Po naujo buto įrengimo teko iš jo išsikraustyti
Vilniečių šeima nusipirko butą ir jį įsikūrinėjo: „Norėdami sutaupyti ir dar neturėdami patirties, pasisamdėm įvairius meistrus, ne su visais iš jų pasirašėme normalias sutartis, už kai kuriuos darbus pasirašinėjome darbų priėmimo – perdavimo aktus. Gerai, kad pasirašėme už darbą, kurio nekokybė mums kainavo ne tik daug nervų, bet ir sveikatos. Butas buvo draustas, tad čia irgi pasisekė“, – apie karčią patirtį atvirauja Akvilė (vardas redakcijai žinomas).
Sutuoktiniai už padarytus darbus su skirtingais meistrais atsiskaitė, viskas atrodė puikiai, pradėjo gyventi. Visgi, po daugiau nei pusmečio šeima pastebėjo, kad medinės grindys pradeda keltis į viršų, atšokinėja plintusai, drėgsta sienų apačios, rasoja langai, namuose vis stiprėjo drėgmės ir pelėsio kvapas, kurį įgavo ir spintose buvę drabužiai.
Pasekmes pradėjo jausti ir trimetis poros vaikas: pradėjo daugiau kosėti, dažniau sirgti. Kaimynai iš apačios taip pat atėjo skųstis, nes pas juos per lubas pradėjo tekėti vanduo, ir kuo toliau, tuo labiau. Akvilė sako ėmę kviestis vienus, kitus ekspertus, galinčius padėti nustatyti problemą:
„Ji gan ilgai nebuvo rasta, drėgmė vis kaupėsi, kol vieni meistrai nesugalvojo patikrinti atskiros patalpos, kurioje stovėjo skalbimo ir džiovinimo mašinos ir kur nueina skalbimo mašinos nuotekų vamzdis. Mes negalėjome savo akimis patikėti, kad jis buvo tiesiog užaklintas sienoje, kas reiškė, kad vanduo bėgo tiesiog į ją. Kodėl taip padarė meistrai, spėliojam iki šiol, nes atsakymo iš jų taip ir negavome. Visgi iš to, kas padaryta, būtų labai sunku, beveik neįmanoma patikėti, kad tai įvyko netyčia ar dėl nemokėjimo. Atrodo kaip visiškai tyčinis mėginimas pakenkti, tik iki šiandien nesuprantu kodėl. Juolab, ir konflikto jokio nebuvo, tiesiog darbai ėjosi labai labai lėtai ir mes paskubinom. Manau, kad tai buvo kerštas, atsiėjęs mums ne tik kalną pinigų, vargo, nervų, bet ir vaiko sveikatą.“
Šeimai teko iš naujo samdytis jau kitus meistrus, ne tik lupti lauk visas namuose esančias grindis, bet ir išsikelti kelioms savaitėms iš namų, nuomotis kitą būstą. Į šį buvo suvežti džiovinimo aparatai, kurie paromis džiovino visą būstą. Kai baigė džiovinti, prasidėjo kiti darbai: teko iš naujo dėti grindis, kloti plyteles, dažyti visuose namuose sienas, daryti kitus darbus.
Tarp rizikingiausių sektorių pirmauja neregistruota savarankiška veikla būstuose
Darbo inspekcijos duomenims, šiais metais rizikingiausiais ekonominės veiklos sektoriais, kuriuose pasireiškia nelegalus darbas ir vykdoma neregistruota savarankiška veikla, toliau išlieka statyba, transportas ir saugojimas, apdirbamoji pramonė, aptarnavimo veikla, tai yra įvairių paslaugų teikimas gyventojams.
Dėl šiais metais įvesto statybos sektoriuje skaidriai dirbančiojo ID kodo ir taikomų pakankamai didelių sankcijų, I-ąjį pusmetį, kaip ir buvo prognozuojama, dominuoja neregistruota savarankiška veikla individualios statybos namuose, renovuojamuose namuose ir remontuojamuose butuose.
Draudikai pataria nesivadovauti tik kainos kriterijumi, atidžiau įsivertinti skirtingas rizikas
Aurelija Baranauskaitė, „BTA“ Turto draudimo rizikų specialistė, sako, kad kiekvienas turto savininkas yra atsakingas už savo turtą ir jo priežiūrą, o gyventojų turto draudimas padeda tais atvejais, kai įvyksta netikėtas ir nenumatytas įvykis, padaroma žalos asmens turtui: „Šiuo atveju, jei remontas yra atliekamas meistro, tas pats meistras atsako už savo darbų kokybę, jam patikėto turto puoselėjimą. Asmuo pats priima sprendimą, kokį meistrą rinktis – sertifikuotą ar ne”.
Pasak draudimo specialistės, remonto ir statybos darbus atliekančios įmonės pačios rūpinasi civilinės atsakomybės draudimu, siekdamos išvengti žmogiškosios klaidos tikimybės bei galimybės atlikti darbus nekokybiškai ar padaryti žalos savo klientams.
„Jei atliekant remonto darbus yra padaroma žalos kaimynams ar kitiems tretiesiems asmenims, tą žalą atlyginti gali civilinės atsakomybės draudimas. Gana dažnai fiksuojame atvejus, kuomet yra apliejami žemiau esantys, kaimyniniai butai. Taip pat kraustantis ir nešant itin didelius daiktus laiptine, gali būti apgadinamos kaimynų durys, bendros sienos, koridorius ir panašiai“, – patirtimi dalijasi A. Baranauskaitė.
Draudimo rizikų specialistė sako stebinti tendenciją, kad, augant remonto kainoms, kartais klientams nebepakanka pasirinktų draudimo sumų, patyrus žalą ir gavus išmoką atkurti turto būklę: „Jei pernai metais pasirinktos draudimo sumos atrodė pakankamos, šiemet jų jau negana. Savo klientus skatiname atidžiai įsivertinti skirtingas rizikas, susijusias su turto draudimu, gerai pagalvoti, kokia tikimybė, jog vienoks ar kitoks įvykis gali įvykti būtent mano namuose ir tik tuomet rinktis draudimo sumas”.
Kalbant apie remontą, A. Baranauskaitė gyventojus kviečia nepamiršti, jog jie yra paslaugų užsakovai ir, pasirinkus tiekėją, šis privalo atlikti paslaugas kokybiškai, nepadarydamas jokios papildomos žalos kitam turtui. Taip pat atidžiai rinktis tiekėjus: kai šiuo metu jų paklausa didžiulė, nevertėtų vadovautis tik kainos kriterijumi.
Neturint sutarties, įrodyti savo tiesą bus arba labai sunku, arba neįmanoma
„Tie, kurie vykdo neregistruotą savarankišką veiklą statybos sektoriuje, kaip taisyklė, niekada arba labai retai su savo užsakovais pasirašo sutartis, jau nekalbant apie atsiskaitymo dokumentų išdavimą. Šiuo atveju pačiam užsakovui tenka apsispręsti, ar samdyti rangovą, kuris nesutinka pasirašyti sutarties ir neišduota atsiskaitymo faktą patvirtinančių dokumentų“, – sako Karolis Merkevičius, verslo advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatas, vyresnysis teisininkas.
Didžiausia rizika renkantis tokius rangovus, pasak advokato, yra ta, jog kilus ginčui ir nesant sudarytos rašytinės sutarties, bus sudėtinga ar net neįmanoma įrodyti tikrojo šalių susitarimo turinio. Tai neabejotinai trukdys pasiekti greitą ir teisingą ginčo sprendimą.
„Žinoma, sutarties pasirašymas savaime neapsaugos nuo to, jog darbai gali vėluoti, gali būti atlikti nekokybiškai, gali būti sugadintas jūsų kitas turtas ir panašiai, tačiau dėl šių atvejų susitarus sutartyje, užsakovas įgyja daugiau galimybių kontroliuoti sutarties vykdymo eigą“, – sako K. Merkevičius.
Anot advokato, jei rašytinė sutartis su rangovu nesudaroma, tai tokiu atveju bent jau atsiskaitymo aplinkybės turėtų būti fiksuojamos. Priešingu atveju paliekama rizika, kad ginčo metu teks papildomai aiškintis ne tik susitarimo turinį, bet ir aplinkybes dėl (ne)atsiskaitymo.
„Žmonės, nereikalaudami iš rangovo pateikti atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų, ne tik skatina šešėlinę veiklą, bet kartu netenka teisės susigrąžinti iki 400 eurų gyventojų pajamų mokesčio už jiems suteiktas būsto remonto paslaugas“, – atkreipia dėmesį teisininkas.
Venkite mokėti avansu už dar neatliktus darbus
Paklausus, kokie būtų svarbiausi patarimai, jeigu žmogus, žinodamas rizikas, vis dėlto pasirenka samdyti tokius darbininkus ir kad bent šiek tiek apsisaugotų, advokatas sako, kad pirmiausia reikėtų kviesti tik tuos meistrus, kuriuos jums gali rekomenduoti draugai ar pažįstami. Jei tokios galimybės nėra, reikėtų pabandyti pasitikrinti informaciją socialiniuose tinkluose, atitinkamose grupėse, kuriose dalinamasi meistrų kontaktais: ar tie asmenys, kuriuos ketinate samdyti, turi kokių nors rekomendacijų, ar apie juos nėra kokios nors viešos neigiamos informacijos.
„Reikėtų vengti mokėjimo avansu už medžiagas ir darbus, kurie dar tik ketinami atlikti. Atsiskaitymas gali būti vykdomas etapais, tačiau tik po darbų atlikimo ir jų tinkamo perdavimo/priėmimo. Niekada iki galo nemokėkite už darbą, kol dar yra likę nebaigtų, nors ir smulkių, darbų ar defektų.
Net jei neketinate naudotis teise susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio, iš rangovo reikėtų reikalauti išduoti bent jau ranka parašytą ir parašu patvirtintą raštelį (pakvitavimą) apie jūsų sumokėtą pinigų sumą(-as). Priešingu atveju, ateityje kilus ginčui, gali kilti didelių problemų įrodant ne tik aplinkybes dėl atsiskaitymo (kiek, kam ir kada buvo sumokėta), bet ir patį sutarties buvimo faktą“, – pataria teisininkas K. Merkevičius.
Ką daryti, atsiradus darbo rezultato trūkumams
„Kai darbo rezultato trūkumai nustatomi darbą atlikus – rezultato priėmimo ar naudojimo metu užsakovas turi teisę pareikšti vieną iš šių reikalavimų: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti visus darbus ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas“, – sako teisininkas, patikslindamas, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Nesant rašytinės sutarties ir atsiskaitymo faktą patvirtinančių dokumentų, ginčo dėl darbų trūkumų sprendimas sudėtingėja, tačiau nėra neįmanomas, sako advokatas: „Nepavykus ginčo išspręsti derybomis, siekiant išsiaiškinti darbų rezultato trūkumus, teisme gali tekti pasitelkti ekspertus. Tačiau tokiu atveju turi būti išlikęs darbų rezultatas, jog ekspertai galėtų jį įvertinti. Kitu atveju, jeigu darbų stabdymas iki bus išspręstas ginčas, nėra įmanomas ar nėra racionalus, darbų rezultato trūkumai turėtų būti užfiksuoti bent jau foto/video priemonėmis. Geriausia, jeigu šį darbą atliktų tokios patirties turintis antstolis, kuris parengtų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Šie įrodymai galėtų būti vėliau naudojami sprendžiant ginčą teisme“.
Esminiai teisininko patarimai
„Idealiuoju atveju, kas yra esant vartojimo rangos teisiniams santykiams su rangovu, reikėtų pasirašyti sutartį, atliktų darbų perdavimą–priėmimą įforminti aktais ar vienu galutiniu aktu bei turėti atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus. Šie dokumentai, nors ir negali užkirsti kelio ginčo atsiradimui, tačiau gali padėti greičiau ir teisingiau išspręsti jau kilusį ginčą. Kitu atveju ginčą teks spręsti remiantis netiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, el. susirašinėjimu, trumposiomis žinutėmis, garso įrašais, liudytojų parodymais ir kitais būdais“, – atkreipia dėmesį advokatas.
K. Merkvečius sako, kad net jei pirmiau paminėtų dokumentų (visų ar dalies) neturėsite, tai dar nereiškia, jog neturite jokių teisių, kurias gina teisės aktai: „Jūsų ir rangovo teises bei pareigas tokiu atveju reglamentuoja atitinkami teisės aktai – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir kt.“.
Pasak teisininko, jeigu darbų perdavimo – priėmimo metu jokių darbų trūkumų nepastebėjote, o jie paaiškėjo kur kas vėliau, jūs turite teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Garantinis terminas gali būti nustatytas įstatyme ar rangos sutartyje. Pavyzdžiui, įstatymas numato, kad rangovas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.
Nurodyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).
„Kai nėra nustatytas garantinis terminas nei įstatymu, nei sutartimi, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo. Rangovas tokiu atveju atsakingas už trūkumus, jei užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento, kadangi darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu metu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą“, – teigia advokatas.
Įstatymas, pasak teisininko, šiuo atveju numato prezumpciją, kad jeigu neįrodoma kitaip, darbų trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su darbo ar jo trūkumo pobūdžiu.
Šioje vietoje K. Merkevičius atkreipia dėmesį, kad, nustačius darbų trūkumus jų perdavimo metu ar per aukščiau nurodytus terminus po jų perdavimo, yra tam tikras terminas, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą, jei su rangovu nepavyksta susitarti dėl situacijos sprendimo.
„Bendrasis įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas atliktų rangos darbų trūkumams yra vieneri metai, šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo darbų priėmimo, o tais atvejais, kai nustatytas garantinis terminas ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Reikėtų atkreipti dėmesį į šių terminų skaičiavimą, kadangi, juos praleidus, ieškinys gali būti atmestas vien dėl šios priežasties, jei nebus pakankamo pagrindo jų atnaujinimui“, – pabrėžia teisininkas.
Kilus ginčui su rangovu, advokatas visais atvejais kviečia bandyti jį išspręsti taikiai ir ikiteisminiu būdu, o nepavykus, prieš priimant sprendimą dėl savo pažeistų teisių gynimo teismine tvarka, pasikonsultuoti su kvalifikuotu teisininku, jog būtų įvertinta jūsų individuali situacija ir jos sprendimo teisme perspektyvos.