Išsilavinę, turintys gerą humoro jausmą, dievinantys sportą
„Visur mes galime sutikti įvairių žmonių ir negalime absoliutinti visko, bet bendrai kalbant kroatų tauta yra labai svetinga, vaišinga ir nuoširdi. Mūsų buto šeimininkai niekad neatvažiuoja pas mus be lauktuvių iš jų kaimo. Nors jie mėgsta pasiskųsti dėl daugelių dalykų, bet tai išsako iškart tiesiai šviesiai ir paleidžia, nelaiko savyje. Neretai būna per daug atsipalaidavę tam tikrais klausimais. Kroatai labai orientuoti į šeimą, sportas jų gyvenime užima taip pat svarbią vietą. Nuo mažų dienų vaikai lanko ne vieną sporto būrelį, o Kroatijoje užaugo ne viena pasaulinė sporto žvaigždė“, – paklausus, kokie yra kroatai, atsako Augustė.
Dauguma kroatų, pasak čia gyvenančios lietuvės, yra ekspresyvūs žmonės, išsilavinę ir inteligentai, dažnas mokantys daugiau nei 3 užsienio kalbas – anglų, vokiečių, italų. Taip pat turi gerą humoro jausmą, mėgsta „patraukti per dantį“.
„Kroatai labai patriotiški, myli savo šalį ir didžiuojasi ja, nors valdžią nuolat keikia, bet net vestuvėse svarbus vaidmuo tenka vėliavnešiui. Taip pat jie labai tikintys, aistringai palaiko savo šalies sporto komandas, ypač futbolo. Turėtumėte pamatyti, kaip jie pasitinka savo šalies sportininkus iš čempionatų“, – šypsosi Augustė.
Lietuvė sako, kad Kroatijoje dažniausiai po vienu stogu gyvena kelios kartos: „Dauguma Kroatijos namų pastatyti socializmo laikais, jie dideli, tad telpa 2–3 butai. Taip šeimos ir gyvena: tėvai įsikūrę viename aukšte, vaikai su savo atžalomis – kituose. Šeimos galva yra vyras. Dažniausiai šeimoje būna 2 – 3 vaikai. Dalmatijos regione, vyras dažniausiai šeimoje yra tas, kuris uždirba ir išlaiko šeimą: galbūt yra išvykęs į užsienį, dažnai dirba ir laivuose jūroje po keletą mėnesių. Šeimose darbais pasiskirstoma, vyrai nevengia buitinių darbų“.
Ekstravagantiškos moterys, visiškai atsiduodančios vaikų auginimui
Į klausimą, kokios yra kroatės, Augustė atsako, kad labai moteriškos: „Kroatės mėgsta puoštis ir kartais gan ekstravagantiškai. Beje, senjorės labai prisižiūri – su makiažu, šukuosenomis ir papuošalais galima jas pamatyti įprastą dieną. Savaitgaliais Splito promenada tampa lyg podiumu: išsipusčiusios moterys eina gerti kavos“.
Lietuvė turi keletą kroačių draugių, viena iš jų pati inicijavo draugystės užmezgimą, kuomet labai susidraugavo judviejų vaikai. Augustė sako, kad dauguma kroačių tikrai nevengia kontakto su užsienietėmis, jos mielai palaiko pokalbį, netgi pasiūlo kavos kartu išgerti.
Esminį skirtumą, kurį pastebėjo lietuvė, būdama su mažyliu namie, kad čia moterys būdamos vaikų priežiūros atostogose nesistengia daryti įvairiausių veiklų ir nertis iš kailio, kad tik kažką sukurti, kaip Lietuvoje: „Kroatės atsiduoda vaikų auginimui, laiką leidžia su kitomis mamomis geriant kavą, bendraujant, užsiimant savo hobiais“.
Išvaizdūs vyrai, mėgstantys dainuoti, gaminti ir prižiūrėti vaikus
„O kroatai vyrai išvaizdūs, bent jau man (juokiasi, aut. pastaba). Kai kurie jų tikri mačio. O kokie jie dainingi ir balsingi! Dažnai per šventes, vakarėlius galima juos išgirsti drauge traukiant kroatiškas dainas sutartinėmis ir kalbu ne tik apie vyresnius, jaunimas irgi moka tas dainas. Kroatai vyrai išties labai šeimyniški, manau, kad kur kas daugiau nei Lietuvoje. Išties buvau nustebusi, kai atvykau gyventi į Kroatiją, kiek daug lauke matydavau tėčių su vaikiškais vežimėliais. Taip pat vyrai itin mėgsta gaminti. Draugės vyras kroatas dažnai mus palepina savo gamintu maistu. Kaip taisyklė, tėtis grįžta iš darbo ir savo laiką skiria vaikams: dažniausiai vedasi į lauką.
Kalbant apie vyrus senjorus, matau, kokie jie aktyvūs čia: susirenka žaisti įvairiausių kortų žaidimų, mėgsta šachmatus, vaikšto pajūriu sparčiu žingsniu, didžiulės grupės miegamųjų rajonų kiemuose susirenka žaisti tradicinio žaidimo „balote“. Tuo tarpu, Lietuvos senjorus dažniausiai matydavau pasvirusius prie daugiabučio lango ar besišnekučiuojančius lauke ant suolelio...“, – prisimena lietuvė.
Kavos gėrimo ritualas trunka valandą, mėgsta lietuvišką Džiugo sūrį
„Mane vis dar stebina kroatų draugiškumas, šypsena nepažįstamam žmogui ir tiesiog pasisveikinimas. Lietuviams to trūksta. Kroatas pamatęs kitoje gatvės pusėje savo pažįstamą, šaukia ir moja ranka ir galų gale susitinka prie perėjos, o lietuvis dažniausiai man atrodo tiesiog apsimes, kad nepastebėjo, jei ir pastebės. Taip pat stebina jų nekantrumas prie šviesaforo – vos užsidega žalia, eilėje penktas automobilis jau pypsina, kad greičiau važiuotų, nors gerti kavą jie atrodo turi visą pasaulio laiką“, – juokiasi Augustė, pridurdama, kad vis dar nemoka kaip kroatai – mažo kavos puodelio gerti valandą laiko ir ilgiau. Jie tai daro ne tik neskubant, bet pasimėgaudami, stebėdami žmones, neretai juos apkalbėdami, nes juk reikia apie ką nors kalbėti.
Augustė mano, kad kroatai galėtų pasimokyti iš lietuvių tvarkos, ypač savo kiemuose. Kroatai apsikrauna savo kiemus, nieko gražaus nepasisodina, krūmai peraugę. Dažnai aplink namus galima pamatyti betvarkę.
„Kroatai mėgsta nuoširdų bendravimą, jiems nėra sunku net gatvėje pakalbinti nepažįstamą. Dažniausiai savaitgaliais draugai, artimieji lanko vieni kitus, susėda prie gausiai nukrauto stalo. O jei kroatas sugalvos užsukti nepranešęs, nieko tokio, sūrio ir prošiuto visada yra šaldytuve, bus kuo pavaišinti. Jei esi pakviestas vakarienės, žinoma, vynas visuomet puikus pasirinkimas. Ypač bus vertinamas pačių gamintas koks nors skanėstas, bet puikiais tiks ir sūris. Beje, drąsiai galima neštis kietąjį Džiugo sūrį, kuris Kroatijoje pardavinėjamas ir kroatų itin vertinamas. Taip pat nenustebkite, jei atėjus į svečius, jūsų primygtinai prašys nenusiauti batų, nes mat jie dažnai patys vaikšto po namus su batais“, – pastebi Augustė.
Dosnūs maistu, prie visko valgo baltą duoną
Į klausimą, kaip prisipratino vietinių virtuvę ir kiek kroatams svarbi yra maisto kultūra, Augustė sako, kad tai yra neatsiejama jų bendravimo dalis: „Pavyzdžiui, kartą vyras su vaikais važiavo mūsų nuomojamo buto šeimininkams nuvežti pinigus už nuomą, o jie laukė su išvirta sriuba, iškepta mėsa ir kitomis vaišėmis. Kroatai tikrai dosnūs maistu“.
O lietuviui, pasak Augustės, visai nereikia pratintis prie vietinių virtuvės, ji mums labai artima. Pagrindas įvairiausių rūšių mėsa, dažniausiai kepta ant griliaus ir, žinoma, žuvis ir kitos jūros gėrybės regionuose prie jūros. Tradiciniai patiekalai skiriasi pagal regionus. Kroatų virtuvė niekuo labai neišsiskirianti nuo kitų Europos šalių, namuose vyrauja šviežias naminis maistas, dažnai iš nuosavo sodo ar turgaus. Dar jie mėgsta baltą duoną, ji yra beveik visada ir visur – prie visų patiekalų.
Vakarienės laikas Kroatijoje, pasak lietuvės, nelabai skiriasi nuo mums įprasto, gal tik labiau atsižvelgiama į metų laiką, kada pradeda temti: žiemą vakarienė apie 18 val., o vasaros metu šiek tiek vėliau – apie 20 val.
Svarbus identitetas, lietuvius pagiria, kaip gerus krepšininkus
„Kiekvienoje visuomenėje daugiau ar mažiau yra sluoksniai, bet labai ryškių skirtumų bent jau mes nepastebime. Kroatai yra pakankamai žemiški, nesistengia pabrėžti savo statuso. Jiems kur kas svarbiau iš kur tu esi, tai yra iš kokio regiono kilęs, o ne kokį automobilį vairuoji ir ką užgyvenęs esi. Jiems svarbus identiteto klausimas“, – sako Augustė.
Lietuvė pastebi, kad Kroatija labai įvairialypė ir regionai labai skirtingi, netgi žmonių mentalitetas skiriasi pagal regionus, tai kai kuriuose regionuose tas skirtumas tarp socialinių sluoksnių galbūt matomas ryškiau. Pavyzdžiui, sostinėje Zagrebe jie galbūt ryškesni, labiau bendrauja turtingieji savo rate ir galbūt nebūsi į jį taip greit ir lengvai priimamas. Mažesniuose miesteliuose ar provincijose viskas paprasčiau.
„Manau, kad jei jau kukli lietuvaitė įsižiūrėtų turtingą kroatų šeimą, tai nebūtų problema. Aišku, atsižvelgtų šiek tiek į šeimą, pasidomėtų ja, bet kroatui svarbiausia meilė. O lietuvių tautą kroatai išties mėgsta ir gan gerai kroatams žinoma. Nemažai lietuvių vasarą čia atostogauja, kai kurie sugrįžta ir kasmet. Taip pat jiems Lietuva žinoma dar ir dėl to, kad viena garsiausių Kroatijos futbolo klubų „Hajduk“ treniravo lietuvis Valdas Dambrauskas, o sporto direktorius lig šiol yra Mindaugas Nikoličius. Žinoma, kuomet įvardiname, kad esame iš Lietuvos, daugelis iškart pamini mus, kad esame geri krepšinyje“, – šypsosi čia gyvenanti lietuvė.
Šiandienos aktualija – euro įvedimas
„Kroatai domisi politika tiek ir kitais klausimais, kai juos liečia pačius, arba kas parašyta pirmuose naujienų puslapiuose. Akivaizdus pavyzdys – šiuo metu paskutinės aktualijos yra apie euro įvedimą ir Šengeno erdvę. Nors abu įvykiai buvo išties labai reikšmingi, bet euro tema vis dėlto nurungė Šengeno temą, nes prie euro priprasti juk reikės visiems (euras įvestas nuo šio sausio), o Šengenas aktualus daugiau keliaujantiems“, – sako Augustė.
Lygiai taip pat yra su Eurovizija. Ji, pasak lietuvės, yra įdomi tiek, kiek apie ją yra kalbama viešojoje erdvėje. Daina išrinkta, apie tai buvo diskutuojama keletą dienų ir dabar apie ją bus kalbama tik artėjant renginiui.
Augustė sako, kad tai yra labai apibendrintas vertinimas, nes tikrai yra žmonių, kuriems rūpi tiek vidaus, tiek užsienio, tiek ekonominės aktualijos, tiek karas Ukrainoje, tiek ta pati Eurovizija ir panašiai – viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus interesų, išsilavinimo, pomėgių, veiklos srities, kitų dalykų.
Sutapatinimas su serbais skambės kaip įžeidimas
Paklausus, kokių temų bendraujant su kroatais geriau neliesti, Augustė sako, nors daugelis mano, kad su kroatais reikėtų vengti temos apie 90 – tųjų Nepriklausomybės karą, nes kai kuriems tai labai skaudi tema ir kelia niūrius prisiminimus, bet kita vertus jie labai didžiuojasi savo iškovota nepriklausomybe prieš serbus.
„Niekada nesakykite, kad serbai ir kroatai beveik ta pati tauta. Panašumų yra, kalbos nelabai kuo skiriasi, bet kroatas tai priimtų kaip įžeidimą. Kroatija ir Serbija turi skirtingas istorijas, religijas, įtaką ir troškimus. Aišku, nevertėtų kroatui girdint menkinti kažkokių su jo šalimi susijusių dalykų, nes, kaip bebūtų, jie didžiuojasi savo šalimi. Nors patiems gal ir ne viskas joje patinka ir tinka, bet kitiems sakys, kad Kroatija yra pati geriausia“, – pastebi čia gyvenanti lietuvė.
Turi po kelis būstus, nuomos kainos kaip Vilniuje
„Kroatui, kaip ir lietuviui, svarbu turėti savo nuosavą gyvenamą būstą, tačiau dažnai ne po vieną ir ne po du. Iš kur jie turi tiek nekilnojamo turto? Dažniausiai paveldima. Kitas momentas – Kroatijoje labai didelė grynųjų pinigų apyvarta, kuriuos žmonės išleidžia įsigydami NT. O po pirmojo įsigyto nekilnojamojo turto, visi kiti yra valstybės neapmokestinti“, – sako Augustė.
Vidutinė alga Kroatijoje, pasak lietuvės, šiuo metu apie 1000 eurų. O kainos tokios kaip ir Lietuvoje. Būsto nuomos kainos tokios kaip Vilniuje – tikrai aukštos.
„Kartais man kyla klausimas kaip jie išgyvena, nes daugelyje sričių dominuoja minimumas. Kroatija tikrai nėra ta šalis, kur vykstama gyventi dėl aukštesnio pragyvenimo lygio. Socialinė atskirtis gana didelė. Čia yra nemažai nepasiturinčių arba sunkiai besiverčiančių žmonių. Benamių nematome, bet konteinerių turinį tikrinančių – teko. Todėl turbūt kas trečias kroatas arba nuomoja apartamentus sezono metu, arba verčiasi kita su turizmu susijusia veikla“, – pastebi Augustė.
Trūksta darželių, vaikams šiltas maistas tik kartą per dieną
„Kadangi mūsų vaikai dar darželinukai ir tik nuo rugsėjo keliaus pirmagimis į mokyklą, tai, ką pastebiu, kad bent jau Splite, kur gyvename, labai trūksta darželių. Vaikai lankė kurį laiką privačius darželius, kuriuose, beje, irgi trūksta vietų. Paskui lankė net ne darželį, o dienos priežiūros įstaigą su maitinimu“, – pasakoja Augustė.
Moteris pastebėjo, kad skirtingai nuo Lietuvos, Kroatijos valstybiniuose darželiuose yra skirtingų valandų programos: 6, 8, 10 valandų per dieną. Šilto maisto vaikai gauna tik 1 kartą per dieną. Pusryčiams visada tas pats – balta duona su uogiene ar tepamu sūriu. Nevengia pavakariams duoti sausainių su pienu ar spurgų. Nors sezoniniai vaisiai visad duodami, bet cukraus nesistengiama mažinti.
„Džiaugiuosi, kad vaikai labai noriai eina į darželius, auklėtojos empatiškos, iniciatyvios, užsiima su vaikais. Apskritai, kroatai labai myli vaikus. Dažnai vaikus pašnekina, turguje įduoda vaisių, kirpyklose ir pas daktarę apdovanojami ledinukais. Konoboje (kroatiška taverna), jei vaikas išpils netyčia kažką ar sudaužys, niekada nesulauksi piktų žvilgsnių iš personalo“, – sako Augustė.
Vyrams gimdyme galima dalyvauti tik išklausius savaitės kursą
Vienas Augustės vaikas gimė jau Kroatijoje. Paklausus, apie gimdymo, priežiūros patirtis, lietuvė atsakė, kadangi tai buvo antras gimdymas, tad tikrai gali palyginti su Lietuva.
„Galbūt jei būtų buvęs pirmas gimdymas, nebūčiau pasiryžusi gimdyti svečioje šalyje, kur nemoki kalbos ir net neįsivaizduoji, kokia tvarka. Nėštumo priežiūrai atvykusi į Splitą, susiradau privačią kliniką. Gydytoja kalbėjo angliškai, tad viskas buvo puikiai. Visi vizitai ir tyrimai buvo kaip ir priklauso. Dėl pačio gimdymo, tai čia nėra jokių šeimyninių palatų ir vyrai gali dalyvauti gimdyme tik išklausę specialų savaitės trukmės kursą, už kurį turi susimokėti 50 eurų. Vyrui, aišku, klausyti tų kursų net nereikėjo, tik susimokėti (juokiasi, aut. pastabai). Juo labiau, kad kursų laikas buvo dieną, darbo metu. Ir tas gautas popierius, vyrui leidžia gimdykloje būti tik pora valandų: jau pačio finalo metu ir po gimdymo dar valandėlę“, – apie tvarką pasakoja Augustė.
Kitas nustebinęs lietuvę dalykas buvo, kad gimus vaikui, jį paėmė į kūdikių palatą ir grąžino tik po maždaug 6 valandų, leido jai pailsėti, nors gimdymas buvo sklandus ir natūralus. Lietuvoje, kiek ji pamena, nebuvo nieko panašaus. Kūdikis iškart būna prie mamos, jei jai viskas gerai.
„Visos palatos yra dvivietės ir lankymas tik vieną nustatytą valandą per dieną ir žiūrima labai griežtai. Vaikui nieko nereikia atsivežti į ligoninę, viską duoda. Kas rytą ateidavo seselė jį nuprausti, pakeisti sauskelnes ir perrengti. Buvo keista, nes viską kuo puikiausiai galėjau pasidaryti pati. O viską ir dariau pati, kai gimdžiau Vilniuje pirmąjį. Maitinimu irgi negalėjau skųstis. Buvo tikrai skanu“, – prisimena Augustė.
Besaikis rūkymas ir šiukšlės, metamos pro langą
Į klausimą, ar yra su kuo gyvendami Kroatijoje negali susitaikyti, Augustė sako, kad tikrai taip: „Niekaip negaliu priprasti prie jų besaikio rūkymo visur: kavinėse, vaikų žaidimo aikštelėse, kavinėse net ir viduj. Jei lauke kavinėje prie gretimo stalelio kažkas užtraukia dūmą, tu negali pasakyti, kad, galbūt, galėtumėte nueiti kažkur atokiau, nes mes čia su vaikais sėdime, o tu pats turi pasitraukti, jei tau trukdo. Net policijos pastate jaučiamas cigarečių kvapas. Tas pats yra ir su šiukšlėmis. Meta jie jas pro važiuojančio automobilio langą, meta tiesiog ant šaligatvio. Dažnai tenka drausminti jaunimą, kad ką tik išlupto šokolado popierėlis turi keliauti į šiukšlių dėžę, o ne čia pat ant gatvės. Niekaip nesuprantu, kaip taip jie neturi supratimo. Žinoma, ką vaikai išmoks, jei pats tėtis meta nuorūką kur papuola".
Kitas dalykas, pasak lietuvės, – biurokratinio aparato valdymas gerokai atsilieka nuo Lietuvos mažiausiai 10 metų. Jei Lietuvoje dauguma dalykų gali sutvarkyti internetu, tai čia negana to, kad kokią savaitę turi varstyti vis kitos institucijos kabineto duris, tai dar vargu ar sulauksi apskritai atsakymo į elektroninį laišką“.
Laukia daugiau lietuvių
„Anksčiau nuskristi į Kroatiją iš Lietuvos nebuvo taip paprasta, nes nebuvo tiesioginio reiso, turistai iš Lietuvos dažniau atvykdavo automobiliais. Kai vykdomi skrydžiai iš Vilniaus į Dubrovniką ir Splitą, visuomet sulaukiame daugiau lietuvių atvyks čia atostogauti“, – džiaugiasi patogiu šalies pasiekimu Augustė.
Šiemet pirmasis lėktuvas pakyla iš Vilniaus į Dubrovniką gegužės 1 dieną ir skraidins kiekvieną pirmadienį bei penktadienį iki pat spalio 2 dienos. Lietuvius skraidins „Air Baltic“ aviakompanija.
Iš Vilniaus į Splitą pirmasis reisas bus vykdomas liepos 3 dieną ir skraidins net 3 kartus per savaitę: pirmadienį, trečiadienį bei penktadienį iki pat spalio 27 dienos. Skraidins „Wizzair“.
Augustė, norintiems atskirdus išsinuomoti automobilį ir juo keliauti po šalį, kviečia įsivertinti jo nuomos kainas, nes sezono metu jos aukštos. Dauguma kompanijų reikalauja kreditinės kortelės.
Per savaitę Kroatijos neapkeliausite, įspūdinga apsistoti jachtoje
Augustė sako, kad nors Kroatija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nedidelė šalis, tačiau reiktų neapsigauti: ji yra labai ilga ir iš šiauriausio šalies taško pasiekti Dubrovniką reikės įveikti daugiau nei 700 km. Tad turint atostogų tik savaitę, geriau net nebandyti apkeliauti visos Kroatijos.
Lietuvė pataria pasirinkti vieną regioną – Istriją (šiaurinis pusiasalis) arba Dalmatiją (pietinė dalis prie jūros) ir neskubant aplankyti tame regione lankytinas vietas ir pasimėgauti jūra. Taip pat reiktų nepamiršti, jog Kroatijoje paplūdimiai daugiausiai yra akmenuoti ir uolėti. Tad vertėtų turėti vandens batus, taip pat akvalangą, kad pasigrožėti povandeniniu pasauliu.
„Jei visgi esate suplanavę kasdien lankyti vis kitą objektą, tuomet rinktinės pietinę Kroatijos dalį prie jūros ir darykite dienos išvykas. O dar geriau, jei per savo atostogas apsistosite bent dvejose skirtingose vietose. Taip nereikės važinėti didesnių atstumų, norint kažką aplankyti“, – pataria Augustė, tautiečiams padedanti organizuoti keliones po šalį.
Paklausus, kokias vietas būtina aplankyti, Augustė sako, kad nėra lengva išskirti pagrindines, nes tiek Kroatijos šiaurėje, tiek pietuose apstu kvapą gniaužiančių.
„Rekomeduočiau užsukti į miestą tvirtovę Dubrovniką, kuris išgarsėjo dėl jame vaidinto serialo „Games of Thrones“, Splitą ir juose esančių Diokletiano rūmų, Plitvicos ežerų regioninį parką, kuriame pasitinka milžiniški kriokliai, skaidrus ežerų vanduo. Keliaujant su vaikais vežimėlių ten geriau nesivežti, geriau tiktų nešioklė. Taip pat verta užvažiuoti į Biokovo nacionaliname parke esančią viršūnę“, – pataria Splite gyvenanti lietuvė.
Augustė sako, kad jei norisi kitokių atostogų – įspūdinga ne tik paplaukioti jachta, nes atsiveria gražiausi Kroatijos vaizdai, bet ir pagyventi jachtoje: „Internete galima rasti įvairių tinklapių, kurie siūlo jachtų nuoma, su ar be kapitono. Jachtos yra pritaikytos gyvenimui, čia yra ir miegamosios vietos, įranga gamintis maistą, tualetas ir dušas, todėl net nereikia ieškoti apartamentų. Vakare įplaukiate į vieną iš uostų, kurių netrūksta Kroatijoje, ar tiesiog dreifuojate pakrantėje ir praleidžiate naktį. Jachtų dydžiai yra įvairūs: keturvietės, šešiavietės, aštuonvietės ir didesnės. Kainos priklauso nuo sezono“.
Vanduo geriamas iš krano, labai brangios taksi paslaugos
Reiktų žinoti, kad keliaujant po šalį geriau visuomet turėti grynų pinigų, nes ne visur yra galimybė atsiskaityti kortele.
Lietuvė sako, kad sezono topas Kroatijoje yra liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Tad tiems, kurie nenori karščio, turistų gausos ir aukštesnių kainų tiek apgyvendinimo, tiek pramogų, vertėtų rinktis pavasarį arba rudenį. Idealu atvykti rugsėjo – spalio mėnesiais.
Pasak Augustės, maisto kainos prekybos centruose panašios kaip ir Lietuvoje, kai kas net šiek tiek brangiau. Papietauti konoboje (tavernoje, smuklėje) keturių asmenų šeimai kainuos apie 50 – 60 eurų, restorane – brangiau. Į ką reiktų atkreipti dėmesį, tai į šviežias daržoves, jas reikia užsakinėti atsikrai, nes prie patiekalo jų niekada nebus. jeigu yra mėsos patiekalas, bus mėsa su bulvėmis ir viskas, ne taip, kaip Lietuvoje.
Kava Kroatijoje išties skani ir kainuoja apie 1.3 euro. Į kavos barą galima atsinešti iš kepyklėlės nusipirktų gardumynų ir mėgautis jais prie kavos. Niekas nieko nesakys, nes čia taip įprasta. Dar kas aktualu, tai vanduo – jį Kroatijoje galima gerti iš krano, jis švarus ir saugus.
Kas labai brangu, tai taksi paslaugos, ypatingai, iš oro uosto iki miesto. Kroatijoje veikia „Uber“ ir „Bolt“ pavežėjimo paslaugos, tik reiktų pasitikslinti, ar yra tuose miestuose, kur apsistosite.