Patikrinus santaupų vietą, ukmergiškę ištiko šokas
Ukmergiškė Renata (redakcijai vardas žinomas) pasidalino nemalonia patirtimi, norėdama įspėti, kuo gali baigtis netinkamas santaupų laikymas. Manydama, kad saugiai paslėpė savo grynųjų pinigų santaupas, moteris net neįtarė, kad pinigai ilgainiui gali imti keistis.
„Šeimoje algas visą laiką gaudavome grynaisiais, taip per gyvenimą prisikaupė daug banknotų. Mes, žmonės jau metuose, tomis kortelėmis neskubėjome naudotis, tai sutaupytus pinigus dėdavome į tokią plastikinę dėžutę. Uždarai pinigus, paslepi kur nors, kur kitam nekiltų mintis tikrinti, ir ramu. Bet vieną dieną atsidarai tą dėžutę, ir jauti – pinigai dvokia pelėsiu, o į juos baisu net pažiūrėti“, – sako moteris.
Išsigandusi, kad piniguose pradeda veistis pelėsis, ukmergiškė suprato, kad ilgiau taip juos laikyti pavojinga, todėl paprašė anūkų pamokyti, kaip naudotis banko kortele, bankomatu.
„Įdomu, kaip būtų viskas su tais pinigais pasibaigę, jei pelėsis būtų labiau pažengęs. Šį kartą išsisukome, nes pinigai dar nebuvo tiek sugadinti, kad bankomatas jų nepriimtų. Būčiau vėliau tą dėžutę patikrinus, kas ten žino – gal ir visai be pinigų būčiau likusi“, – svarsto moteris ir įspėja, kad savo santaupų laikymo vietą gyventojai turėtų rinktis apdairiau.
Lietuviai slepia santaupas keisčiausiose vietose: pinigų likimas būna nemalonus
Galbūt manote, kad radote geriausią slėptuvę savo santaupoms, tačiau tai dar nereiškia, kad ji išties yra saugi – netinkamomis sąlygomis laikomi banknotai gali ilgainiui būti pažeisti.
Kaip teigia Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė Juzėnienė, eurų banknotai pagaminti iš šimtaprocentinės medvilnės, todėl, kaip kiekvienam natūraliam pluoštui, turi būti sudarytos tinkamos laikymo sąlygos. Tai turėtų būti sausas ir pakankamai šiltas oras. Tinkamiausia tokia temperatūra ir drėgmė, kuri komfortabili ir žmogui.
„Namuose tinkamiausia ir saugiausia vieta laikyti pinigus būtų nedegus ir vandeniui atsparus seifas. Jei tokio neturite, turbūt rasite kitą, jums saugią vietą. Tačiau prašome atkreipti dėmesį, kad ekspertai nerekomenduoja pinigų laikyti plastikiniuose maišeliuose, stiklainiuose ar kitose orui nelaidžiose talpose. Ten susidaro itin palankios sąlygos mikroorganizmams daugintis, ilgainiui atsiranda nemalonus kvapas, o palikus ilgesniam laikui banknotai pradės irti, praras dalį apsaugos požymių bei taps nebetinkami apyvartai“, – sako R. Juzėnienė.
Anot ekspertės, dar prastesnė mintis sudėti banknotus į plastiko dėžutę, stiklainį ar kitą talpą ir užkasti žemėje, paslėpti rūsyje, palėpėje ar krosnyje.
„Tarp ekspertizei gaunamų sugadintų banknotų dažniausiai pasitaikantys yra paveikti drėgmės pinigai. Sudrėkę jie itin greitai pradeda pelyti, irti. Jei pinigų savininkas kartas nuo karto patikrina saugomas santaupas, greitai pastebi, kad jų būsena pasikeitė. Deja, pasitaiko tokių atvejų, kai pinigai po žeme išguli dešimtmečiais. Tokiais atvejais ekspertizė tampa labai sudėtinga, o pinigai sugadinti taip, kad ne visuomet pavyksta juos atkurti ir kompensuoti savininkams pilną, pateiktų ekspertizei pinigų, vertę“, – sako R. Juzėnienė.
Anot jos, dažnas atvejis – stiklainiuose sudėti pinigai, paslėpti krosnyje.
„Sėkmės atveju, užkūrus krosnį, stiklainis nesprogo, tačiau pinigai, esantys stiklainyje, veikiami aukštos temperatūros, apanglėja, tampa itin trapūs. Palėpėje saugomi pinigai, tampa graužikų grobiu. Rodos, šie gyvūnai turi itin didelį potraukį gryniesiems ir greitai įsisuka paversdami banknotus į skutelius“, – įspėja R. Juzėnienė.
Ne visus banknotus galima pakeisti: ką daryti, kad su pinigais netektų atsisveikinti?
Ką daryti gyventojui pastebėjus, kad jo turimi banknotai yra pažeisti? Kokie banknotai jau nebetinkami atsiskaitymams ir ar galima juos pasikeisti?
„Jei gyventojas pastebėjo, kad jo saugomi banknotai pažeisti, pakito jų spalva, išplonėjo ar išbrinko, rekomenduojame kreiptis į Lietuvos banko kasas. Dažnu atveju nestipriai sugadinti pinigai pakeičiami čia pat, kasoje. Jei pinigai sugadinti stipriau, klientui bus pasiūlyta užpildyti prašymą ir pateikti pinigus mokumo ekspertizei“, – sako R. Juzėnienė.
Lietuvos banke ši paslauga nemokama ir atliekama per 20 darbo dienų. Klientas gauna pranešimą SMS žinute ar elektroniniu paštu, kad ekspertizė atlikta, o pateiktų ekspertizei pinigų vertė jam kompensuojama prašyme pasirinktu būdu – pavedamu į nurodytą sąskaitą arba išmokami kasoje grynaisiais.
Vis dėlto, kad netektų sukti galvos, ką daryti su apgadintais banknotais, specialistė pataria įsidėmėti, kad banknotai pagaminti iš natūralaus pluošto.
„Nors banknotai padengti specialiu sluoksniu, kuris užtikrina ilgesnį jų gyvavimą, banknotus reikėtų laikyti sausoje, kambario temperatūros aplinkoje. Būtent dėl savo natūralumo banknotai greitai pažeidžiami laikant juos netinkamoje aplinkoje. Drėgmėje – pelija ir yra, laikomi saulėtoje vietoje – išblunka, aukštoje temperatūroje – suanglėja ar sudega“, – įspėja R. Juzėnienė.
„Jei jau taip nutiko ir jūsų saugomi banknotai buvo pažeisti drėgmės, karščio, pasidarbavo naminiai gyvūnai, o gal neatsargiai pažaidė vaikai, visais atvejais prašome kreiptis į Lietuvos banką. Atkreipkite dėmesį, kad ekspertams svarbios net ir smukliausios banknotų dalelės, todėl prašome neišmesti net ir nereikšmingai atrodančių. Tai gali būti tos dėlionės detalės, kurios padės kompensuoti banknoto vertę“, – sako specialistė.
Visas santaupas laikyti vienoje vietoje – neatsargu: kaip atrodo saugus jų laikymas
Kalbant apie saugų santaupų laikymą, SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė–Varnė pažymi, kad santaupos arba finansinė pagalvė pirmiausia turi būti likvidi, t. y. tokius pinigus turi būti galima greitai pasiimti, tad svarstyti šiuos pinigus įdarbinti investuojant ilgesniam laikui ar prisiimant didesnę riziką nebūtų tinkamas pasirinkimas.
Anot jos, todėl santaupoms laikyti svarbu rinktis kiek įmanoma saugesnes finansines priemones, o visa kita, ką pavyksta sutaupyti, investuoti.
Lietuvos bankų asociacijos atlikto finansinio raštingumo indekso tyrimo duomenimis, 68 proc. apklaustųjų pinigus kaupia piniginėje ar grynaisiais pinigais namuose.
„Nors toks būdas atrodo vienas likvidžiausių, pinigus galima bet kada pasiimti, tačiau iškyla ir didesnė rizika, pavyzdžiui, netekti pinigų dėl įvairių nenumatytų aplinkybių – gaisro, vagystės. Todėl namuose pravartu nelaikyti daugiau pinigų negu jų pakaktų savaitei ar dviem nutikus bėdai. Kita vertus, jei namuose laikomi grynieji pinigai pažeidžiami mechaniškai, bet iš principo kupiūros išlieka sveikos, galima kreiptis į Lietuvos banką ir tokius pažeistus pinigus pakeisti. Kita priežastis ta, kad namuose laikomi pinigai nekuria jokios papildomos vertės, priešingai, dėl infliacijos jie kasmet praranda perkamąją galią“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Anot jos, ne geriausias variantas santaupas laikyti ir toje pačioje mokėjimo kortelės, kuria kasdien mokate parduotuvėje, sąskaitoje. Tokius pinigus žymiai lengviau išleisti emociniams ir nebūtiniems pirkiniams.
„Kylant indėlių palūkanų normoms, gyventojams vėl pravartu prisiminti indėlius – kiek primirštą priemonę laikyti savo santaupas. Laikotarpis, kai už terminuotuosius indėlius nebuvo mokamos palūkanos, truko daugiau negu septynerius metus. Dėl šios priežasties terminuotieji indėliai ilgą laiką buvo laikomi nepopuliariu būdu laikyti savo pinigus“, – teigia ji.
Šiandien besikeičianti ekonominė padėtis, kylantis EURIBOR sugrąžino terminuotų indėlių palūkanas. Lietuvos banko duomenimis, šių metų vasarį indėlių sąskaitose buvo laikoma iki 20 proc. visų pinigų, laikomų banko sąskaitose, kai 2015 metais šis santykis buvo beveik 45 proc., nors palūkanos už indėlius buvo gerokai mažesnės. Anot S. Strockytės-Varnės, tai tik rodo, kad pokyčiai finansų pasaulyje ne iš karto daro įtaką ir gyventojų elgsenai.
„Viena iš priežasčių, kurią tenka girdėti, kodėl gyventojai vis dar nenoriai žvelgia į indėlius – baimė, kad pinigų prireiks anksčiau, negu sueis indėlio terminas, ir nenoras įsipareigoti. Išeitys yra kelios – savo santaupas išskaidyti į kelis mažesnius indėlius, kad, prireikus lėšų, užtektų nutraukti tik vieną iš sutarčių arba rinktis kaupiamąjį indėlį, kurį galima bet kada papildyti ir lygiai taip pat bet kada lėšas paimti“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Pasak jos, tokiam tikslui, kai nesame tikri, kada mums gali prireikti pasinaudoti sutaupytais pinigais, tinka kaupiamasis indėlis, kuris neturi nustatyto termino, už jį yra mokamos palūkanos, kurios apskaičiuojamos kiekvieną dieną ir išmokamos kartą per mėnesį.
„Šį indėlį paprasta papildyti, pinigus pasiimti galima iš karto. Kaupiamasis indėlis tinka net ir palyginti nedidelėms sumoms laikyti. Visų pirma, dėl įpročio atskirti taupomus pinigus nuo kasdienėms reikmėms naudojamų, o palūkanos yra paskata pasinaudoti visomis galimybėmis, kurios šiandien egzistuoja“, – teigia S. Strockytė-Varnė.