Būtinos sąlygos – minusinė temperatūra ir stovintis vanduo
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininko Giedriaus Ruočkaus teigimu, prieš lipant ant ledo svarbiausia įvertinti oro sąlygas, kurios vyravo pastaruoju metu.
„Tvirtam ledui susidaryti reikia 7–10 dienų iš eilės, per kurias vyrautų bent apie –10 laipsnių oro temperatūra“, – tikina gelbėtojas. Anot jo, svarbu įvertinti ne tik oro sąlygas, bet ir vandens telkinio tipą. Kuo didesnis vandens telkinys – tuo jis sunkiau užšąla.
„Mažuose, dirbtiniuose vandens telkiniuose ledas susidaro daug greičiau, o ežeruose – kur kas lėčiau. Jei ežeras gilus, banguojantis, turi daug intakų, ledas susidaro itin lėtai. Upėse tvirtas ledas nesusidaro niekada – upių vagos nelygios, jose yra akmenų, nuvirtusių medžių, todėl ten vanduo nuolat juda. Tam tikrose upės vietose gali susidaryti ledas, bet jis dažniausiai daugiasluoksnis, su pratekančio vandens tarpais, properšomis, tokioj vietoje ledas niekada nebus saugus“, – tvirtina pašnekovas.
Specialisto teigimu, vienas svarbiausių ledo tvirtumo rodiklių – jo storis.
„Tam, kad vienas žmogus galėtų saugiai lipti ant ledo, jo storis turi būti ne mažiau 7 cm, o jei grupė žmonių – tai ne mažiau kaip nuo 13 iki 15 cm”, – pabrėžia gelbėtojas.
Prieš lipant – stebėti krantą ir ledo paviršių
Nors pasivaikščioti ant ledo gausiai sningant gali pasirodyti smagi idėja, storas sniego sluoksnis – dar viena ledo tvirtumui trukdanti sąlyga.
„Jeigu vandens telkinys gausiai apsnigtas, ledo sluoksnis susidaro daug lėčiau, kadangi sniegas blokuoja šaltą orą. Esant sniego sluoksniui negalima įsivertinti ledo vientisumo. Taip pat, jei kelias dienas vyrauja pliusinė temperatūra ar giedra diena, tai viršutinis ledo paviršius atšyla ir vandens lašeliai skverbiasi gilyn į ledą, taip jį dar labiau silpnina, paverčia porėtu. Toks ledas atlaiko mažesnį svorį“, – tikina specialistas.
Prieš lipant ant ledo svarbu įsivertinti ne tik oro sąlygas, bet ir vandens telkinio situaciją.
„Visų pirma, įsivertiname pastarųjų savaičių oro temperatūrą ir vandens telkinio dydį. Vengiame vietų su gausia augmenija. Vientisas, skaidrus, melsvo atspalvio ledas turėtų būti stipriausias. Jeigu ledas matinis, porėtas, gelsvas, tikėtina, kad jis silpnas. Prieš lipant, visada rekomenduojama pasimatuoti ledo storį“, – pataria gelbėtojas.
Norint išvengti nelaimės – būtina pasiruošti
Saugiam pramogavimui ant ledo gelbėtojas G. Ruočkus pataria tinkamai pasiruošti – tai padės išvengti nelaimės.
„Mes, gelbėtojai, sakome, kad jeigu žmogus pasiryžo eiti ant ledo, tai jis turi pasiruošti ir įlūžimui. Kaip pasiruošti? Reikėtų pasirūpinti gelbėjimosi liemene arba vandenyje plūduriuojančiu kostiumu, taip pat ir ledo smaigais. Rekomenduojame turėti ir virvę. Įlūžus, liemenė arba kostiumas padės išsilaikyti vandenyje, o smaigai – įsitvirtinti į ledą bei save iškelti“, – saugumo priemones vardija gelbėtojas.
Anot jo, taip pat svarbu neiti ant ledo vieniems, o savo buvimo lokacija rekomenduojama pasidalinti su artimaisiais.
Jeigu vis dėlto nutiktų nelaimė ir įlūžtumėte, specialistas pataria imtis kelių svarbių veiksmų.
„Pirmiausia, reikėtų sureguliuoti savo kvėpavimą, nes įlūžus patiriamas terminis šokas, vanduo šaltas, spazmuojamas kvėpavimas ir raumenys. Jei pavyksta išsilaikyti už eketės krašto, tai reikėtų pasisukti į tą pusę, iš kurios atėjote – tikėtina, kad šis maršrutas patikrintas ir saugus. Tuomet, bandykite sukaupti jėgas ir plačiai ištiesus rankas bei kojomis darant plaukimo judesį, bandyti užkelti vieną, o po to ir kitą koją ant eketės ir verstis ant jos krašto. Kai pavyksta išlipti, negalima stotis iš karto – geriau bent 5 metrus pašliaužti užimant kuo platesnį paviršiaus plotą. Tik pakankamai nutolus nuo eketės, galima atsistoti ir ieškoti šiltos vietos“, – pasakoja gelbėtojas. Jo teigimu, lipant ant ledo su minėtomis apsaugos priemonėmis, šansai išsigelbėti – daug didesni.
