Lietuvoje neslūgsta sodybų poreikio bumas: perka už įspūdingas sumas

Pandemijos metais kilęs sodybų pirkimo vajus kiek aprimo, tačiau dar nesibaigė. Lietuviai vis dar mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje, tad nors nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastebimas sąstingis, poilsiui skirtos sodybos išlaiko savo pozicijas.

Kainos – nuo 3 tūkstančių iki milijono eurų

Poilsinių sodybų kainos smarkiai varijuoja. Prastesnės būklės sodybą galima įsigyti ir iki 10 tūkstančių eurų, tačiau tokią reikės remontuoti. Brangesnės sodybos kaina gali siekti ir 200–500 tūkstančių eurų. Viskas priklauso nuo jos vietos, aplink esančios gamtos bei patogumų.

NT agentūros „Renatos namai“ vadovė Renata Boguševičienė sako, kad šiuo metu susidomėjimas sodybomis – kiek mažesnis, negu pandemijos metu, tačiau jos išlieka aktualios. Brangesnes sodybas lietuviai renkasi Molėtų, Trakų, Širvintų rajonuose. Pigesnes sodybas, toliau nuo Vilniaus, galima įsigyti trečdaliu pigiau. Ignalinos, Zarasų rajone tokių sodybų galima rasti net perpus pigiau.

NT pardavimų portalo aruodas.lt duomenimis, kai kurių sodybų kvadratinio metro kaina siekia vos 70 eurų, o kai kurių prilygsta Vilniaus kainoms, siekia ir 1,5–2 tūkstančius eurų ar net daugiau.

Pavyzdžiui, 49 kvadratinių metrų ploto namą su 25 arais žemės aplink jį Švenčionių rajone galima nusipirkti už 3900 eurų. Beveik 70 kvadratinių metrų ploto su 13 arų žemės sodybos Kalvarijos savivaldybėje kaina 3999 Eur. Plytinis 64 kvadratinių metrų namas su aplink esančiu 40 arų sklypu, netoli ežero Zarasų rajone kainavo vos 4500 eurų.

Naujesnės, ant ežero kranto ar miško viduryje esančios atnaujintos sodybos gali kainuoti įspūdingas sumas. Pavyzdžiui, 178 kvadratinių metrų ploto, prie Bebrusų ežero Molėtų rajone pušyno apsupta sodyba su 97 arais žemės parduodama beveik už milijoną eurų. Panašiai kainuoja ir Ignalinos rajone 1324 kvadratinių metrų ploto, 600 arų žemės apsupta moderni kaimo turizmo sodyba. Brangesnėse sodybos dažnai stovi ne vienas pastatas, o aplink plyti didžiulis žemės sklypas, neretai siekiantis net kelis hektarus.

Pasak R. Boguševičienės, sodybos kaina priklauso nuo daugelio aspektų. Jeigu klientas nori sodybos, į kurią kartais atvažiuos pailsėti, tarkime, savaitgaliui ar kelioms dienoms, dažnam nereikia suremontuotos ar modernios sodybos. Kaina priklauso ir nuo regiono. Paprastą nedidukę sodybą, tarkime, Zarasų rajone, galima įsigyti už 15–20 tūkstančių eurų. Žinoma, yra ir dar pigesnių variantų. Molėtų rajone tokią pačią sodybą būtų galima įsigyti jau už 20–25 tūkstančius eurų, jeigu ji statyta prieš ar per karą.

„Kainai labai didelę įtaką turi ir aplink esanti gamta. Jeigu prie paprastos sodybėlės pridėtume ežerą, tai net pigiausiame rajone jos kaina jau siektų 50–60 tūkstančių. Jei sodyba suremontuota, jos kaina kyla pagal tai, kaip ji suremontuota. Jeigu tai – šiuolaikinės statybos, moderniai suremontuota sodyba, ji kainuos ženkliai brangiau, tačiau tokius pastatus reikėtų vertinti jau ne kaip sodybas, o kaip gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą. Sodyba yra skirta poilsiui, hobiams, antrajam būstui, bet ne pirminiam“, – aiškino pašnekovė.

Ieško sodybų poilsiui, bet nori ir patogumų

Lietuvių poreikiai poilsiniams namams varijuoja ne mažiau, nei jų kainos. Pasak NT pardavimų ekspertės, sodyba negali būti vadinamas naujos statybos modernus namas su visais patogumais. Tokiu atveju NT objektas laikomas gyvenamuoju.

Pašnekovė pabrėžė, kad svarbiausias kriterijus lietuviams renkantis sodybą – gamtos apsuptis. Vieni mėgsta aptvertas teritorijas, gyventi šalia ežero, kiti – sodybas ant kalno, kad matytų toli horizontą. Yra dalis žmonių, ieškančių vienkiemio. Dar kiti nori, kad šalia būtų gyvenvietė.

„Daugumai pirkėjų svarbi kanalizacija, vandens tiekimas į sodybą. Nors lietuviškose sodybose dažniausiai būna vietinė kanalizacija bei vandens tiekimas naudojant siurblį. Jeigu sodyba – prie gyvenvietės, vandentiekis būna iš ten, tad gyventojams – patogiau. Dauguma nori patogumų. Tokių, kurie ieškotų tikros senos sodybos, be patogumų, irgi yra, bet gerokai mažiau. Yra klientų, norinčių turėti svirtinį šulinį, kad patys galėtų atsinešti vandens, bet jų taip pat mažiau“, – kalbėjo pašnekovė.

Nors sodybos dažnu atveju nėra pats brangiausias nekilnojamasis turtas, dažniausiai jos perkamos kaip antrasis, poilsinis būstas. Tokiam lietuviai leidžia santaupas, o iš bankų skolinasi rečiau.

SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras pasakojo, kad šiuo metu kalbant apie antrojo būsto, tuo pačiu ir sodybų, įsigijimą su paskola, didesnis negu įprastai klientų susidomėjimas nepastebimas: „Didžioji dauguma klientų į mus kreipiasi dėl pagrindinio – klientui ar jo šeimai skirto būsto įsigijimo, tokios paskolos ir sudaro didžiąją daugumą. Apskritai rinkoje antrosios būsto paskolos sudaro iki 15 proc. visų paskolų skaičiaus“.

Ekonominė krizė pastaraisiais metais smarkiai išaugino statybos darbų, remonto bei paslaugų kainas. O įsigijus seną sodybą tokių gali prireikti. Tiesa, lietuviai vis dar aktyviai domisi senais pastatais ir juos atnaujina savomis rankomis. Neretai sodybos remonto darbai tampa vienu iš poilsio būdų laisvu laiku ar net hobiu.

Ženklaus atotrūkio tarp prastesnės būklės ir moderniai suremontuotų sodybų pirkimo kol kas nepastebima. Pasak R. Boguševičienės, Lietuviai perka ir suremontuotas, ir visiškai neatnaujintas sodybas.

„Yra žmonių grupė, kurie nori patys, savomis rankomis, atnaujinti sodybą. Jie perka ir remontuoja nepriklausomai nuo sodybų kainos ir jos pokyčių. Kiti mėgsta kurti ir sodybos remontas tampa tarsi hobiu laisvalaikiui. Net yra žmonių, kurie perka išskirtinai senas sodybas, jas nuostabiai sutvarko, atnaujina, jeigu reikia, restauruoja, o tada parduoda ir ieško kitos“, – pasakojo pašnekovė.