Gydytoja akušerė–ginekologė Regina Giliasevičienė sako, kad visos kontracepcijos priemonės, kurios iš tiesų yra patikimos, paskiriamos tik su gydytojo žinia. Tai reiškia, kad pati moteris šių priemonių pasirinkti negali, mat jas vaistinėje įsigyti įmanoma tik pateikus receptą. Įvertinus pacientės sveikatos būklę, gyvenimo būdą bei ankstesnių susirgimų istoriją, receptą gali išrašyti tik medikas.
„Taigi, tai nėra visai pačios moters pasirinkimas. Konsultacijos metu gydytojas įvertina, kokia kontracepcijos priemonė individualiai moteriai tinka labiausiai ir bus saugiausia. Kaina, renkantis apsaugos priemones – tikrai ne esminis dalykas“, – sako pašnekovė. Vis dėlto, ji sutiko skirtingos kontracepcijos būdus aptarti saugumo, patikimumo, šalutinių poveikių bei kainos aspektais.
Nutrauktas lytinis aktas – kelias link potencijos problemų
Saugotis nuo neplanuoto nėštumo galima įvairiais būdais. Vieni jų – nemokami, kiti – vienkartiniai, tad jų kaina priklauso nuo lytinių aktų skaičiaus. Yra ir tokių priemonių, už kurias susimokėjus vieną kartą dėl neplanuoto nėštumo galima nesukti galvos net 5–8 metus.
„Kartais poros renkasi nemokamą apsaugos priemonę – nutrauktą lytinį aktą. Šis būdas nepadeda pasiekti lytinių santykių esmės – patirti dvasinį ir fizinį malonumą. Taip pat, ilgalaikis naudojimasis šiuo kontracepcijos būdu vyresniame amžiuje gali turėti įtakos potencijai“, – sako R. Giliasevičienė.
Anot jos, pasirinkus šį apsaugos būdą kenčia abu partneriai. Jie negali atsipalaiduoti, pajausti malonumo. Dažniausiai poros užsiimdamos seksu jaučia įtampą, nerimą.
Nors ir nemokamas, šis būdas, jos teigimu, tikrai nėra nei patikimas, nei saugus, nei leidžiantis mėgautis akimirkomis, kurios turi teikti malonumą.
Natūralus šeimos planavimas siejamas su neplanuoto nėštumo atvejais
Daugiau nei 30 metų akušere–ginekologe dirbanti R. Giliasevičienė sako, kad šio metodo niekada nevertino teigiamai.
„Laikais, kuomet kitokių apsaugos būdų nebuvo, natūralus šeimos planavimas galbūt ir padėdavo šiek tiek apsisaugoti nuo neplanuoto pastojimo. Vis tik, galima įtarti, kad šis būdas prisidėjo prie to, kad seniau šeimose augdavo net daugiau nei dešimt vaikų. Šiais laikais tiek atžalų turėti planuoja reta šeima“, – sako gydytoja.
Šio metodo esmė – bandyti įvertinti, kada moteriai bus ovuliacija. Tai įvertinus reikėtų neturėti tomis dienomis lytinių santykių.
„Tačiau net jei ovuliacija nustatoma, pastoti lengvai galima ir trys dienos iki jos ar trys dienos po jos. Tai – ne itin patikimas apsaugos būdas, reikalaujantis nemažai pastangų, nuolatinio galvojimo apie vaisingas ir nevaisingas dienas“, – pasakoja medikė.
Ji sako, kad moteris turi įdėti nemažai pastangų, jei nori bent apytiksliai nustatyti, kada ovuliacija bus. Reikia stebėti savo kūną, vertinti gimdos kaklelio gleives, matuoti bazinę temperatūrą. Gydytoja įsitikinusi, kad tai – jau pamirštas apsaugos nuo neplanuoto nėštumo būdas, kurį renkasi vis mažiau žmonių.
Barjerinė kontracepcija – romantiką naikinantis būdas
Dar vienas būdas, kuris taip pat, anot medikės, nėra nei itin patikimas nei saugus – barjerinė kontracepcija.
„Tai – įvairūs kremai, žvakutės, tabletės. Jų veikimo principas – mažinti spermatozoidų gebėjimą apvaisinti kiaušialąstę. Šie preparatai vedami į makštį prieš lytinius santykius. Viena iš problemų ta, kad įvedus barjerinę kontracepciją į makštį būtina palaukti tam tikrą laiko tarpą ir tik tada užsiimti seksu. Mano nuomone, lytiniai santykiai turi teikti džiaugsmą, būti spontaniški. Jei pora susitars, kad už pusvalandžio jie pasimylės ir moteris eis pasinaudoti barjerine kontracepcija – tikrai daug lytinių santykių džiaugsmo tiesiog dings“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, šios priemonės gali būti pasirenkamos, jei du žmonės užsiima atsitiktiniais lytiniais santykiais bei nori didesnės apsaugos ir dėl lytiškai plintančių ligų, nei vien prezervatyvas. Tokiu atveju galima kombinuoti šias priemones. Šias priemones neretai renkasi ir žindančios moterys, kurios nenori vartoti hormoninių kontracepcijos priemonių.
Prezervatyvai – atgyvenęs būdas saugotis nuo neplanuoto nėštumo?
Iki šiol didžioji dauguma lytinį gyvenimą pradėjusių jaunų žmonių nuo neplanuoto nėštumo saugosi prezervatyvų pagalba. Vidutiniškai pakuotė prezervatyvų, kurioje – 12 vienetų vienkartinių apsaugos priemonių, kainuoja 7 eurus. Tai reiškia, kad metams prezervatyvai, jei seksu užsiimama kartą per savaitę, kainuos šiek tiek virš 30 eurų.
„Nors gali pasirodyti, kad tai – pigus apsaugos būdas, aš su tuo nesutikčiau. Jei žmogus seksu užsiima dažniau, kaina išauga akivaizdžiai. Taip pat pastebima, kad ekstrinės kontracepcijos priemonės dažniausiai būna įsigyjamos būtent tuomet, kai lytinio akto metu plyšo prezervatyvas. O viena tokia tabletė gali kainuoti ir 20 eurų“, – sako pašnekovė.
Anot jos, prezervatyvai nėra itin saugūs: jie neretai plyšta, pasaulyje šiuo metu itin daug diskutuojama, ar ši priemonė gali apsaugoti nuo lytiškai plintančių ligų. Jei lyginame prezervatyvus su natūraliu šeimos planavimu ar barjerine kontracepcija – prezervatyvai saugesni, tačiau yra ir labiau apsaugančių priemonių. Medikė pabrėžia ir tai, kad naudojant prezervatyvus nėra gerinamas poros tarpusavio ryšys. Vyrams mylėtis su prezervatyvu – nemalonu ir net gali kelti diskomfortą. Vis tik, pašnekovė pabrėžia, kad prezervatyvus būtina rinktis atsitiktinių lytinių santykių metu.
Hormoninės kontracepcijos priemonės – tik pasikonsultavus su gydytoju
Pačios populiariausios pasaulyje yra hormoninės kontracepcijos priemonės. Jos gali būti skiriamos gydytojo, kuomet yra įvertinama moters sveikata, gyvenimo būdas, poreikiai. Pašnekovė sako, kad gydytojas visada įvertina galimą neigiamą hormoninės kontracepcijos poveikį sveikatai, taip pat ir teigiamas šių priemonių savybes.
„Šioms priemonėms priklauso kontraceptinės tabletės, kontraceptiniai žiedai, kontraceptiniai pleistrai, implantai, ekstrinė kontracepcija. Vienos populiariausių – tabletės. Moterys jas pasirenka dėl patogumo“, – teigia pašnekovė.
Ji sako, kad kontraceptinės tabletės, žiedai ir pleistrai – tuo pačiu veikimo principu išsiskiriančios priemonės, skiriasi tik jų vartojimo būdas.
„Šių priemonių kainos yra panašios. Žinoma, kaina priklauso nuo gamintojo šalies, ar tai – etninis produktas, kurtas investuojant į mokslinius tyrimus. Natūralu, kad tokie preparatai yra brangesni. Tačiau jei kalbame bendrai, šių kontracepcijos būdų mėnesinės išlaidos labai panašios“, – naudinga informacija dalinasi akušerė–ginekologė.
Tokius apsaugos būdus pasirinkusios moterys per mėnesį vidutiniškai išleidžia 10–15 eurų.
Patikimiausia priemonė, kuri gali būti ir nemokama
Gydytoja R. Giliasevičienė įsitikinusi, kad hormoninė spiralė – patikimiausias, saugiausias bei pigiausias būdas saugotis nuo neplanuoto nėštumo.
„Už hormoninę spiralę moteris turi susimokėti vienkartinį mokestį. Jos galiojimo laikas – ne vieneri metai. Pavyzdžiui, šiuo metu vieno gamintojo spiralių galiojimo laikas yra pratęstas net iki 8 metų. Taigi, jei spiralė kainuoja 120 eurų, metams jos kaina tesiekia 15 eurų. Toks skaičiavimas rodo, kad ši priemonė – pati pigiausia“, – teigia medikė.
Pašnekovė pabrėžia ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje nemokamai hormoninės spiralės gali būti skiriamos merginoms nuo 15 iki 21 metų amžiaus.
Ji sako, kad hormoninė spiralė itin efektyviai apsaugo nuo neplanuoto nėštumo, taip pat suteikia ir kitų naudų: gali padėti išvengti skausmo ir gausaus kraujavimo menstruacijų metu. Tai būdas, kurį pasirinkus galima „nesukti“ sau galvos, pamiršti apsaugą bei tiesiog mėgautis lytiniais santykiais.