Iš esmės su maisto švaistymo problema susiduria išsivysčiusių valstybių gyventojai. Pasak R. Matusevičiūtės, tokios šalys natūraliai daugiau perka ir vartoja.
„Vienas iš būdų šiai problemai spręsti – „Maisto bankas”, kuris renka maistą ir atiduoda tiems, kuriems jo labiau reikia. O jeigu kalbėtume apie žmonių suvokimą maisto švaistymo tema, retai pasigirsta pozicija, kaip jie galėtų prisidėti prie problemos sprendimo. Didžiąją dalį maisto visoje Lietuvoje ir pasaulyje išmeta šeimos ūkiai. Dalį jo išmeta ir pramonė, ir restoranai, bet didžioji dalis – mes“, – kalba ji.
Anot L. Aleliūno, parduotuvės tinklas taip pat turi panašią statistiką, ji rodo, kad 10 % maisto išmetama prekybos tinkluose. Parduotuvės tinklas darė ne vieną apklausą, rezultatai rodo, kad pagrindinė problema – perteklinis apsipirkimas.
„Taip būna, kai žmonės perka impulsyviai ir ateina, pavyzdžiui, be sąrašo. Kalbant apie bet kokį projektą svarbu turėti veiksmų sąrašą – taip lengviau apsipirkti ir mažiau išmetama maisto. Panašiai vyksta ir prekybos tinkle: mes užsakome prekių, kurių labiausiai reikia, yra sistema, pagal kurią numatoma, kiek, kada ir ko reikia“, – kalba L. Aleliūnas.
Parduotuvėje „Rimi“ pradėtas projektas – imta pardavinėti netobulos išvaizdos vaisius ir daržoves. Anot L. Aleliūno, ši idėja kilo pamačius panašų pavyzdį Švedijoje.
„Kolegos iš Švedijos pasidalino, kad kelios parduotuvės parduoda tokius rinkinius ir gana neblogai sekasi. Pagalvojome, kodėl gi mums to paties neįgyvendinus: jeigu už gerą kainą parduosime, tai turėtų pasiteisinti. Kovo mėnesį ėmėme įgyvendinti šią idėją 4 parduotuvėse, iki liepos vidurio buvome pardavę 6 tonas vaisių ir daržovių rinkinių. Matome, kad žmonės perka, ieško ir dažnai girdime, kad užsukę po darbo jų neranda, mat išperka per dieną. Mums buvo svarbiausia, kaip žmonės reaguos į kokybę, nes vaisiai ir daržovės nėra tobuli – atmušti, papuvę, juos reikia apipjaustyti. Dėl kokybės – nulis komentarų“, – kalba jis.
Pasak L. Aleliūno, vaisių rinkinių pirkėjai nuperka dvigubai daugiau nei daržovių.
„Sakykime, yra taip – pirkėjai įsigyja 4 tonas vaisių ir 2 daržovių. Kodėl? Manau, pragmatiškas atsakymas – vaisiai brangesni, o kaina vienoda tiek vaisių, tiek daržovių“, – kalba jis.
Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas norintiems išsaugoti maistą siūlo konservavimą ir šaldymą.
„Pats tą propaguoju. Jeigu ko nors lieka, užsišaldau ir per savaitę ar dvi sunaudoju – atsinešu į darbą, pasišildau ir valgau. Sakyčiau, tai pats lengviausias būdas. Nutinka visko ir man, tikrai nesu šventas, kad nė gramo neišmesčiau, – išmetu ir aš, dėl to save paplaku, galvoju, kad nusiperku per daug pieno ar grietinės, todėl pradedu pirkti mažesnius indelius arba renkuosi ilgiau galiojantį produktą. Variantų yra, tiesiog produktus reikia pirkti sąmoningai“, – kalbėjo L. Aleliūnas.