamasi pasakoja Gabija.
Moteris sako, kad po kiek laiko vėl gavo laišką, kuriame buvo parašyta, kad mano naujai siunčiamos siuntos numeris išliko nepasikeitęs (tas pats, kuris jau seniai įteiktas kitam), kad lagaminų reikės palaukti savaitę. Dar parašė, kad jie palaikys ryšį su logistikos įmone, kol siunta bus pristatyta.
„Atšventėme visas šventes, artimieji gavo kitus lagaminus, kuriuos sėkmingai atsisiunčiau iš kitur. Praėjo beveik keturi mėnesiai nuo to nelemto užsakymo, o nuo jų paskutinio laiško irgi nemažai laiko, – kaip ir turėjau jau ant lagaminų sėdėti. Galvoju, parašysiu aš jiems, juokais dar paklausiau, gal į Laplandiją pas Kalėdų Senelį lagaminus nusiuntė, iškart su dovanom pro kaminą įkris gerokai pavėlavęs. Ir tada gaunu atsakymą, kad laiškas nepristatytas, nes tokio domeno focusnovelty.com nebėra. Neliko nei svetainės, nei veikiančių telefonų, nieko neliko, tik apgauti žmonės. Supratau, kad jie dėl to ir susirašinėjo taip ilgai, neva prekes persiunčia, nes tiesiog norėjo kuo ilgiau pratempti gumą, kad apgautų kuo daugiau žmonių“, – sako Gabija.
Moteris sako vėliau pasiskaičiusi apie šią „kompaniją“ internete, rado, kad nemažai žmonių panašiu metu buvo apgavusi tokiu pat būdu kaip ir ją: „Įmonė buvo neseniai įregistruota kažkokiam bute ir daug kitų niuansų, į kuriuos nei aš, nei kiti neatkreipėme dėmesio. Aš praradau tik 80 eurų, o yra tokių, kurie patikėjo gerokai didesnes sumas, ir galbūt jų neatgaus, jei nesikreipė laiku į banką ar kitas institucijas. Po šio nemalonaus įvykio, jei perku naujose svetainėse, tikrai nuodugniai pasidomiu apie tai, kas parduoda, kaip parduoda, skaitau atsiliepimus, tikrinu informaciją oficialiuose tinklapiuose, kad daugiau taip apmaudžiai nepasimaučiau.“
Gabija – tik viena iš daugelio, nukentėjusi nuo sukčių, apgautų žmonių daugėja
Pareigūnai kasmet užfiksuoja ne po vieną tūkstantį nuo sukčių nukentėjusių žmonių, ir jų tik daugėja. Praėjusiais metais iš viso dėl sukčiavimo pradėta 3250 ikiteisminių tyrimų, pridaryta žalos už daugiau nei 20,5 mln. 2021 metais buvo pradėta 2600 tyrimų, apgaulės būdu pasisavinta net 46,3 mln. Eur.
Štai vos prieš mėnesį Klaipėdoje gyvenanti senjorė sukčiams atidavė daugiau nei 4 tūkst. Eur. Pas moterį atėję asmenys neva norėjo patikrinti, ar jos turimi pinigai nėra padirbti. Praėjusį mėnesį policija taip pat sulaukė pranešimo apie vieną didžiausių sukčiavimo atvejų Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus. Iš Vilniaus rajono gyventojos sukčiai išviliojo daugiau nei 164 tūkst. Eur. Policijos departamento duomenimis, tokios sumos nukentėjusioji neteko per maždaug 7 mėnesių laikotarpį, pinigus išviliojo nepažįstamas asmuo per internetinę investavimo platformą.
Policijos departamentas išskiria labiausiai paplitusius sukčiavimo būdus – tai telefoninis sukčiavimas, avansinis sukčiavimas, pirkinių įsigijimas, kai už prekę neatsiskaitoma, pinigų išviliojimas prisidengiant investavimo platformomis bei pinigų pasisavinimas apsimetus pareigūnu, specialistu.
„Svarbu atsiminti, jog sukčiai neskirsto žmonių pagal amžių, lytį, išsilavinimą, o verslų – pagal pajamas. Kiekvienas mūsų sukčiams tėra pasipelnymo šaltinis ir savo spąstus jie spendžia visiems vienodai, tad ir budrumą derėtų išlaikyti visiems“, – sako Ramūnas Matonis, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas.
Avansiniai sukčiai pareikalauja iš anksto sumokėti už prekę, o sulaukę pinigų pervedimo iš patiklių pirkėjų pašalina visą informaciją apie siūlytą prekę, blokuoja bet kokią galimybę pirkėjui susisiekti.
Atvirkštinį modelį taiko kita sukčių grupė. Dažniausiai pagal internete paskelbtus populiarių prekių skelbimus klientais prisistatantys sukčiai susitaria už prekę sumokėti bankiniu pervedimu ir pateikia pardavėjui suklastotą pavedimo kopiją. Taip apgavikas gauna turtą, o pardavėjas pinigų nesulaukia.
Žmonės prisipažįsta suviliojami „laimėjimais“ loterijose ir išskirtiniais pasiūlymais
Daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas pastebi finansinių sukčių veiklos suaktyvėjimą prieš šventes, trečdalis nerimauja, kad dėl sukčių veiklos gali prarasti pinigus banko sąskaitose, o kas šešto asmens artimieji šiemet nukentėjo nuo sukčių, rodo reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurį praėjusiais metais pagal PPPKC užsakymą atliko bendrovė „Spinter“. Rezultatai atskleidė, kad 39 proc. Lietuvos gyventojų pastebi sukčių suaktyvėjimą prieš šventes, 27 proc. neturėjo nuomonės, likę suaktyvėjimo nepastebėjo. Trečdalis respondentų nesijaučia saugiai dėl savo pinigų ir baiminasi būti apgauti telefoninių ar interneto sukčių.
„Sukčiavimo schemos darosi vis įmantresnės ir sunkiau identifikuojamos. Sukčiavimo formų spektras nuolat plečiasi“, – sako Eimantas Vytuvis, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) vadovas.
Tyrimas atskleidė, kad dažniausias sukčiavimo būdas, su kuriuo susidūrė 41 proc. apklaustųjų, – apgaulingas pranešimas apie laimėjimą loterijoje ar siūlomas ypatingas „išskirtinis, tik Jums skirtas, pasiūlymas“. Kas penktas respondentas susidūrė su bandymu išvilioti asmens duomenis – buvo prašoma patikslinti juos atsiųstoje anketoje, paspaudus ant nuorodos, ar atsiųstuose dokumentuose. Tiek pat susidūrė su kvietimu investuoti – žadama didžiulė finansinė grąža ir raginama skubiai reaguoti į problemą su paskyra.
Kitas sukčiavimo būdas, kai socialiniuose tinkluose nepažįstamas asmuo kviečia draugauti, mezga draugystę ir ilgainiui paprašo finansinės pagalbos – paskolinti pinigų, kviečia investuoti. Su tokiais bandymais susidūrė 12 proc. respondentų. 8 proc. susidūrė su kita, rečiau pasitaikančia, tačiau ne mažiau pavojinga schema – skambina konsultantas, kuris nori padėti išspręsti ryšio (interneto) sutrikimo problemą, prašo banko prisijungimo ar asmens duomenų.
Sukčiai dažnai įveda skubos elementą ir kuria stresines situacijas. Gavę skambutį, laišką, trumpąją žinutę su raginimu kuo skubiau veikti, sustokite ir pagalvokite. Patikrinkite, kas yra siuntėjas. Įdėmiai įsiskaitykite į el. pašto adresą, atkreipkite dėmesį į domeną, tinklalapio adresą, teksto turinį. Jei susidūrėte su sukčiais, pavadinimuose visada bus klaidų, sukeistos vietomis raidės, pridėta neaiškių simbolių.
„Jokiomis aplinkybėmis niekas negali prašyti jūsų asmens duomenų, banko prisijungimų ar suvesti savo kodus SMART-ID programėlėje. Svarbiausia – sulaukus netikėto skambučio ar žinutės sustoti ir ramiai įvertinti situaciją. Kilus nors menkiausiems įtarimams, geriausia pokalbį nutraukti, į gautas žinutes ar laiškus neatsakyti, žymėti juos kaip brukalą ir blokuoti siuntėjus. Nutraukus pokalbį, pravartu paskambinti oficialiems paslaugos teikėjams, informuoti apie situaciją, apie įvykį pranešti policijai“, – atkreipia dėmesį E. Vytuvis.
Artėjant Velykoms, bankas perspėja būti itin budriems
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, per tris praėjusių metų ketvirčius sukčių padaryta žala SEB banko klientams buvo kone 1,8 karto didesnė, o sukčiavimo atvejų užfiksuota trigubai daugiau.
Trečią praėjusių metų ketvirtį SEB banko klientams padaryta sukčių žala siekė bemaž 1,4 mln. eurų, o nuo praėjusių metų pradžios nusikaltėliai iš klientų išviliojo daugiau negu 4,6 mln. eurų.
Populiariausi sukčiavimo būdai ir toliau yra interneto banko slaptažodžių ar mokėjimo kortelių duomenų išviliojimas ir kvietimas lengvai užsidirbti investuojant. Šiais būdais gyventojams padaryti nuostoliai trečią šių metų ketvirtį viršijo pusę milijono eurų.
Nuo sukčių nukentėjusiems gyventojams bankas padėjo susigrąžinti beveik 600 tūkst. eurų. Tai yra beveik triskart daugiau negu per pirmus tris praėjusių metų ketvirčius.
Bankas gyventojus įspėja būti budrius ne tik kasdien, bet dar labiau – artėjant šventėms. Kitą mėnesį – šv. Velykos, kuomet aktyviau bus perkamos arba jau dabar ieškomos dovanos, prieš šventę vyks įvairūs išpardavimai, itin suaktyvės prekyba internetu, o tai reiškia gerokai padidėjusią tikimybę susidurti su sukčiais, nesąžiningais prekybininkais bei pinigus išvilioti mėginančiais asmenimis.
„Trečią praėjusių metų ketvirtį elektroninė prekyba prekėmis, už kurias buvo sumokėta, bet jos niekada neatkeliavo iki pirkėjo, buvo vienas dažniausių sukčiavimo būdų. Tokio sukčiavimo atvejų pagausėjo karantino metais, jo mastas ir toliau didėja. Gyventojai įprato pirkti internetu, vis lengviau pasiekiamos tampa prekės iš užsienio. Tačiau tai patogu ne tik pirkėjams, bet ir sukčiams, kurie fiktyviomis elektroninėmis parduotuvėmis ir pardavimo skelbimais siekia išvilioti gyventojų pinigus“, – komentuoja Vilija Nausėdaitė, SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė.
Ką daryti, kad neapsigautumėte
Pasak banko atstovės, norėdami išvengti galimų nuostolių, pirkėjai išpardavimo karštinės metu turėtų pasistengti nepulti pirkti stačia galva ir vadovautis esminiais žingsniais, prieš mokėdami.
„Kritiškai vertinkite interneto parduotuvėje nurodomas prekių kainas ar taikomas nuolaidas. Sukčių sukurtose prekyvietėse jos būna gerokai mažesnės negu tų pačių ar panašių prekių kitur. Be to, itin geri sukčių pasiūlymai paprastai galioja labai trumpai, – taip daromas spaudimas pirkti kuo greičiau. Paprastai tariant, jei kaina neįtikėtinai maža, galioja ribotą laiką, tai gali būti sukčių vilionė“, – atkreipia dėmesį V. Nausėdaitė.
Taip pat pašnekovė pataria perkant internetu atlikti žvalgybą ir paieškoti daugiau informacijos apie dominančią parduotuvę, prekybininką, paskaityti kitų pirkėjų atsiliepimų nepriklausomuose šaltiniuose. Kelios minutės atsiliepimams peržvelgti gali išgelbėti jūsų pinigus.
Sukluskite, jeigu prekybininkas nepateikia išsamios informacijos apie prekių pristatymo ir grąžinimo tvarką ar apskritai nėra aišku, kurioje šalyje jis veikia ir yra įsikūręs. Nerizikuokite savo pinigais ir duomenimis patikėdami juos neaiškios reputacijos prekybininkams.
„Saugiau pirkti tose elektroninėse parduotuvėse, kurios gerai žinomos, veikiančios ilgesnį laiką, tačiau kartais sukčiai bando nukopijuoti žinomų elektroninių prekybininkų interneto svetaines ir pasinaudoti svetimais patikimais pavadinimais. Tad lankantis elektroninėje parduotuvėje svarbu patikrinti ir kelis techninius dalykus, tokius kaip internetinės parduotuvės adresas, kuris turėtų būti be klaidų ar įtarimą keliančių ženklų, simbolių. Sukčiai mėgsta kopijuoti, tad būkite atidūs“, – pastebi V. Nausėdaitė.
Banko atstovė atkreipia dėmesį ir į vis dažniau taikomą sukčiavimo būdą, kai bandoma išvilioti asmens duomenis iš žmonių, skelbimų svetainėse parduodančių naudotus daiktus.
Svarbu žinoti telefoninio sukčiavimo atveju
„Primename, kad gyventojai būtų atidūs ir visada suklustų, jei pardavėjas ar pirkėjas prašo pateikti savo prisijungimo prie interneto banko slaptažodžius ar mokėjimo kortelių duomenis ir atsiunčia įtartiną nuorodą. Suklusti būtina ir tada, jei šių duomenų prašoma skambinant telefonu“, – pabrėžia banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė.
Reiktų įsidėmėti, kad banko darbuotojai, skambindami klientams, niekada neprašo jų veikti greitai, nurodyti banko sąskaitos ar kortelės numerio, interneto banko, Smart-ID ar „Mobile-ID“ kodų arba atsisiųsti programinės įrangos. Jie taip pat niekada nesusisiekia su klientais per žinučių siuntimo programas, tokias kaip „WhatsApp“, „Viber“ ir pan.
Banko darbuotojai visada puikiai kalba lietuviškai ir žino visą kliento vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis. Jei klientas skambina į banką, jis yra identifikuojamas naudojant asmens tapatybės nustatymo priemones.
Esant būtinybei banko darbuotojas gali užblokuoti jūsų kortelę ar sustabdyti neseniai inicijuotą operaciją ir t. t. Jums nereikės įvesti PIN kodo. Prireikus jūs taip pat galite užblokuoti savo banko kortelę interneto banke ar mobiliojoje programėlėje.
Draudikai siūlo papildomą apsaugą
Aurelija Baranauskaitė, BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė, vadovaudamasi patirtimi sako, kad sukčiai greitai reaguoja į tai, kuo domisi ar naudojasi žmonės. Vienas populiariausių internetinio sukčiavimo atvejų, kuriuos pastebi paskutiniu metu, susijęs su internetine prekyba įvairiais daiktais, drabužiais, kriptovaliutomis ir investicijomis.
„Nors neretai sukčiai nusitaiko į pažeidžiamiausias gyventojų grupes, pavyzdžiui, senjorus, tačiau vis dažniau ant sukčių kabliuko užkimba ir jaunesni gyventojai. Vyresnio amžiaus žmonės nesinaudoja tokiu informacijos šaltinių kiekiu, kaip jų vaikai ar anūkai, todėl labai svarbu jiems priminti apie sukčių riziką“, – pataria A. Baranauskaitė.
Draudimo ekspertė kviečia įsisąmoninti, kad internete galima ne tik viską rasti, bet ir viską prarasti, tad reikia labai domėtis, ką ir iš ko perkate, kur ir kam skiriate pinigus.
„Kalbame ne tik apie bankus, bet ir prekių ar maisto užsakymą, naujienų skaitymą. Kadangi per parą žmogus atlieka daugybę funkcijų savo mobiliaisiais įrenginiais, svarbu užtikrinti, kad įrenginyje būtų galiojanti antivirusinė programa. Taip pat svarbu naudotis tik oficialiomis mokėjimo paslaugų programėlėmis. Prieš paspaudžiant bet kokią gautą nuorodą, įsitikinti, ar ji nėra apgaulinga, o PIN ir kitų kodų nederėtų suvesti įtarimą keliančiose svetainėse“ , – atkreipia dėmesį pašnekovė.
A. Baranauskaitė sako, kad stebėdama tiek įprastas, tiek naujas ir įžūlėjančias sukčių machinacijas bei rūpindamasi savo klientų turto saugumu draudimo bendrovė praplėtė paslaugų paketą – pasiūlė naują paslaugą namus draudžiantiems klientams. Apsauga nuo sukčių galioja ne tik apsidraudusiajam, bet ir jo šeimos nariams, gyvenantiems draudimo vietoje. Apsauga galioja, jei norima išgryninti pinigus pavogus bankinę kortelę arba atsiskaityti pavogta bankine kortele. Taip pat sukčiavimo ar pinigų išviliojimo apgaule telefoninių skambučių metu ar pasinaudojant nuorodomis, gautomis SMS žinutėmis ir (ar) elektroniniu paštu.