Statistika apie lietuvių pasiruošimą Kalėdoms švelniai tariant stebina: kaip bus – taip

Kiekvienais metais artėjant Kalėdoms šventės laukimo džiaugsmą gali aptemdyti finansiniai rūpesčiai, ypač jei išlaidas planuojame netinkamai. Ar lietuviai jau išmoko šventėms ruoštis atsakingai ir kaip joms ruoštis, kad netektų per stipriai veržtis diržų?

Ruošiasi vos vienas iš penkių

Rūpesčiai, kaip pasveikinti artimuosius, kokias dovanas dovanoti, kokį šventinį stalą paruošti, kelia rimtą užduotį ir piniginei, o po švenčių tai itin juntama. SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė sako, kad buvo apklausta tūkstantis respondentų, – deja, statistika ne itin džiugi.

„Gavome rezultatus, kad vos vienas iš penkių finansiškai ruošiasi artėjančiam švenčių maratonui. Iš jų maždaug pusė pradeda ruoštis prieš du tris mėnesius. Tokių, kurie ruoštųsi visą laiką, tą darytų nuosekliai, reguliariai, be streso, turime vos 14 procentų. Manyčiau, mes vis dar nesame įpratę planuoti savo išlaidų ir pradedame su ta diena – kaip išeis, taip. Nesame įpratę planuoti ir atidėti, nepagalvojame apie ateitį“, – pašnekovė pasidalijo gautos apklausos išvadomis.

Asmeninių finansų ekspertė sako, kad apklaustieji išlieka optimistiški ir tikisi išleisti ne daugiau nei praėjusių metų šventėms.

„Net 46 procentai teigia, kad jie išleis tiek pat, kiek praėjusiais metais. Vartojimo kainų indeksai rodo visai kitokius skaičius – jeigu galima remtis jais, vartojimo prekės ir paslaugos keitėsi, kainos augo apie dvidešimt kelis procentus, maistas – daugiau nei trisdešimt procentų. Jei vertintume remdamiesi šiuo rodikliu, Kalėdos, jeigu nieko nekeisime, mums bus 20–30 procentų brangesnės. Aišku, nebūtinai. Ką reikėtų padaryti, tai sąmoningai pagalvoti, kur galima sumažinti išlaidas, kad pavyktų pasiekti tą patį lygį“, – pataria S. Strockytė-Varnė.

Reikia pradėti galvoti jau dabar

Pašnekovė siūlo apžvelgti stalą, – ką ruošėte, pirkote, galbūt maisto per daug, tad jis buvo iššvaistytas. Sąmoningai paruošus meniu, jį suplanavus, galima sutaupyti maistui ir neviršyti praėjusių metų biudžeto.

„Jei pagalvotumėte, kad Kalėdos yra ne apie daiktus, o apie santykius, buvimą kartu, su

artimaisiais, tai turbūt ir pinigų problemos tokios didelės nebūtų“, – sako S. Strockytė-Varnė.

Anot pašnekovės, apklausos metu kalbinti žmonės įvardijo, kad dovanoms planuoja išleisti nuo 50 iki 250 eurų. Maistui apklaustieji planuoja išleisti iki 150 eurų.

„Planuojančių išleisti daugiau nei 500 eurų mes turime vos 2 procentus. Taigi žmonės pasiruošę, jaučia, kad reikės šiek tiek pasispausti, – pastebi asmeninių finansų ekspertė. – Norint pasiruošti Kalėdoms, dabar jau reikėtų pradėti galvoti apie kitus metus – ką galiu padaryti šiandien, kad kiti metai man būtų lengvesni. Pirmiausia, fiksuokite visas visas savo išlaidas – ką išleidote dovanoms, gal papildomai išleidote pirkdami kaimynui pyragą, kiek išleidote draugams, kiek apskritai Jums kainavo šitas kalėdinis laikotarpis.“

Siūlo panaudoti telefonines programėles

Pašnekovė sako, kad tokie užrašai labai pravers planuojant kitus metus, bus aiški žinia sau, kiek reikia turėti pinigų, ir tai galbūt padės išvengti nemalonių jausmų.

„O šiemet gruodis, dovanų pirkimas, bumas, planavimas jau įsibėgėjęs, tai galim priimti sprendimą neišleisti per daug pinigų, ieškoti, kur įmanoma sutaupyti. Pavyzdžiui, jei kelerius metus iš eilės su draugais keičiausi dovanomis, tai gal šiemet galiu pasiūlyti nebesikeisti ir tą valandą, per kurią ieškočiau, ką nupirkti, galėtume susitikti, išgerti kavos ir tiesiog tą sumą išleisti kartu. Bus dėmesys, skirtas laikas pabūti drauge, o ir perteklinio vartojimo mažiau“, – kaip galima pakeisti situaciją, pataria S. Strockytė-Varnė.

Patarimas sekti visas savo išlaidas gali būti sunki užduotis tiems, kurie niekada to nedarė. Tačiau pašnekovė sako, kad pradėjęs tai daryti žmogus supranta, kokią didžiulę vertę sukuria sau, – nebekils klausimų, kur jis išleido pinigus.

„Kaip tą daryti? Pats paprasčiausias būdas – žymėti telefone. Yra įvairių programėlių, „Excel“ programa, – tai labai paprasta, galima greitai užfiksuoti. Jei pamiršau, nespėjau, bet, tarkime, turiu įprotį atsiskaitinėti kortele, galiu išlaidas suvesti atsigulus vakare. Galiu per savaitę peržiūrėti, nes jos niekur nepasimes, nepasimirš. Tai įprotis. Reikia bandyti, bandyti ir, be abejonės, svarbu nuoseklumas, disciplina, reikia šiek tiek laiko tam įpročiui išsiugdyti. Kai tai bus padaryta, manau, apklausę žmones kitais metais turėsime visai kitą procentinę išraišką. Ir, tikiuosi, ne vieną iš penkių, o keturis iš penkių“, – sau kelti užduotis siūlo asmeninių finansų ekspertė.

S. Strockytė-Varnė įvardija, kad išleisti mažiau padeda tik aiškus planas. Be to, galima nemokamai atsidaryti atskirą sąskaitą ir kiekvieną mėnesį priimti sprendimą, kokią savo gautų pajamų dalį atsidėti ateinančioms šventėms. Pašnekovė sako, kad atspirties taškas nebūtinai turi būti Kalėdos, yra juk ir gimtadienių ar kitų švenčių. O ugdomas įprotis nuolatos atidėti pinigų leidžia nejausti nepritekliaus, kai reikia pasveikinti artimus žmones.