Kas tas žaliasis namas
„Ignitis” plėtros vadovo paklausus, kaip jis supranta žaliąjį būstą, K. Dargis sako, kad tvarumas, žalumas energetine prasme šiai dienai – labai populiarus: „Šiandien žalias būstas yra energetiškai efektyvus, naudojantis atsinaujinančius išteklius būstas, pasigamina sau reikiamus resursus ir neišskiria anglies dvideginio arba kitaip – nekenkia aplinkai. Ateityje, manyčiau, kad ne tik galės pats apsirūpinti, bet ir dalintis su kitais, užtikrinti energetinį saugumą ne tik namie, bet ir savo aplinkoje, Lietuvoje, jei žiūrint plačiau”.
R. Rakauskas, įmonės „Infobitai“ vadovas, sako žiūrintis gal šiek tiek plačiau, nuo pat pagrindų: „Svarbu, iš ko tas būstas buvo pastatytas, ar iš aplinkai draugiškų medžiagų, kokioje aplinkoje buvo dirbama, kiek CO2 jau yra įprogramuota tame būste ir einant giliau į įsikūrimą, kokios medžiagos buvo panaudotos apdailai, ar jos yra draugiškos mums, aplinkai ir kiek tas būstas gali ilgai mums tarnauti. Aišku, yra ir tas energetinis efektyvumas, apie kurį dabar daugiausiai kalbama, tai yra labai svarbu ir reikšminga žaliojo būsto sąvokos dalis”.
Išmanusis namas ne visada gali tapti žaliuoju
Paklausus, kuo panašūs ir kuo skiriasi išmanusis būstas ir žaliasis, bei kaip tai padeda sutaupyti, R. Rakauskas sako, kad kalbant per energetinio efektyvumo prizmę, tiek žaliasis, tiek išmanusis būstas yra labai panašūs, jų tikslas – saugoti resursus, naudoti kuo mažiau neatsinaujinančių iškastinių kurų savo būsto išlaikymui.
„Ar išmanus paprastas pastatas, pasitelkus išmanius sprendimus, galėtų tapti žalesnis? Taip, jis gali, bet viskam yra ribos. Jeigu pastatas kiauras, ten ošia vėjas per langus, tai tu dėk ten ką nori, vis tiek viskas išeis. Bet, kalbant apie normalų pastatą su normalia konstrukcija, pasitelkus inžinerinius tam tikrus sprendimus, galima nemažai sutaupyti energetinių resursų”, – įsitikinęs ekspertas.
Sutintegravus šildymo sistemą galima nemažai sutaupyti
Kaip vieną iš pavyzdžių, kokie išmanieji sprendimai gali padėti taupyti, R. Rakauskas sako, kad pastate, būste didžiąją dalį energetinų kaštų suvalgo ŠVOK sistema – šildymas, vėsinimas, kondicionavimas, pagal statistinius duomenis tai sudaro apie 42 proc. sunaudojamos energijos.
„Aš taikyčiausi į tokią sritį, kur yra toks didelis kąsnis ir pasitelkus, suintegravus šildymo sistemą, sujungus ją su išmanaus namo sistema, galima būtų sutaupyti nemažai resursų. Pavyzdžiui, išmanus namas žino, kada jūsų namuose nėra. O kai jūsų nėra, nereikia tų patalpų ir šildyti. Tai galima sau leisti, kai išeinate į darbą arba kad patalpų temperatūra nukristų porą laipsnių, kai jūs miegate. Aišku, pagal mokslinius straipsnius, gera temperatūra miegui yra +18.3 C, bet galima taip ir nesileisti į kraštutinumus, tegu nukrenta tuos porą laipsnių. Kai jūs išvažiuojate atostogų, namas gali vėsti iki +14C, vasarą kaisti iki +27C”, – sako ekspertas.
Taupymas vieno mygtuko paspaudimu
Išmanus namas, pasak R. Rakausko, visa tai daro labai paprastai: „Vieno mygtuko paspaudimu jūs pasakote, kad išeinate į darbą ir pasileidžia eilė sistemų: mažinama temperatūra, vėdinimo sistema gali pereiti į minimalų rėžimą, taip bus deginama mažiau elektros, tausosite rekuperaturiaus filtrą, kurį reikia keisti ir tai irgi kainuoja. Tai būtent pasitelkus šituos sprendimus galima taupyti.
Žmonės gali sakyti, tai kam man ta išmanioji sistema, jei prieš eidamas į darbą galiu pats pasukti rankenėlę kambary ir temperatūra bus mažesnė. Aišku, taip galima elgtis kokią savaitę, na gerai, dvi jau pasišventus, bet daryti tai kasdien ir turėti nuosaikų taupymą be išmanios sistemos nėra paprasta. O išmanus namas – vienas mygtukas, tegu jis daro, kas jam reikia, o jūs eikit į darbą ir galėsit grįžti vėl į šiltus namus, net nežinosite, kad buvo taupoma”.
Investicijos į tokią sistemą, pasak eksperto, kainuoja nuo 1–2 tūkstančių eurų, priklausomai nuo namo dydžio. Pati pradžia yra sąlyginai nebrangi, neišsiplėtus į prabangos ir didelius komforto elementus, sistema pakankamai greit atsipirktų, juolab turint omenyje dabartines elektros kainas.
Pataupius vėliau tenka susimokėti tūkstančius
R. Rakauskas sako, kad yra vieni sprendimai, kurie padeda išlaikyti turto vertę, ir kiti sprendimai, kurie užtikrina mūsų gerą savijautą bei komfortą namuose.
„Turto vertę padeda išlaikyti vandens nuotekio daviklis, kuris gali atidėti remontą dešimtmečiams. Tai yra toks dalykas, kuris montuojamas po mašina, po kriaukle, ten, kur yra tikimybė, kad vanuo nutekės. Papasakosiu tikrą istoriją iš mūsų įmonės patirties. Žmogus įsirengė išmanų namą, viskas jam patiko, buvo patenkintas, viskas tvarkoje, tačiau jis nusipirko dar vieną modulinį namuką prie ežero. Mes su juo kalbėjome, kad namas yra gana nutolęs, tad būtų protinga turėti išmanią sistemą, kad galėtų stebėti, kas jame vyksta, kalbėjome apie apsaugos sprendimus. Klientas atsisakė, argumentuodamas, kas ten retai važiuoja ir kam jam to reikia.
Atėjo žiema, šąlo, trūko vamzdis, užliejo namuką, nuostolis – 10 000 eurų, plius naujo namuko negali eksploatuoti, tai va toks vienas mažas sprendimas, kuris galėjo kainuoti kelis šimtus eurų, paskui kainuoja gerokai daugiau. Nesakau, kad taip nutiks, bet užtenka vieno tokio įvykio, kad atsipirktų daugybę kartų”, – atkreipia dėmesį R. Rakauskas.
Išmanūs dabarties ir ateities sprendimai
„Yra toks dalykas kaip apšvietimas, orientuotas į žmogų. Tai yra šviestuvai namuose, kurie gali keisti spalvos temperatūrą, kitaip tariant keisti spalvą. Saulės šviesa sufonuoja į tai, kokia būtų savijauta. Diena mūsų yra aktyvesnė, kai gauname mėlyną spalvą, vakare ritmas nurimsta prie geltonos spalvos. Tuomet mes gerai jaučiamės su neišdarkytu savo bioritmu.
Tas pats yra kuperacinės sistemos integravimas į išmanų namą, ar bent jau jos nustatymas taip , kad jinai veiktų pagal poreikį. Jeigu yra žmonių patalpoje, kyla CO2 koncentracija, rekuperatorius turi pereiti į galingesnį režimą, turi išvėdinti patalpas ir vėl grįžti į į savo normalų režimą. Jis jus turi perspėt, kada turit keisti filtrą, kad jūs jau būtumėt pasiruošę ir kad nebūtų taip, kad rekuperatoriaus pultelis kažkur katilinėje ir jūs jo nematėt jau kelis mėnesius, o ten jau seniausiai užsidegusi lemputė, kad laikas keisti filtrą. Jūs prastai jaučiatės ir nežinote, kodėl, nes užsikimšęs filtras neprapučia oro”, – vardina paprastus sprendimus, kurie gali pradėti išlaikyti būsto vertę, prisidėti prie tvarumo ir kartu mums padės jaustis geriau, R. Rakauskas.
Butų šeimininkams – finansiškai pasiteisinusios nutolusios elekrinės
„Dažniausiai, kai kalbame apie saulės elektrines, žmonės galvoja, kad ai, gyvenu bute, kur aš ją pastatysiu, balkone netilps, ant stogo irgi nepastatysiu, vietos nėra. Kas gerai, kad 2019 metais buvo priimtas įstatymo pokytis, kuris leidžia turėti saulės elektrinę ne tik savo aplinkoje, pavyzdžiui, ant stogo, o turėti ją kad ir geografiškai nutolusią, – sako K. Dargis, – Aš pats, kaip buto gyventojas, tik ir laukiu, kada bus pabaigtas, pastatytas parkas, išsinuomojant ar išsiperkant dalį didelio saulės parko Utenoje, Ignalinoje, kad visiškai nepriklausomai naudočiau pageneruotą energiją savo buto poreikiams padengti”, – sako K. Dargis.
Šios srities ekspertas taip pat prisimena, kad jeigu prieš porą metų reikėdavo kalbėti ir įtikinėti klientus, kad saulės elektrines įsirengti verta, investuoti apsimoka, kad atsiperka, tai labai dažnai būdavo minima, jog elektra ir taip pigi ir kam į tai veltis.
„2019 metais buvo apie 3500 įsirengusių arba turėtojų dalį nutolusias elektrines. Šiandien tokių yra apie 35 tūkst., kas reiškia, kad per porą metų skaičius išaugo apie 10 kartų. Mano vertinimu, tai nėra daug, nes Lietuvoje vietinė generacija yra pakankamai žema ir tas skaičius turėtų dar kartą dešimtgubėti”, – neabejoja diskusijos dalyvis.
Kalbėdamas iš naudos perspektyvos žmonėms, K. Dargis sako, kad iki enegetinės krizės ir dabar žmogus sutaupo savo metinių išlaidų apie 70 proc., apie du trečdalius sumažina savo išlaidas, investuodamas į saulės elektrines ar nutolusią elektrinę.
„Kai kainos buvo dar pakankamai žemos, jau tada atsiperkamumas, taip pat pasinaudojus valstybės parama (kas ir toliau tęsiasi ir labai gerai, kad valstybė remia šitą sprendimą) būdavo kažkur 5–7 metai, kas jau yra labai geras rodiklis, rodantis, kad verta investuoti. Šiandien yra tokių atvejų, kai žmonėms ši investicija atsiperka per 1.5–4 metus. Tai yra nenuginčijama tiesa, tad ką patarčiau, kad reikia tai daryti. Ir kuo greičiau tai padarysite, tuo mažiau turėsite problemų su elektros kainomis, kurios yra dabar”, – įsitikinęs K. Dargis.
Mitus sugriauna gautos sąskaitos
Paklausus, su kokiais stereotipais susiduria jo komanda, pašnekovas teigia, kad stereotipai vis evoliucionuoja, keičiasi su žmonių edukacijos didėjimu: „Jeigu pradžioje būdavo net labai niekuo neparemtos kritikos, kad tai gali būti taršu ir panašiai, tai šiai dienai edukacijos lygis yra pakankamai aukštas. Bet, taip, vis dar susiduriame, kad tai yra nesaugu, stogas prakiurs, elektrinė pritrauks žaibą, kad neatsipirks, nes elektros kainos nukris ir vėl neapsimokės.
Nepaisant visų mitų, žmonės labai greit patys susivokia gavę pirmąją elektros sąskaitą, arba kai pamato, kaip sistema yra įrengiama, nes iš tiesų juk ten nėra raketų mokslas, nėra labai sudėtinga, naudojamos instrukcijos, pritaikytos kiekvienam stogui. Tai yra pilnai saugu, aišku, tol, kol rūpinasi specialistai, kurie žino, ką daro, kol tai nėra vienadieniai rinkos žaidėjai, kurių palinkėčiau vengti. Nes tikrai pasitaiko tokių, nes rinka auga, vis dar nėra didelio pasirinkimo, žmonėms atrodo, kad paims iš bet ko, bet reikia suprasti, kad į rinką ateina ir tokie, kurie naudojasi šita situacija. Tad tokių sprendimų reiktų vengti, kad neturėtumėt galvos skausmo ateityje”.
Kodėl verta investuoti į žalią būstą ar išmanų namą
R. Rakauskas į tokią investicijas žvelgtų labiau filosofiškai: „Mūsų visa evoliucija ėjo link to, kaip padaryti efektyviau, greičiau, panaudojant mažesnius resursus, ir šiandien neinvestuoti į tai, kas yra neefektyvu, ir investuoti į tai, kas yra efektyvu. Turint omenyje, kad perkame namus dešimtmečiams, tad neinvestuoti būtų mažų mažiausiai nelogiška ir neprotinga”.
„SEB“ banko atstovui A. Rutkauskui užsiminus apie tai, kad Lietuva yra užsibrėžusi iki 2030 metų 45 proc. elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių, o iki 2050 metų – 100 proc. K. Dargio paklausus, kiek tai yra realu, ką mes turime padaryti kolektyviai ir kokią tą dalį lemia, išmanūs arba tie žalieji būstai, kurie remiasi į atsinaujinančius šaltinius, „Ignitis“ atstovas sako, kad visiškai realu ir dar greičiau tai pasiekti.
„Kad tai realu, parodė tai, jog kai pajuntame, kad reikia tą daryti, labai visi susigrimba ir pradeda veikti. Šiandien kiekvienas žmogus gali prie to prisidėti. Besistatančios mažos elektrinės, parkai, kurie skirti tai bendruomenei, manau, kad jų daugės ateityje ir automatiškai kels ir iššūkius, nes tai keis energetikos temą, bet tuo pačiu turės privalumų ir galimybių.
Kaip ir sakiau, tai yra dviejų krypčių kelionė. Viena pusė – mes turime didinti generaciją, bet kita pusė – atsiranda vietos visokiems automobiliams, šildymo siurbliams, kur viskas elektrifikuojasi ir mes turime pradėti galvoti, kaip tvariau viską naudoti. Mes galime galvoti: ai, pasigaminsim, kiek reikia, ir kiek reikia aš naudosiu, bet ilganiui tai nėra tvaru ir prisiimsime naujų problemų. Aš manau vienareikšmiškai, kad tie tikslai bus pasiekti dar greičiau, ir kiekvienas iš mūsų ne tik gali, bet ir turi prisdėti, ypatingai stebint dabartinį kontekstą“, – įsitikinęs K. Dargis.
Paklausus, kas gali mums sutrukdyti pasiekti tuos tikslus, pašnekovas sako, kad tikriausiai tik mūsų mintys, netikėjimas, priešinimasis modernioms technologijoms. Visgi, K. Dargis išlieka optimistas: mokomės greit ir tikrai niekas nesustabdys šitos transformacijos.
