Specialistų poreikis ateityje tik didės
Ignalinos atominės elektrinės direktorius Linas Baužys sako, kad inžinerijos ir branduolinės energetikos specialistai ypač reikalingi toliau vykdant išmontavimo darbus. Anot jo, daugelis įsivaizduoja, kad atominė elektrinė kaip didelis energetikos objektas, kuris kadaise daugumai buvo puikiai žinomas, šiandien neveikia ir pokalbiai apie ją aprimo.
„Elektros gamyba joje nevyksta. Tačiau tam tikri procesai nenustojo, kurie buvo numatyti stojant į Europos Sąjungą. Tai yra išardyti senus sovietinius reaktorius. Tam, kad tą padarytume, reikia pastatyti naujas saugyklas, kuriose saugiai bus panaudotas branduolinis kuras ar radioaktyvios medžiagos. Kitas tikslas – kaip radioaktyvias atliekas saugiai laikyti“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo pašnekovas.
Taip pat, anot jo, nereikia pamiršti apie branduolinės energetikos renesansą, kuriam būtini specialistai.
„Lietuvos energetikos strategijoje yra įrašyta, kad mes už kokių penkių septynių metų apie tai labai intensyviai kalbėsime, – pabrėžė L. Baužys. – Kartos keičiasi. Šiuo metu nėra studijų, kur būtų ruošiami branduolinės energetikos specialistų, nors apie tai labai garsiai kalbama. Norime pritraukti naują inžinierių kartą ir mokslininkus, kuri sugebėtų dirbti su naujausiomis technologijomis“.
Jo tikinimu, Ignalinos atominėje elektrinėje yra tiek metalų, kad pakaktų 18 Eifelio bokštų, o 16 iš jų yra radioaktyvūs.
„Tai kaip mes juos deaktyvuosime? Ar senoviniu būdu? Ar visgi pasitelkę lazerio technologijas, kad kuo mažesnis kiekis radioaktyvių atliekų liktų ateičiai“, – retoriškai svarstė pašnekovas.
Priimama visus, bet nėra norinčių
VU Fizikos fakulteto studijų prodekanė Olga Rancova į inžinerijos specialistų trūkumą pažvelgė iš kitos medalio pusės. Ji neslėpė, kad Ignalinos atominės elektrinės kreipimasis labai nustebino. Anot jos, lazerių pramonė gali augti tiek, kiek yra paruošiama specialistų, bet netgi priimant studentus į šios krypties studijas nėra konkurso. Panaši situacija ir su kitomis inžinerinėmis specialybėmis.
„Mes priimame absoliučiai visus, kurie ateina ir atitinka universiteto minimalius reikalavimus. Vyriausybė kiekvienas metais, kai yra skiriamas valstybės finansavimas studijoms, pateikia prierašą, kad inžinerijos ir technologijų kryptims, jeigu atsiras daugiau stojančiųjų negu yra skirta krepšelių, bus skiriamos papildomas lėšos iš rezervo. Valstybės irgi supranta, kad tai yra ateitis ir žmonės, kurie galės kurti aukštą pridėtinę vertę“, – sakė O. Rancova.
Kaip vieną iš problemų, kodėl beveik nėra norinčių rinktis inžinerines specialybės, ji įžvelgia, kad tam gali įtakos turėti išankstiniai nusistatymai. Anot jos, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) yra atlikusi tyrimą, kurio tikslas buvo atskleisti, kaip įsivaizduojamas inžinierius. Rezultatai parodė, kad dauguma juos mato kaip garažinių autoservisų darbuotojus.
„Taigi problema yra jau ne priėmimo metu ar mokyklose, o visuomenėje susiformavęs įvaizdis, kurį reikia taisyti“, – akcentavo pašnekovė.
Pasak jos, inžinerinės studijos iš tiesų yra sudėtingos ir, deja, plačioji visuomenė to nemato kaip įdomios gyvenimo perspektyvos.
„Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija taip pat kovoja, kad pas juos ateitų inžinieriai, jiems jų trūksta. Jie negali augti ne dėl to, kad jiems trūksta lėšų ar investicijų, bet dėl to, kad jie nesuranda darbuotojų“, – patikino pašnekovė.
Todėl, anot jos, lazerių ir inžinerinė pramonė imasi įvairių priemonių norėdama pakeisti nuomonę: pavyzdžiui, organizuoja mokytojams ekskursijas ar rengia mokinių konkursus, priėmimui skiria papildomas stipendijas ir pan.
Atominė elektrinė – treniruočių aikštelė specialistams
Ar galimas didesnis atlyginimas jaunus žmonės labiau pritrauktų rinktis inžinerines specialybes, L. Baužys sakė tuo abejojantis. Jis įsitikinęs, kad žmogų turėtų vilioti galimybė kurti ir daryti, ką jis moka geriausiai, ir turėti tame laisvės.
„Kūryba yra viena iš didžiausių motyvacinių priemonių, netgi jaunimui. Mes savo įmonėje suprantame, kad daugelį dalykų darome ir darysime pirmą kartą. Netgi ne Lietuvoje, o visame pasaulyje. Pasaulyje turbūt yra apie 200 reaktorių, kurie yra sustabdyti, tačiau ir jais nieko nėra daroma. Galbūt per brangu, o galbūt nežinoma, kaip ir sprendimai paliekami ateities kartoms“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Pasak jo, Lietuvoje buvo pasirinkta visai kitokia strategija: neatidėlioti ir spręsti viską dabar, todėl jis neabejoja, kad Ignalinos atominė elektrinė specialistams gali būti tarsi aikštelė, kurioje jie galėtų treniruotis.
L. Baužio manymu, renkantis studijų kryptį labai svarbu galvoti apie ateitį.
„Branduolinė energija šiuo metu išgyvena didelį sugrįžimą. Tačiau, deja, šios srities specialistų niekas neruošia, todėl mes siekiame tai atnaujinti, skiriant studentams stipendijas, o magistrantų studijas netgi galėtume finansuoti užsienyje, kur jie būtų mokomi apie šiuolaikinius reaktorius“, – pabrėžė pašnekovas.