Lietuvoje pamažu populiarėja prieš vestuves sudaryti sutartį, kurioje būtų apibrėžti tam tikri finansiniai būsimos šeimos įsipareigojimai, atsakomybės. Tačiau mažai kas žino, jog sutartis gali būti ne tik priešvedybinė, tačiau ir povedybinė. Kuo skiriasi šios sutartys bei kokiais atvejais partneriai nori teisiškai apsibrėžti tam tikrus susitarimus jau po santuokos sudarymo?
Ši sutartis – lyg oficialiai aprašyti partnerių susitarimai
„Esu turėjusi atvejų, kai sutuoktiniai pasirašydavo povedybines sutartis iškart po neištikimybės. Ši sutartis – lyg sąlyga, kurią įvykdžius asmuo būdavo vėl „priimtas“ atgal į šeimą. Taip pat dažnai klientai sako, kad nori sudaryti tokią sutartį, mat pasikeitė sutuoktinio požiūris į finansų bendrumą, tad reikia ir pokyčių įtvirtinimo“, – sako teisininkė Rasa Vaičekauskytė.
Ji sutiko plačiau papasakoti apie šių sutarčių sudarymo niuansus bei situacijas, kuomet sutuoktiniai pareiškia norą teisiškai įtvirtinti tam tikrus susitarimus.
Teisininkė R. Vaičekauskytė paaiškina, kad vedybų sutartis yra ne kas kita, o sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, po santuokos nutraukimo ar gyvenant atskirai.
„Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos registravimo (povedybinė sutartis). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Šios sutarties pagrindinis tikslas – turto, tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje, teisinio režimo nustatymas, keičiant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Juo vadovaujantis yra laikoma, kad visas sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, kol neįrodoma, kad šis įgytas turtas priklauso vienam iš sutuoktinių, asmenine jo nuosavybės teise“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, sutuoktiniai vedybų sutartyje gali pasirinkti vieną iš trijų įstatyme numatytų turto teisinių režimų. Galima pasirinkti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taip pat galima pageidauti, kad turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Galimas ir trečiasis variantas. Vadovaujantis juo, turtas įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Sutartis gali apsaugoti nuo ginčų iširus santuokai
Teisininkė pasakoja, kad vedybų sutartyje sutuoktiniai taip pat gali nusistatyti mišrų turto teisinį režimą.
„Pavyzdžiui, sutuoktiniai gali susitarti, kad vedybų sutartyje nustatytas turto teisinis režimas bus taikomas ne visam sutuoktinių turtui, o tik tam tikrai jo daliai arba tik konkretiems daiktams. Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nuspręsti ne tik, koks turto teisinis režimas bus taikomas jų tarpusavio turtiniams santykiams. Joje jie gali aptarti ir kitus turtinius klausimus: nustatyti teises ir pareigas, susijusias su bendro turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, sutuoktinių dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir patiriant išlaidas bei kitus tarpusavio turtinius klausimus. Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams vedybų sutartyje aptarti ir jiems priklausančio turto padalijimo būdą bei tvarką, jeigu sutuoktiniai nuspręstų nutraukti santuoką. Šios sąlygos įtraukimas į vedybų sutartį apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme ir ilgo bylinėjimosi proceso, kadangi iš anksto yra žinoma, kokiomis dalimis ir kam turtas po santuokos nutraukimo atitenka“, – paaiškina R. Vaičekauskytė.
Anot jos, esant šiai sąlygai, teismo procesas žymiai sutrumpėja, kadangi teismui nereikia nagrinėti turto padalijimo klausimų. Jie jau yra išspręsti vedybinėje sutartyje. Ji pamini ir tai, kad ši sutartis taip pat leidžia sutuoktiniui apsaugoti savo pajamas ar turimą turtą tais atvejais, kai antrajam sutuoktiniui kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir antstoliai šio sutuoktinio atžvilgiu pradeda priverstinio išieškojimo procedūras.
„Esant tokiai situacijai, jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį ir joje yra pasirinkę visiško turto atskirumo rėžimą, antstolis negalės nukreipti išieškojimo į pirmojo sutuoktinio gaunamas pajamas bei kitą turtą, kuris būtų laikomas bendru, nesant sudarytos vedybų sutarties“, – sako teisininkė.
Pašnekovė teigia, kad šių sutarčių sudarymo kiekis auga. Anot jos, Registrų centro svetainėje yra skelbiami vedybų sutarčių registro pirminiai duomenys. Pagal juos, šiuo metu Lietuvoje yra įregistruotos 21 973 vedybų sutartys. Lietuvoje vidutiniškai per metus sudaroma virš 1000 vedybų sutarčių. Vis dėlto, teisininkė sako, kad tai – ne itin didelis skaičius.
Kartais norima apsaugoti sutuoktinį, o kartais – atvirkščiai
Ilgametę patirtį sukaupusi teisininkė sako, kad šiuo metu vedybinių sutarčių pagrindiniai iniciatoriai būna tiek vyrai, tiek moterys. Vis tik, anot jos, prieš keletą metų vyravo tendencija, kad būtent vyrai labiau domėdavosi tokio tipo sutartimis.
„Tokia sutartis šeimoje dažniausiai sudaroma dėl pasikeitusių aplinkybių. Kartais norima apsaugoti sutuoktinį ir bendrą turtą nuo verslo skolų bankroto atveju, kartais tuo sėkmingai „prisidengiama“ įtikinant padėti parašą sutuoktinį, o realūs tiksliai būna visai kiti. Žinoma, yra tokių atvejų, kai klientai ateina konsultuotis praėjus metams ar keliems po sutarties pasirašymo. Kai pradedu aiškinti, ką jie pasirašė ir kokias teisines pasekmes tai sukelia, juos ištinka šokas ir isterija“, – pasakoja pašnekovė.
Ji sako, kad darbo praktikoje pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet sutuoktiniai šeimoje turi atskirą finansų sistemą, turtą nori pirkti atskirai, investuoti atskirai, santaupas taupo individualiai. Tokiais atvejais notaras povedybine sutartimi tik įtvirtina tai, kas jau vyksta ne pirmą dieną santuokoje.
„Įdomu tai, kad pastebiu vis augantį skaičių asmenų, kurie slapta veda šeimos buhalteriją. Jie renka visus įrodymus, kad galėtų savaip juos panaudoti prieš sutuoktinį. Vis tik, patarčiau tokiems asmenims verčiau sudaryti vedybinę sutartį, taip viskas bus tiesiog paprašiau. Vedybų sutartis įveda aiškumo turtiniuose santykiuose“, – pabrėžia R. Vaičekauskytė.
Pasak teisininkės, vedybų̨ sutartis gali būti keičiama sutuoktinių sutarimu, tvirtinamu notaro.
Neretai vienas iš sutuoktinių iš anksto planuoja skyrybas
Teisininkė sako, kad kartais praktikoje susiduria su tokiomis situacijomis, kuomet turtas be kito sutuoktinio žinios perleidžiamas dovanojimo arba pirkimo-pardavimo sandoriais kitiems šeimos nariams. Tai įmanoma, jei perrašomas turtas yra įregistruotas asmeninės nuosavybės teise, vedant bendrą ūkį dar iki santuokos.
„Daug tenka dirbti su bylomis, kuriose turtas būna vieno sutuoktinio perleistas, tačiau teikiant ieškinį tokie sandoriai ginčijami teismuose. Juk pasitaiko, kad kažkokios laikinos aplinkybės sudaro pagrindą registruoti turtą tik vieno sutuoktinio vardu. Tuo metu negalvojama, kad artimas žmogus apgaus. O tiesa tokia, kad didžiausius nusivylimus bei turto pasisavinimus ir padaro patys artimiausi žmonės. Štai ir šiandien su Jumis kalbėdama, baigiu parengti ieškinius teismams prieš klientų pačius artimiausius žmones. Tai vyksta mano darbe kasdien. Ar daug matau ženklų, kad santuokos nutraukimas buvo planuojamas dar gerokai iki paties fakto paaiškėjimo? Tikrai taip. Liūdniausia, kad tai daro viena pusė, o kita ilgą laiką nieko neįtaria“, – pasakoja pašnekovė.
Pašnekovė teigia, kad kartais pasitaiko ir atvejų, kuomet sutuoktiniai pareiškia norą sutartį koreguoti.
„Deja, tas, kuriam sutartis palanki, dažniausiai keisti ją atsisako. Būna atvejų, kai padaromi pakeitimai ir neilgai trukus teismą pasieka jau santuokos nutraukimo byla. Ką dažniausiai žmonės nori keisti? Turto teisinį režimą, kompensacijų dydžius, būsimų naujai steigiamų ar įsigyjamų jau vykdančių veiklą įmonių akcijų padalinimą. Tai itin aktualu, jei turimi verslai plečiami ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Noras keisti sąlygas yra pakankamai dažnas derybų objektas.
Didžiausias mitas, kurį girdžiu, kad jei notaras jau parengė sutartį, jos negalima koreguoti prieš pasirašant ar keisti ateityje. Jei taip Jums pasako sutuoktinis ar sutuoktinė, drįsčiau teigti, kad jo planai ne patys geriausi. Žinoma, visada geriausia pasikonsultuoti su teisininku, kuris nuolat dirba su tokio pobūdžio ginčais teismuose. Teisininkas gali padėti „užbėgti“ įvykiams už akių, supažindinti su rizikomis, o gal atvirkščiai – paneigti kylančias abejones“, – pataria teisininkė R. Vaičekauskytė.