Pudeliukui nustatyta smegenų vandenligė
Veterinaras Paulius Morkūnas, pasidalinęs vaizdo įrašu su keistai ratu besisukančiu pudeliuku, sako, kad tai buvo pirmasis šeimos įsigytas augintinis: „Šeima ieškojo pudelio Lietuvoje, nerado. Rado už 1600 eurų Baltarusijoje. Skelbime buvo nurodyta, kad augintinis yra visiškai sveikas, su kilmės dokumentais. Iš nuotraukų šuniukas atrodė gražiai, – nuotraukas mes visi puikiai mokame padaryti. Žmogus, žiūrėdamas į tą nuotrauką, reaguoja emociškai, kad toks gražus, rodo artimiesiems ir jau svajoja. Taigi, žmonės įsigijo augintinį. Pasirodė jis jiems sveikas, bet sveikata nebūna pirmame plane. Pirmiausia būna laimė, džiaugsmas, kad štai, naujas šeimos narys ir panašiai. Parsivežę namo po kelių dienų pastebėjo, kad jis keistai elgiasi, nuolat sukasi ratu.“
Šeima kreipėsi į P. Morkūną, jis veterinarijos klinikoje apžiūrėjo pudeliuką. Paaiškėjo, kad augintinis turi labai rimtų problemų, jam nustatyta smegenų vandenligė. Reikalinga sunki operacija, būtina įdėti dreną į smegenis. Gerai atlikus operaciją, toks gyvūnas gali gyventi ganėtinai visavertį gyvenimą.
„Tokia šuniuko situacija yra dėl veisimo, kai veisiama tarp giminystės ryšiais susijusių gyvūnų arba kaip nors kitaip netinkamai. Paaiškėjo, kad ši moteris iš Baltarusijos veisia labai daug augintinių, tiksliau, juos daugina ir parduoda į kitas šalis. Kai naujieji šeimininkai ją informavo, kad pudeliuko tokia būsena, ji atvyko jo pasiimti, grąžino pinigus, nes, kaip sakė, yra pelniusi gerą vardą Baltarusijoje, nenori jo teršti. Pasiėmė jį, ir klausimas, ką daro, sakė, gydys. Tiesa, atvykusi pasiimti automobilyje turėjo kitų augintinių, juos vežė parduoti į Austriją. Beje, pirkę žmonės patikėjo, kad dokumentus jiems atsiųs, kaip suprantama, neatsiuntė, nes jų tiesiog nėra“, – pastebi P. Morkūnas.
Veterinaras sako, kad ši situacija išskirtinė, nes ir šuniukas buvo paimtas, ir pinigai grąžinti. O kiek apgautų žmonių, kuriems niekas nieko negrąžina; šuniukus juk reikia auginti, rūpintis, tai gali kainuoti didžiulius pinigus, jei problemos rimtesnės.
Daugiausia problemų – su populiariausių veislių šunimis
„Pudeliai yra nepaprastai madingi, jie numeris vienas Lietuvoje, taip pat Vakarų Škotijos baltieji terjerai, Jorkšyro terjerai, labradorai, auksaspalviai retriveriai“, – vardina P. Morkūnas, paklaustas, su kurių veislių šunų problemomis susiduria dažniausiai.
Pudelių be dokumentų, pasak veterinaro, labai daug. Jie nėra pigūs, žmonės negali sau leisti įsigyti, be to, veisėjai negali dažnai jų veisti, yra reglamentas. Tad pradedama ieškoti be dokumentų. Galiausiai įvyksta tokios istorijos.
„Tokių šunų visada buvo, bet kaip didžiausią problemą įvardinčiau tai, kad žmogus prieš įsigydamas pirmąjį augintinį neturi pakankamai informacijos, tiesiog dega noru turėti gyvūną. Dažniausiai susigundoma dviem aspektais: veislė, kurios labai norisi, bet nėra Lietuvoje, tad pradedama ieškoti kitose šalyse, ir kitas dalykas – nežinome, koks tas gyvūnas, ar jis turi ligų, ar jo tėvai turi ligų.
Reiktų labiau pasidomėti perkamo gyvūno sveikata, atvežti į veterinarijos kliniką, kad apžiūrėtų gydytojas. Mes žinome, kaip reikia tikrinti, ką patikrinti, kalbant apie dokumentus – lygiai taip pat: ar jie legalūs, ar ne. Pirkdami automobilį, žmonės veža jį į servisą specialistams patikrinti, tai prieš perkant augintinį irgi pravartu jį apžiūrėti, ypač tokiais laikais, kai daugintojų daug.
Kai perkama iš Lietuvos, iš žinomų veisėjų, kurie išleidžia didelius pinigus, kad veistų tam tikras veisles, jie ir būna atsakingi. Bet kai perkama iš trečiųjų šalių, ypač iš Baltarusijos, su kuria iš esmės jokios draugystės nėra, tai labai skaudžiai galima nudegti. Daug yra istorijų, kai nusiperkama, pinigų neatgaunama, augintiniai ligoti, neaišku, su kuo ir kaip veisti. Ten juk ir mamas su vaikais suveda, ir brolius su sesėmis, ko tik nebūna. Tada ateina skausmas į šeimą: gyvūno gaila, nes ligos gali būti ir labai rimtos, taip pat ir onkologinės. Aišku, ir su dokumentais gyvūnai nėra apsaugoti nuo visų ligų, bet jie veisiami su atsakomybe, tėvams daromi genetiniai tyrimai ir panašiai“, – perspėja gydytojas.
Paklausus, kokių ligų pasitaiko dažniausiai, veterinaras P. Morkūnas sako, kad populiaresni negalavimai – girnelių, kryžminių raiščių, displazijos, sąkandžio problemos. Neretai ir dėl ūgio būna problemų: nusiperka, tarkime, vadinamąjį toy pudeliuką, būsimiems jo šeimininkams sako, kad užaugęs jis svers 2–3 kilogramus, o užauga iki 6 kg.
Skaiva: pagalvokite, kai norėsite sutaupyti
Skaiva Jasevičiūtė, auginanti septynis taksus, užsiimanti jų veisimu, sako, kad jai, kaip veisėjai, dažnai tenka sugaišti daug brangaus laiko su tais, kurie nori sutaupyti ir įsigyti šunį mišrūną.
„Veisėjo klasika. Parašo žmogus, kad nori įsigyti taksą. Tu su juo bendrauji kelias dienas: atsakai į visus klausimus, pasakoji apie veislę, charakterį, auklėjimą, būdingas ligas ir visus kitus niuansus. Sugaišti gana nemažai savo brangaus laiko. Ne, negaila, pasakoti apie taksus man visada įdomu. Esmė ne ta. Žmogus šuniuko iš tavęs, aišku, neperka, nes „per brangu“. Dažniausiai to net nesiteikia parašyti. Tiesiog dingsta. Esame įpratę ir prie to, ne bėda. Smagioji dalis prasideda po kelių mėnesių.
Tas pats žmogus „sutaupęs“ pinigų taksą nusiperka iš daugintojų arba kokių neatsakingų veisėjų. Taksui dažniausiai pasireiškia charakterio, auklėjimo ar sveikatos bėdų. Ir tas žmogus vėl pradeda rašyti man klausdamas patarimų, prašydamas pagalbos ir tikėdamasis, kad tuojau mes čia kartu visas bėdas išspręsim. „Sveiki, va, mes jau turim savo taksiuką, bet nugarytė kažkokia kreiva. Ką čia daryti?“ arba „Sveiki, jau mūsų namie mažas taksas, bet kanda vaikams, kodėl čia taip?“, arba „Sveiki, jau turim taksiuką, bet jis nedaro nieko lauke, kaip patartumėt auklėti?“ ir t. t., ir panašiai“, – pasakoja Skaiva.
Taksų veisėja sako, kad tada jai pasidaro apmaudu: „Šuniukai pas mus kainuoja brangiau ne dėl kilmės dokumentų, o todėl, kad kartu su šuniuku tu gauni 24/7 veisėjo priežiūrą ir patarimų. Pagalbą bet kuriuo paros metu bet kurioje situacijoje. Bet įsigijus mišrūną tikėtis, kad veisėjas ir toliau gaiš savo laiką dalindamas patarimus ir užuojautą, yra naivoka. Tuo ir skiriasi mišrūnai nuo veislinių šunų. Pirmu atveju jums šunį pardavė ir apie jus pamiršo, antru atveju – šalia jūsų yra dar vienas žmogus, kuriam rūpi jo išveistas šuo. Pagalvokite apie tai, kai kitą kartą norėsite sutaupyti.“