„Samdomas žudikas“ uteniškiui pateikė šiurpų pasiūlymą: vyras įspėja – jis toks ne vienintelis

Internetiniai sukčiai, elektroniniame pašte žadantys neva palikti jums dosnų tolimo giminaičio palikimą, jei pervesite jiems notarinius mokesčius – gili sukčiavimo internete praeitis ir klasika, puikiai pažįstama kiekvienam ir tikriausiai jau nebepajėgi apkvailinti. Šiuolaikiniai sukčiai kuria gudresnes schemas ir geba įtaigiai apsimesti VMI, bankų ar siuntų tarnybų darbuotojais. Tačiau sukčių fantazijai jokių ribų nėra – štai, visai neseniai vienam uteniškiui teko gerai paprakaituoti, kai su juo susisiekė tariamai jį sekantis samdomas žudikas.

Kreipėsi „samdomas žudikas“ su neeiliniu pasiūlymu

Uteniškis Jonas („Delfi“ redakcijai vardas žinomas) žurnalistams pranešė, kad prieš keletą dienų savo elektroninio pašto dėžutėje sulaukė itin nejaukaus laiško. Vyras tikina, kad internetiniai sukčiai jam nėra naujiena, todėl į gautą laišką žiūrėjo kritiškai, tačiau baiminasi, kad jautresnių nervų vyresniems žmonėms toks laiškas „gali ir infarktą įvaryti“.

„Laiške tvarkingai prisistato samdomas žudikas ir dėsto, kad iš vieno žmogaus gavo užduotį mane nuimti. Aiškina, kad jam pažadėta pinigų suma, padarys viską greitai ir neskausmingai. Rašo, kad seka mane ir žino, kur būnu, kur keliauju. Kol anas gąsdina, aš galvoju, tai kuo čia baigsis viskas dabar. Nesu patiklus, bet, patikėkit – baisiai nejauku, kam tokias nesąmones apie save skaityti“, – sako Jonas.

Jo persiųstame laiške netrūksta detalių, kaip žudikas ketina atlikti savo darbą, kurios tuo pačiu metu skamba ir šiurpiai, ir keistai. Vyras neabejoja, kad toks laiškas galėjo apskrieti daugybę žmonių.

„Šią savaitę klientas su inicialais HL-FR susisiekė su manimi, nurodydamas visus jūsų duomenis, ir patikėjo man slaptą misiją – fiziškai jus sunaikinti suleidžiant stiprių nuodų: botulino toksino arba papurškiant jums į veidą azoto (cheminis elementas, kurio atomo numeris 7, simbolis N). Praktiškai pagal nutylėjimą – greitai, skausmingai visam gyvenimui. Be didelio triukšmo, už jau turimą didelę pinigų sumą, kuri bus pervesta į mano sąskaitą iškart po siuntinio“, – rašoma laiške, kuriuo dalinasi uteniškis.

Laiško atomazga – žudikas prisipažįsta, kad neva sekiodamas savo auką susiprato, kad „esi geras žmogus, neturintis jokios praeities, jokių problemų ir kad neteisinga tave kaltinti“. Nužudymo projektą jis siūlo nutraukti su sąlyga, kad gaus „didelę sumą, nes priešingu atveju be paliovos vykdys savo misiją“.

„Tas tariamas žudikas sako, kad turiu 48 valandas apsispręsti ir visa tai sustabdyti. Tada draugiškai atsisveikina – „iki greito susitikimo“. Čia jums ne koks Afrikos princas, kuris nori turtais pasidalinti. Čia rimtas gąsdinimas ir tokiais dalykais griežtai negali būti juokaujama. Yra gi visokių žmonių, kuriems tokia informacija galėtų ir sveikatą pagadinti“, – piktinasi Jonas.

Ant sukčių kabliuko kasmet užkimba tūkstančiai lietuvių

Nors dalis gyventojų nesunkiai atpažįsta bandymus sukčiauti ir į juos nereaguoja, kasmet Lietuvoje policija užregistruoja tūkstančius veikų, susijusių su sukčiavimu elektroninėje erdvėje.

Policijos atstovas Ramūnas Matonis skaičiuoja, kad šiemet per 6 mėnesius pradėti 2067 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų (t.y. 4,2 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Per visus 2022 metus dėl sukčiavimų buvo pradėti 4233 tyrimai, o per 2021 metus – 3423 tyrimai.

2022 metais policijos įstaigose buvo užregistruotos 5309 nusikalstamos veikos, siejamos su elektronine erdve. Iš jų beveik pusę (2543) sudarė nusikalstamos veikos dėl elektroninėje erdvėje padaryto sukčiavimo (LR BK 182 str.). Bendras nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje, ištyrimo procentas yra 38,5 proc.

„Detali statistika apie apgaule užvaldytas ir po policijos tyrimo grąžintas pinigų sumas skirtingo pobūdžio sukčiavimuose nėra kaupiama, todėl tikslių duomenų apie bendrą išviliotų pinigų sumą tokio tipo sukčiavimuose pateikti negalime. Atskirais atvejais išviliotų ar bandytų išvilioti pinigų suma gali būti labai įvairi ir svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų ar net kelių tūkstančių eurų. Dauguma atvejų išviliotų pinigų suma neviršija 1000 eurų“, – teigia R. Matonis.

Lietuvos bankų asociacijos viešojoje erdvėje skelbiamais duomenimis, per 2022 metus sukčiavimo būdu bendrai buvo išviliota daugiau kaip 12 milijonų eurų. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 5 milijonai eurų.

„Gavus šiurpų laišką, patariama kuo greičiau jį ištrinti. Gavus laišką, svarbiausia nespausti atsiųstų nuorodų, nepervedinėti pinigų, neatskleisti elektroninės bankininkystės duomenų ir slaptažodžių“, – įspėja R. Matonis.

Kaip nenukentėti nuo sukčių, kurie apsimeta teisėsaugos pareigūnais, verslo partneriais, brokeriais ir kitais sukčių pamėgtais vaidmenimis, rasite svetainėje „Atpažink sukčių“ ČIA.