Vis tik, nenusiminkite: su amarais galima efektyviai kovoti. Reikia tik žinoti keletą paprastų taisyklių. Tad jei ieškote būdų, kurie padėtų šiuos kenkėjus išnaikinti greitai ir pigiai, – įsiklausykite į šiuos patarimus.
Geriausi draugai – amarai ir skruzdės: jei aptikote vienus, tikėtina, kad atsiras ir kiti
Sodininkystės ir kraštovaizdžio dizaino entuziastas Mindaugas Rutalė teigia, kad amarai soduose ir daržuose dažniausiai atsiranda ne vieni. Šiuos kenkėjus dažniausiai galima aptikti drauge su skruzdėmis.
„Maitindamiesi augalų sultimis, kuriose gausu cukraus, amarai privilioja skruzdes. O jos šiuos kenkėjus saugo – reikalui esant, perkelia iš vienos vietos į kitą. Atskiri amarų individai turi sparnus, todėl į sodą ar daržą jie gali atskristi ir iš žiemojimo vietų“, – pasakoja pašnekovas.
„Instagram“ socialiniame tinkle M. Rutalė kuria turinį paskyroje „Miesto_sodininkas“. Čia jis dalinasi įvairiais patarimais, kurių dėka, nesunku perprasti sodo ir daržo priežiūros subtilybes.
„Amarai intensyviai maitinasi augalų sultimis. Dažniausiai jie puola jaunus ir sultingus lapus. Šių kenkėjų gaminamas ir išskiriamas lipčius sutrikdo fotosintezės procesą asimiliaciniame audinyje. Dėl šių priežasčių yra daroma neigiama įtaka kitiems fiziologiniams procesams. Nenaikinant kenkėjų, augalai galiausiai žūva“, – nurodo sodininkystės entuziastas.
Jis pamini ir tai, kad šie kenkėjai platina ir virusines ligas, kurios gali pakenkti augalų dekoratyvinėms savybėms.
Amarų delikatesai – liepos, slyvos ir putinai
M. Rutalė perspėja, kad aptikus savo darže amarus, juos būtina naikinti. Kitu atveju, beveik garantuotai derliaus sulauksite mažiau.
„Amarai gali būti naikinami keletu skirtingų būdų: mechaniniu, biologiniu (ekologiniu), technologiniu, cheminiu bei priemonėmis, kurios naudojamos ir buityje. Jeigu amarų nedaug, juos galima nuvalyti nuo pažeistų augalų audinių. Taip pat, veiksmingai veikia augalų plovimas vandeniu iš žarnos. Vis tik, svarbu pasirinkti tokią vandens srovę, kuri nepakenks augalui, tačiau pašalins amarus nuo jo“, – teigia jis.
Specialistas nurodo, kad biologinės (ekologinės) priemonės kovojant su amarais yra sodo paukščiai, kurie minta šiais kenkėjais. Taip pat – boružės, auksaakių lervos. Anot pašnekovo, boružių lervos ir suaugę vabzdžiai maitinasi amarais. Jei jų sode ir darže gausu, amarams tai tikrai nepatiks.
„Auksaakės lervos – taip pat labai vertingos, jei siekiama išprašyti amarus. Norint palaikyti pastovų boružių ir auksaakių lervų kiekį sode ir darže, siūloma jiems įrengti vabzdžių „viešbutį“. Na, o taikant technologinį kovos su amarais metodą, prevencijos tikslu, sodinami charakteringo aromato augalai – bazilikai, medetkos, pankoliai, kalendros, česnakai, garstyčios“, – sako tinklaraščio „Miesto_sodininkas“ kūrėjas.
Anot jo, amarai labai mėgsta liepas, slyvas ir putinus. Tad verta būti atidiems auginant šiuos augalus bei renkantis aplink juos augsiančias daržoves, gėles, prieskonines žoleles.
„Jei amarai yra naikinami cheminiu būdu, naudojami insekticidai. Maksimalus laikotarpis panaudojus insekticidą ir norint mėgautis sodo bei daržo derliumi – 7 dienos. Tad, tik po šio laikotarpio galima valgyti užaugintas daržoves ar vaisius. Vis dėlto, būtina nuodugniai susipažinti su konkrečiu cheminiu preparatu ir laikytis visų saugos reikalavimų bei gamintojo nurodymų“, – sako pašnekovas.
Naikinti teks ne vien amarus, o ir skruzdes
Sodininkystės ir kraštovaizdžio dizaino entuziastas teigia, kad prevencinis augalų purškimas nuo amarų reikalingas, jei sode ar darže auga šių kenkėjų itin pamėgti augalai.
„Prevenciškai augalus purkšti galima sušilus orams – maždaug nuo balandžio mėnesio vidurio. Būtent šiuo laikotarpiu šie kenkėjai dauginasi intensyviausiai. Purškimų skaičius ir jų intervalas visada nurodomas konkretaus insekticido pakuotės lapelyje“, – pasakoja specialistas.
Jis pamini ir tai, kad jei augalai amarų pažeisti labai stipriai – veiksmingiausia ir tikslingiausia naudoti insekticidus. Šiuo metu galima įsigyti ekologiškiems ūkiams leidžiamų naudoti priemonių, kurios nekenkia naudingiems vabzdžiams, pavyzdžiui, bitėms.
„Žinoma, yra ir labiau draugiškesnių gamtai būdų kovojant su amarais. Pavyzdžiui, rekomenduojama vandens srove, kuri nėra žalojanti augalų, juos nuprausti ankstyvą rytą ar vakare. Taip pat prevencinė priemonė – sodo paukščiai, kurie minta amarais. Žinoma, svarbi ir skruzdžių kontrolė bei jų naikinimas“, – patarimais dalinasi M. Rutalė.
Ūkiškas muilas – viena efektyviausių priemonių
Jei vis dėlto taip nutiko, kad amarai augalą sunaikino negrįžtamai – jo negalima dėti į kompostą. Anot pašnekovo, jis gali tapti puikia vieta kenkėjams žiemoti. Sunaikintas augalų dalis ar atskirus augalus jis rekomenduoja sudeginti.
„Na, o jei matote, kad amarai tik „įsisuko“ į augalus, galima naudoti ir buityje randamas priemones. Pavyzdžiui, ūkiškas muilas – efektyvi priemonė kovojant su šiais kenkėjais. Pažeisti augalai purškiami pasigamintu tirpalu kas 3 ar 8 dienas, priklausomai nuo amarų aktyvumo“, – sako augalų entuziastas.
Jis pamini ir kitą liaudišką priemonę – česnakų lukštų ir sausų lapų užpilą. Jis pagaminamas iš 100–150 g lukštų bei lapų, juos sumaišius su 10 l vandens. Šio užpilo efektyvumas pastebimas vos po paros laiko.
„Svogūnų lukštų užpilas gaminamas iš 200 g lukštų ir 10 l vandens. Sumaišius tokį užpilą, prieš naudojimą jį reikia palaikyti bent 12 valandų. Perkošus pagamintą užpilą, augalai purškiami kas 5 dienas, tris kartus iš eilės“, – pasakoja pašnekovas.
M. Rutalė rekomenduoja rūpintis savo augalais, juos prižiūrėti bei saugoti nuo kenkėjų, kurie gali pakenkti ne tik gėlių, daržovių, vaisių ir uogų išvaizdai, tačiau ir sunaikinti taip laukiamą derlių.