Per šventes daugybę problemų pridaro žvakės

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas sako, kad šventiniu laikotarpiu ugniagesiai turi daugiau darbo nei įprastai.

„Ypač padaugėja gaisrų gyvenamuosiuose namuose, nes susideda keletas veiksnių – šaltas oras, šventės, įvairios dekoracijos, kuriomis puošiami namai. Be to, šventiniu laikotarpiu žmonės mėgsta naudoti žvakes jaukiai atmosferai namuose sukurti. Šie dalykai kartais lemia nelaimes, kyla gaisrų. Skaičiuojame, kad, lyginant su kitu laikotarpiu, gaisrų padaugėja apie keturis kartus“, – pasidalija A. Gudžiauskas.

Nors statistika išties nekelia optimizmo, per šventes daugumai norisi kurti jaukumą, suteikti namams daugiau šviesos. Pašnekovas sako, kad dažniausia gaisrų priežastis – neatsargus žmonių elgesys, tad kelią nelaimėms galime užkirsti tik mes patys.

„Žvakės, įvairios dekoracijos, kurios puošiamos žvakėmis, turi būti atidžiai parinktoje vietoje.
Aurimas Gudžiauskas
Ypač pavojinga žvakėmis puošti degias dekoracijas, advento vainikus ir pan. bei palikti jas be priežiūros išeinant iš kambario ar iš namų. Visas žvakes reikėtų užpūsti. Kita dalis gaisrų kyla dėl elektrinių girliandų. Šiuolaikinės girliandos neišskiria daug šilumos, tačiau kelia pavojų, kai būna pažeista laidų izoliacija, – pradeda smilkti, kibirkščiuoti, uždega Kalėdų eglutę ar kitas dekoracijas“, – neatidumo kainą įvardija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.

Anot A. Gudžiausko, yra ir dar viena nelaimių pusė – padaugėja gaisrų dėl neatsargaus rūkymo, neatsargaus elgesio su ugnimi.

„Raginame žmones šventiniu laikotarpiu būti atidesnius, atsakingesnius, švęsti saikingiau vartojant svaigalus, nes tai taip pat sukelia nelaimių“, – sako A. Gudžiauskas.

Švenčių laikotarpiu padaugėja ir nelaimių su pirotechnika. Metai iš metų vis daugiau žmonių atsisako šventinių fejerverkų, tačiau ugniagesiams statistika kelia nerimą.

„Dėl pirotechnikos naudojimo kyla nuo 5 iki 15 gaisrų. Tas skaičius stabilus – apie 10 gaisrų kasmet, mažėjimo tendencijų nematome. Dažniausiai uždegami įvairūs objektai, esantys atviroje teritorijoje, – gyvatvorės, šiukšlių konteineriai. Miestuose – daugiabučių balkonai, kaimiškose teritorijoje – įvairūs ūkiniai pastatai. Tenka pastebėti, kad pirotechnikos priemonių, petardų taip dažnai nesigirdi mieste. Galbūt šiais metais bus geresnė statistika; žinoma, anksti prognozuoti“, – kalba pašnekovas.

Šventės – draudiminių įvykių vajus

Šventiniu laikotarpiu pats darbymetis ne tik ugniagesiams, bet ir draudimo įmonėms. BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova atskleidžia, kad jie turi dviejų rūšių nukentėjusius – vieni susižaloja ruošdamiesi šventėms, kiti kreipiasi per šventes ar iškart po jų.

Karolina Emanuelė Karpova
„Šventiniu laikotarpiu padidėja žalų skaičius. Sakyčiau, yra du etapai: pirmas – tai pasiruošimas šventėms. Žmonės labai skuba, lekia į parduotuves, perka dovanas, susidaro spūsčių, padaugėja eismo įvykių. Ruošiantis šventėms nemažai įvyksta traumų buityje, tiesiog tvarkant namus. tada žmonės tvarko visas spinteles, valo ir nukrenta nuo kėdžių, kopėčių, susižaloja veidą eglutės šaka. Vaikai irgi lieka be priežiūros, nes tėvai ruošiasi šventėms, tai jie dūksta ir įvyksta nelaimingų atsitikimų bei traumų. Na, o antras etapas – jau pačios šventės metu. Deja, bet tokių įvykių pasitaiko“, – sako K. E. Karpova.

Pašnekovės teigimu, jaučiama mažesnė fejerverkų paklausa ir augantis visuomenės sąmoningumas dėl to, kad fejerverkai teršia orą, gąsdinta gyvūnus, – mažėja besikreipiančių dėl patirtų traumų. Visgi kitų įvykių, ypač buityje, skaičius auga.

„Žmonės tikrai domisi, mano, kad tai svarbu. Mūsų klientai vis dažniau pasirenka ir didesnes sumas, skaito taisykles, papildomai pasirenka rizikas, kurios nebuvo populiarios. Pavyzdžiui, kelionės rizikas: per šventes daug lietuvių išvyksta – važiuoja aplankyti giminių, be to, prasideda slidinėjimo sezonas. Dabar labai populiaru pasirinkti riziką „Neįvykusi kelionė“ – dėl ligų, vaikų, kai šeimos negali išvykti“, – dalijasi pašnekovė.

Ilgapirščių darbymetis

Nuo vagysčių žmonės taip pat draudžiasi, visgi, anot draudimo įmonės atstovės, pandemija situaciją kiek pakoregavo. Visgi K. E. Karpova primena, kad namai, į kurios taikosi vagys, yra stebimi.

„Dažniausiai tai nebūna spontaniškos vagystės. Namai stebimi, stebimi gyventojai, jų įpročiai, tvarkaraščiai, kaimynystė, ar yra apsaugos priemonių, ir tai dažniausiai būna žaibiškos vagystės. Tikrai to buvo daugiau. Pandemijos laikotarpiu žmonės vis dėlto daugiau buvo namuose, yra ir kaimynų bendruomenių, kur tikrai vieni kitiems padeda, prižiūri, – sako K. E. Karpova ir priduria, kad vienas dalykas itin neramina. – Šiuo metu nerimą kelia nusikalstamumas. Palyginus su praeitais metais, Lietuvoje nusikalstamumas paaugo apie 10 procentų. Mes jau buvome atpratę matyti kai kuriuos nusikaltimus. Deja, jie vėl grįžta į visuomenę, ir labai didelė tikimybė, kad šiais metais gali padaugėti vagysčių iš namų bei butų.“

Pašnekovė sako, kad per pandemiją dėl namų apsaugos žmonės kiek atsipalaidavo, ir primena, neprarasti budrumo, sąmoningumo, ragina turėti omeny, kad vagysčių vėl gali įvykti.

Ugniagesių duomenys, kad gaisrų skaičius didėja, anot E. K. Karpovos, matomi ir draudimo kompanijų darbuotojams. Anot pašnekovės, gaisrų skaičius auga ne tik per šventes, o, kalbant apie šventines nelaimes, ji sako labiau pastebinti sąsajų su sveikata.

„Pavyzdžiui, kai per Naujuosius Metus atkemšamas putojantis gėrimas ir sužalojamas veidas. Arba ta pati pirotechnika, fejerverkai. Būna, kad naminiai gyvūnai, išsigandę triukšmo ir ieškodami saugios slėptuvės, kartais apgadina namus, dūžta televizoriai ar vazos“, – įvardija pašnekovė, kokios nelaimės gali įvykti per šventes.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją