Sukčiai moko net apgaudinėti bankus
SEB Baltijos šalių Privačių klientų segmento vadovas Linas Januševičius sako, kad skambinantys sukčiai neretai pateikia per gerai skambantį pasiūlymą, tad žmonės turėtų į jį reaguoti kritiškai.
„Kad lengviau būtų įtraukti klientą, ragina pradėti nuo mažų sumų. Dažniausiai siūlo konsultacijas, vaizdo konsultacijas, pamokymus, ką daryti, ką sakyti, jei bankas pastebėtų kokias nors transakcijas, kol galiausiai žmogus įtraukiamas ir patiki sukčiais, kad viskas čia teisinga, o „blogasis“ yra tas bankas, kuris siūlo transakcijas sustabdyti. Taip prarandamos nemažos sumos. Esame pastebėję, kad sukčiavimai paskutinį ketvirtį gerokai suaktyvėjo. Pagal savo statistiką matome, kad nukentėjusių žmonių padaugėjo apie 50 procentų“, – dalijasi L. Januševičius.
Įprastai apie investicijas pasakojantys specialistai bankų atstovai sako, kad didesnė grąža galima esant tik ilgalaikėms investicijoms ir investuoti siūloma tik patikrinus informaciją. Sukčiams svarbiausias kriterijus – pritraukti kuo didesnes sumas.
„Sukčiams svarbiausia pritraukti kuo daugiau įmokų, gauti kuo daugiau, o grąžos, akivaizdu, sulaukti nepavyksta nei per ilgą, nei per jokį laiką. Pasigedus pinigų, visais atvejais jų jau nebebūna, – teigia pašnekovas. – Sukčiai žino, kad bankai stebi transakcijas, bando sustabdyti įtartinas, kurių klientas paprastai nedaro, kurios jam netipiškos. Tai ganėtinai sėkmingai bankams pavyksta, mes jas sustabdom. Kitas žingsnis, kurį darome, – skambiname pasiteirauti, ar žmogus tikrai nori tai daryti, kodėl, galbūt reikia patarti, paaiškinti, kad tai, ką nori daryti, nėra tai, ką įsivaizduoja. Mes turime daugiau patirties ir galime atskirti tas transakcijas. Dalis klientų padėkoja už gerą patarimą, bet būna ir tokių, kurie įtikinti ir net po pokalbio su banku padaro pavedimą. Sako „žinau, kad Jūs skambinsite, nereikia man pasakoti“. Ir taip pinigus praranda.“
Išmonė krauna turtus
Sukčių išmonė jiems neša nemenkus turtus – įtikinti žmonės kartais atiduoda ir dešimtis tūkstančių siekiančias sumas. L. Januševičius sako, kad, turimais banko duomenimis, sukčiai vidutiniškai išvilioja apie 3 tūkstančius eurų iš vieno asmens. Pasak pašnekovo, išviliojamos sumos auga – pernai vidurkis siekė 2,5 tūkstančio eurų.
Net ir vaizdo konferencijas rengiantys sukčiai puikiai supranta, kada gali pasirodyti, – jų vaizdo įrašų apgauti žmonės įprastai neturi. L. Januševičius sako, kad būtina atkreipti dėmesį, iš kur skambina pašnekovas, kokia kalba jis kalba (kone 99 procentai apgaulingų pasiūlymų nuskamba rusų kalba).
„Sukčių aukos netiki, kad bendrauja su sukčiumi, ir įrodymų nerenka. O kodėl tai turėtų daryti? Jie dalyvauja pokalbyje, nes kažkokiu būdu įgijo pasitikėjimą. Net jei ir būtų tų fotografijų, turėkime omenyje, kad dažniausiai sukčiavimai nevyksta iš Lietuvos. Paprastai tie skambučių centrai yra kažkur užsienyje, pokalbiai vyksta užsienio kalba, kas, beje, yra dar vienas, sakyčiau, net ne ženklas, o šimtaprocentinė garantija – jokia Lietuvoje legaliai veikianti finansų įstaiga, bankas, niekada nekalbės užsienio kalba, – nei anglų, nei rusų, nei kokia kita“, – paaiškina pašnekovas.
Anksčiau į namus užsukę ar telefonu apie artimojo nelaimę pranešę sukčiai apgaudinėdavo tik vyresnio amžiaus žmones, o dabar apgaulės meistrai nusitaikė į kur kas platesnį žmonių ratą.
„Amžius yra įvairus. Dar vyrauja stereotipas, kad apgaunami dažniausiai vyresni, mažiau finansiškai išprusę, mažiau skaitmeninę bankininkystę išmanantys. Gal kažkiek yra to poslinkio link vyresnio amžiaus, bet būtų klaidinga manyti, kad mano amžiaus žmonės yra visiškai saugūs, kad mano tėvų ir senelių neapgautų. Apgauti gali bet ką. Mėgstu sakyti, kad jei tik prarasiu budrumą, kad ir kiek apie sukčiavimą bežinočiau, apgauti gali ir mane. Jei tik atsipalaiduosi, „išjungsi“ kritinį mastymą... Ir nebūtinai kalbant tik apie investavimo sukčiavimus, – jų yra įvairiausių“, – pašnekovas primena neprarasti budrumo ir kritinio mastymo.
Rekomenduoja klausyti ženklų
Skambučių žmonės kartais sulaukia ir iš patikimų organizacijų. Kaip atskirti, kas skambina ir ar verta išklausyti pasiūlymą? Pašnekovas sako, kad jei su Jumis bendrauja rusų ar kita užsienio kalba, neverta gaišti laiko, nes tai garantuotai sukčiai.
„Reikėtų klausytis ir kitų ženklų – Jums siūlo garantuotas dideles grąžas. Didelių grąžų būna, bet kuo didesnės, tuo jos mažiau garantuotos, tad jei yra didelė grąža, normali finansų įstaiga turėtų kalbėti ir apie susijusias rizikas. Jei pasakoja tik apie grąžą, bet ne rizikas – tai ženklas, galite baigti pokalbį. Kitas ženklas – jei tai labai individualus pasiūlymas: sukčiai mėgsta tai, jie nori izoliuoti auką, kad nesidalintų su kitais, kas galėtų paprotinti. Taigi reikėtų „įjungti“ kritinį mąstymą, pagalvoti, kaip čia taip, kuo aš toks ypatingas, kad man tik tas pasiūlymas. Normali finansų įstaiga, turbūt, ieško klientų visur, ir kuo jų daugiau, tuo geriau, tad jei pasidalinsiu su draugu, turėtų man sakyti „ačiū“. Bet ne. Ragina nesakyti draugams, nesakyti bankui. Joks finansų brokeris nepasiūlys taip daryti; tau gali paskambinti bankas, jei paskambins“, – vardija L. Januševičius.
Banko atstovas sako, kad jei finansų įstaiga yra legali, ji privalo turėti licencijas ir teisę veikti Lietuvoje – tokiu atveju informacija bus lengvai randama Lietuvos banko licencijuotų įmonių sąraše.
„Lietuvos bankas savo puslapyje skelbia visas įmones, finansų įstaigas, kurios turi teisę teikti paslaugas Lietuvoje. Net jei patikrinate ir įmonę randate ten, sukčius gali apsimesti viena iš jų, tad reikėtų neužmiršti visų kitų ženklų, apie kuriuos kalbėjome. Neva legali įmonė, apsimetanti legalia, garantuoja Jums grąžas, ragina nesikalbėti su niekuo ir dar šneka ne lietuviškai, – per daug ženklų, kad tai gali būti tikras, legalus pasiūlymas“, – sako L. Januševičius.