Spontaniškų pirkinių siūlo vengti
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Aida Gasiūnaitė-Stavginskienė pastebi, kad apgaulingomis nuolaidomis susigundę žmonės vis dažniau kreipiasi su skundais.
Pardavėjų duomenis būtina tikrinti
Pašnekovė paaiškina, kad būtent internetinės vilionės ne visuomet yra pavojingiausia, tad būtina tikrinti pardavėją – kokia reputacija, ir jei kas nors nuo jo nukentėjo, tikrai rasite atsiliepimą.
„Yra net įvairiausių žmonių grupių portalų, kuriuose dalinamasi neigiama patirtimi. Tikrinkite, iš ko perkate, ar nurodyti visi kontaktai, kur įsteigta, kokiu pagrindu įmonė vykdo veiklą, – ar tai mažoji bendrija, galbūt tai individualią veiklą vykdantis asmuo, o tuomet atitinkamai įvertinkite savo riziką. Taip pat labai svarbu savęs paklausti kelis kartus – ar tikrai man reikia to daikto“, – įvardija A. Gasiūnaitė-Stavginskienė, ką būtina įsiminti, ypač jei pamatote itin viliojantį kvietimą pirkti.
Pašnekovė primena, kad visuomenė turėtų pagalvoti ne tik apie pirkinio poreikį, bet ir apie tvarumą. Na, o tie, kurie neatsispyrė pagundai ir tik vėliau suprato, kad prekės tikrai nereikia, anot pašnekovės, yra apsaugoti įstatymų.
„Pirkėjas, pirkdamas internetu, turi teisę persigalvoti per 14 dienų, tai vadinamasis atšalimo laikotarpis, kai galima priimti sprendimą, ar iš tiesų pirkinio reikia. Galbūt tiesiog vykdydamas pardavėjo instrukcijas grąžinsiu atgal ir atgausiu sumokėtus pinigus“, – įvardija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja.
Kas slypi po „pigiau nerasite“?
Kartais pirkėjai viliojami melagingais šūkiais „pigiausia kaina“, „pigiau nerasite“ ar panašiais. Pašnekovė paaiškina, kad apie tokias melagingas reklamas pranešimų iš konkurencingų įmonių ar vartotojų tarnyba sulaukia kasdien.
„Kiekvieną situaciją reikia įvertinti individualiai, ar ta informacija pagrįsta. Kiekvieną kartą, kai sulaukiame tokio pranešimo, kreipiamės į bendrovę, skleidžiančią minėtus teiginius, ir prašome pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Tie aukščiausio laipsnio būdvardžiai „aukščiausias“, „geriausias“ visada turi turėti ir teisinį pagrindą, kodėl taip teigiama“, – sako A. Gasiūnaitė-Stavginskienė.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne kartą nagrinėjo tokius skundus ir įmonėms teikė išaiškinimus. Tačiau patariama kritiškai vertinti matomą reklamą apie mažiausią kainą.
Padaugėjus reklamų apie išpardavimus, „Juodojo penktadienio“ nuolaidas, tuo naudojasi ir sukčiai. Visgi pašnekovė neslepia, kad sukčiavimo atvejų pastebima visus metus.
Internetu pirktas prekes galima grąžinti
Net jei internetu prekiaujanti įmonė yra patikima, įsigytos prekės ne visuomet atitinka lūkesčius.
„Yra tik kelios išimtys dėl higienos priežasčių, taip pat dėl specialiai mums pagamintų prekių – tokių sutarčių atsisakyti negalime. Tačiau bendroji taisyklė – drabužius, avalynę, juvelyrinius dirbinius, žaislus, elektroniką ir panašius dalykus per 14 dienų nuo gavimo galime grąžinti. Labai svarbu, kad vartotojas apie tai informuotų pardavėją ir susitartų, kaip būtų patogu abiem pusėms prekę grąžinti. Gavęs prekę pardavėjas per 14 dienų turi pirkėjui grąžinti pinigus tokiu būdu, kokiu gavo iš vartotojo“, – aiškina A. Gasiūnaitė-Stavginskienė.
Nors įstatymai aiškiai apibrėžia veiksmus, pašnekovė sako, kad iš pirkėjų sulaukiama nemažai skundų, jog kažkurioje grandyje įvyko nesklandumų.
„Saugiau pirkti Europos Sąjungoje, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje, nes turime puikų Europos vartotojų centrų tinklą, veikiantį ir Lietuvoje. Tarkim, jei įsigijote batus internetu iš Italijos, juos galėtumėte grąžinti, lyg būtumėte pirkę Lietuvoje. Tų centrų užduotis ir yra padėti vartotojui susisiekti su pardavėju kitoje valstybėje narėje ir, jei kyla nesklandumų, susitarti išspręsti kilusį ginčą. Kai perkame iš trečiųjų šalių (labai populiaru pirkti iš JAV ar Kinijos svetainių), deja, tai yra vartotojo rizika. Jurisdikcija čia jau neleidžia mums padėti vartotojams. Tokiu atveju mes vartotojus įspėjame, kad negavę pirkinio galite blokuoti pavedimą, kreiptis į savo banką. Jei tai žinoma trečiosios šalies parduotuvė, galbūt galima parašyti į tam tikrą vartotojų centrą, nes didžiosios parduotuvės tokių turi, ir yra nemažai sėkmės istorijų, kai teisės būna apgintos“, – vardija pašnekovė.
Moteris siūlo prieš paspaudžiant „pirkti“ kokį itin pigų kašmyro ar šilko gaminį gerai pagalvoti, kiek pasiūlymas gali būti realus bei patikimas. Ypač jei pardavėją pamatėte pirmą kartą ir nieko apie jį nežinote.
Čekius būtina saugoti
Fizinėse parduotuvėse grąžinti prekes taip pat galima, tačiau čia jau galioja kiek kitokios taisyklės.
„Negrąžintinų prekių sąrašas kur kas ilgesnis. Kartais pirkėjai pageidauja grąžinti prekę ne per 14 dienų, o per 2 metus, kai įstatymas suteikia didesnę garantiją ir iškyla tam tikrų nesklandumų ar su telefonu, ar televizoriumi, ar kuo kitu. Tuos dvejus metus reikėtų turėti čekį. Sulaukiame nusiskundimo – čekiai blunka. Taigi siūlome juos fiksuoti skaitmeniniu būdu, kur nors išsisaugoti. Taip pat tinka išrašai iš banko, sąskaitų ar kortelių, kurie įrodytų, kad toje parduotuvėje asmuo įsigijo konkretų daiktą“, – dėsto A. Gasiūnaitė-Stavginskienė ir priduria, kad kartais prietaisai sugenda net paskutinę savaitę ar pasireiškia koks gamyklinis brokas.