„Gaila, kad kartais įmantrių žolelių ir prieskonių ieškome užsienyje, tačiau neįvertiname to, ką turime. Kartusis kietis, kuris liaudyje dar vadinamas pelynu – puiki priemonė, galinti padėti sprendžiant ne vieną negalavimą“, – teigia rašytoja, žolininkė, ūkio „Žolelės. Viršūnėlės ir šaknelės“ šeimininkė Giedrė Bružienė.
Daug metų vaistiniais augalais besidominti specialistė sutiko papasakoti apie pelyną. Kaip ir kada jį rinkti? Kaip paruošti? Kam šio augalo vartoti negalima, o kam – net labi rekomenduotina? Savo žiniomis apie tai ir dalinasi žolininkė.
Pirmoji pagalbos priemonė jaučiant nerimą ir kenčiant nuo nemigos
G. Bružienė pasakoja, kad kartusis kietis (Artemisia absinthium L.) liaudyje vadinamas įvairiais vardais: pelynu, pelūnu, metyliu, kartėle.
„Nors kiečių Lietuvoje yra net keliolika rūšių, labiausiai žinomos dvi – paprastasis ir kartusis, kuris dažniausiai ir yra vadinamas pelynu“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, abi šios kiečių rūšys turi panašias savybes, tik paprastasis yra ne toks kartus kaip pelynas. Tačiau būtina pabrėžti, kad jis ir veikia kiek silpniau, bet iš jo paruošta arbata yra malonesnio skonio.
„Kietis galėtų būti tituluojamas „patvoriniu“ augalu, kuris yra ir puikus prieskonis, puikiai tinkantis riebiai mėsai, sriuboms. Juk šimtus metų Škotijoje žąsys kepamos prikimštos nuplikytų kiečių stiebų. Teigiama, kad taip paruošta paukštiena būna ypač skani. Norvegijoje kiečiais skaninamas alus“, – pasakoja ji.
Žolininkė nurodo, kad paprastasis kietis – puikus vaistas nuo nemigos. Jis taip pat gerina virškinimą, vartojamas apsinuodijus, taip pat padeda gydyti gastritą, naikina mikrobus, grybelius, yra geras antiseptikas. Jo nauda – išties milžiniška. Kietis ramina nervų sistemą, yra itin vertinga priemonė gydant depresiją, šalinant įtampą.
„Tad jei jaučiate nerimą ir rudeninį liūdesį – pakramsnokite paprastojo kiečio lapelio ar žiedelio ir nieko nelaukę gulkitės miegoti“, – pataria rašytoja.
Verta įdėti pastangų pelyno ieškant
Žinoma, šiais laikais įvairiausių vaistinių žolelių galima įsigyti vaistinėse ar specializuotose parduotuvėse, ūkuose. Vis dėlto jei norisi sutaupyti ir pelyno prisirinkti pačiam ar jį užsiauginti – gali tekti įdėti nemažai pastangų.
„Paprastasis kietis yra labai paplitęs. Tačiau atrasti kartųjį kietį gali būti nelengva. Šis augalas kartais auga karjeruose, apleistose sodybose, tačiau dažniausiai nuo seno auginamas daržuose. Ar jį lengva užauginti? Kaip kada, kaip kokioje žemėje. Esu girdėjusi, kad pelynas auga ne pas visus. Štai, vienais metais pabūna, o antraisiais ima ir išnyksta. O pas kitus jis tiesiog veši ir juo šeimininkai džiaugiasi ilgus metus“, – teigia pašnekovė.
Vis dėlto ji įsitikinusi – tiems žmonėms, pas kuriuos pelynas neužsibūna, jis turbūt ir nėra labai reikalingas.
Naudingas tiek šviežias, tiek džiovintas
G. Bružienė pasakoja, kad pelynai renkami žydint ar prieš žydėjimą, dažniausiai – rugpjūtį. Kerpamos apie 30 cm šakelės, jos paskleidžiamos gerai ventiliuojamoje tamsioje vietoje.
„Išdžiūvę pelynai bus tuomet, kai lengvai lūš kotelis, trupės lapeliai. Juos smulkinti užpilui ar milteliams geriausia prieš pat vartojimą. Žinoma, kol turime šviežio pelyno, vartojame jį, o kai atsargos baigiasi – renkamės džiovintą“, – itin vertinga informacija dalinasi pašnekovė.
Ji teigia, kad šis kartuolis, be daugybės kitų ligų, gali padėti įveikti net onkologiniu susirgimus. Juk jis naikina visus parazitus, pelėsius, grybus, gleives. Viską, dėl ko žmogaus organizmas serga ir sensta.
„Pelynas padeda sutrikus virškinimui, esant pilvo spazmams, vidurių pūtimui, apsinuodijimui maistu. Jis padeda nevalgiems ir nemigos kamuojamiems žmonėms“, – pasakoja žolininkė.
Vis dėlto ji paneigia vieną internete vyraujantį mitą. Galima rasti nemažai informacijos apie tai, kad pelynas gali padėti apsisaugoti nuo uodų ir erkių. Tačiau, anot žolininkės, tokia apsauga nebus labai efektyvi.
„Vargiai padės. Nebent išsidistiliuosime pelynų hidrolatą. Jis turėtų padėti uodus atbaidyti. Tačiau toks efektas bus tik kelioms minutėms, o skystį purkšti teks nuolatos. Pelynų trauktinė labiau tiktų uodų įgėlimams patepti“, – sako G. Bružienė.
Ji nurodo, kad erkėms labiausiai nepatinka eterinis rozmarinų aliejus, tad, norint apsisaugoti nuo pavojingų kenkėjų, geriau rinktis jį.
Griežtai nerekomenduojamas nėščiosioms
Svarstant, kaip pelyną geriausia ruošti, žolininkė paaiškina, kad visos žolelės yra plikomos verdančiu vandeniu. Kuo žolelė labiau susmulkinta, kuo ilgiau laikomas užpilas, tuo geresnė bus ištrauka.
„Geriausia palaikyti užpiltą žaliavą bent pusvalandį, kad geriau pritrauktų. Daugelis geria vandeninę pelynų žolės ištrauką dėl parazitų. Vis dėlto ši arbata parazitus menkai teišgąsdins. Tam tikslui reikėtų vartoti pelynų miltelius arba tiesiog pakramtyti lapelius, žiedelius“, – pasakoja pašnekovė.
Tačiau, ji pabrėžia, pelynas, kaip ir visi kiti stebukladariai – yra šiek tiek nuodingas. Jis gali sukelti niežulį, skrandžio skausmus. Perdozavus pelyno gali prasidėti net haliucinacijos. Tad gydantis juo reikia daryti pertraukas ir nevartoti ilgiau nei dešimt dienų iš eilės. Besilaukiančioms moterims kiečių arbatų vartoti negalima.
„Bet nėra ko labai bijoti – gamta, kuri apdovanojo pelyną kartumu, pati apdraudžia žmogų nuo perdozavimo. Augalas tiek kartus, kad savo noru daug jo nesuvartosi. Tačiau galbūt mes kartais per daug skrupulingi. Štai musulmonai pelyną vartoja visą žiemą ir nieko nebijo“, – sako žolininkė.
Ji pamini ir tai, kad pelynų niekada neatsisakys ir ožkos bei katinai, kurie apsinuodijo maistu. Pelynų nuoviru, anot jos, galima naminiams gyvūnams išpurkšti ir kailius. Jie juos išsilaižys taip, kad kailis blizgės, o ir patys sveikesni bus.
G. Bružienė pataria išbandyti ir šiuo metu itin populiarų receptą. Vadovaujantis juo, reikia sumalti pelynus, bitkrėsles ir gvazdikėlius į miltelius. Lygiomis dalimis sumaišyti ir vartoti po pusę arbatinio šaukštelio užgeriant stikline vandens.