Viena garsiausių pasaulyje įmonių paskelbė apie savo įsipareigojimus klimatui: planai ambicingi

Pakuotėms, prie kurių esame pripratę, ateina galas. Europos Komisija (EK) svarsto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymą, kad iki 2030 m. pakuotės būtų visiškai perdirbamos, o kai kurias pakuotes siūloma visai uždrausti. Nors pakuotės mažina maisto atliekų kiekį ir su tuo susijusį išmetamųjų teršalų kiekį, apsaugo produktus ir perduoda informaciją apie maistingumą, jos gali būti reikšmingas ŠESD šaltinis, jei nėra tvarkomos tvariai. 2018 m. pakuotės sudarė apie 11,9 proc. anglies dioksido pėdsako. Tam, kad vyktų realūs pokyčiai, reikia ne tik EK sprendimų, bet ir didžiųjų rinkos žaidėjų savanoriško įsitraukimo.

Štai gerai pasaulyje žinoma įmonė, įkurta šveicarų vaistininko, „Nestlé”, nuosekliai dirbdama tvarumo kryptimi, įsipareigojo iki 2030 m. perpus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą ir iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį nuo ūkio iki stalo.

Kaip skelbiama spaudai skirtoje konferencijoje, 2020 m. pradžioje įmonė paskelbė apie iki 2 mlrd. šveicariškų frankų investicijas, skirtas spartinti perdirbto plastiko, skirto maistui, naudojimą ir novatoriškų pakuočių sprendimų kūrimą, taip pat įsteigė 250 mln. šveicariškų frankų vertės tvarių pakuočių rizikos fondą. Pakuočių tvarumas labai svarbus, siekiant įgyvendinti įmonės įsipareigojimus gamtai.

Katja Seidenschnur, įmonės Europos zonos tvarumo direktorė, sako, kad siekiant pažangos įgyvendinant žiedinės ekonomikos įsipareigojimus, buvo dedamos didelės pastangos tiek pakuočių dizaino, tiek perdirbimo infrastruktūros kūrimo srityse: „Nepriklausomai nuo pakuotėje naudojamos medžiagos rūšies, bet kokia pakuotės medžiaga laikoma efektyviai perdirbta, jei yra sukurta jos perdirbimą palaikanti infrastruktūros sistema”.

Europoje įmonė sumažino, pakeitė ir pertvarkė savo produktų plastikines pakuotes. Nusprendusi mažinti vienkartinių plastikinių gaminių kiekį, įmonė nuolat mažina pakuočių kiekį arba visiškai jų atsisako. Siekdama naudoti mažiau pakavimo medžiagų, įskaitant mažiau pirminio plastiko, stengiasi mažinti pakuočių svorį, lengvindama ir šalindama nereikalingus plastikinius dangtelius, priedus, sluoksnius ir plėveles.

Bendrovės pakuočių mokslų institutas Lozanoje (Šveicarija) atlieka mokslinius tyrimus ir bandymus, siekdamas paspartinti pastangas pateikti rinkai saugius pakuočių sprendimus, paliekančius mažą poveikį aplinkai. Įmonė aktyviai remia visuomenės pastangas tobulinti pakuočių, ypač vandens butelių, kavos kapsulių ir lanksčių pakuočių, surinkimo ir perdirbimo sistemas.

Bendrovė įsipareigojo užtikrinti, kad 100 proc. jos pakuočių būtų perdirbamos arba pakartotinai naudojamos, ir trečdaliu sumažinti pirminio plastiko naudojimą. Tai reiškia, kad reikia naudoti daugiau perdirbtų medžiagų, kurti daugiau daugkartinio naudojimo pakuočių arba visiškai atsisakyti pakuočių.

„Šiuo metu pasaulyje 81,9 proc. plastikinių pakuočių yra skirtos perdirbti. Mums pavyko 10,5 proc. sumažinti pirminio plastiko kiekį, palyginti su 2018 metų atskaitos tašku. Šiandien peržengėme aukščiausią neapdoroto plastiko pakuočių piko ribą ir nuosekliai mažiname neapdoroto plastiko kiekį kasmet, net ir augant verslui. Kartu su paveikia vartotojų komunikacija, siekiame didinti informuotumą ir susidomėjimą, tai taip pat padeda išvengti atliekų susidarymo ir efektyviau naudoti išteklius”, – sako K. Seidenschnur.

Iškalbingas pavyzdys galėtų būti ir neseniai Belgijoje pradėta kovos su šiukšlinimu kampanija, skatinanti kavos vartotojus išmesti panaudotas kavos kapsules į „mėlynąjį maišelį”, kad būtų pagerintas jų surinkimas ir perdirbimas.

Įmonės atstovė įsitikinusi, kad žiediškumo tikslų neįmanoma pasiekti pavieniui: „Kad būtų pasiektas didesnis poveikis ir mastas, reikia bendradarbiauti ir diegti inovacijas visoje vertės grandinėje. Bendradarbiaudami su partneriais – nuo pakuočių medžiagų mokslininkų iki nevyriausybinių organizacijų, vyriausybių, pakuočių tiekėjų ir kitų įmonių – esame įsipareigoję pilnai siekti ir vykdyti žiedinę ekonomiką”.

Pakuočių medžiagų inovacijos ir alternatyvos

Įmonės mokslų institutas Lozanoje daugiausia dėmesio skiria kelioms mokslo ir technologijų sritims, įskaitant pakuočių medžiagų supaprastinimą. Čia daugiausia dėmesio skiriama pakuočių medžiagų inovacijoms: nuo sudėtingų pakuočių struktūrų pereinama prie paprastesnių monomedžiaginių pakuočių. Monomedžiaginės pakuotės yra lengviau perdirbamos.

Siekdama įvykdyti bendrovės įsipareigojimą iki 2025 m. visame pasaulyje sumažinti pirminio plastiko naudojimą 1/3, o Europoje – absoliučiai sumažinti plastiko naudojimą 10 proc., įmonė ieško ir alternatyvių pakavimo medžiagų, pavyzdžiui, popieriaus.

Įmonės tvarumo vadovė sako, kad užtikrinant aukštą saugumą ir kokybę, pradėtos diegti tokios naujovės kaip „Quality Street” perdirbamos popierinės pakuotės (pakeičiančios celofano ir aliuminio pakuotes), „Smarties” (pirmasis pasaulinis konditerijos prekių ženklas, visame pasaulyje įdiegęs pluoštines pakuotes), „Maggi” ir „Nesquik” naujos popierinės pakuotės.

„Popierius yra vienas iš novatoriškų sprendimų, su kuriais dirba įmonė dėl atsinaujinančių savybių ir puikių perdirbimo galimybių. Planuojame didinti šių naujovių mastą, kartu paisydami šio ištekliaus tvarumo ir toliau spręsti tokius iššūkius, kaip medžiagos tvirtumas ir svoris”, – sako K. Seidenschnur.

Įmonės atstovė sako, kad perdirbtos medžiagos turi didelę naudą aplinkai, palyginti su pirminių medžiagų, tokių kaip plastikas ir aliuminis, naudojimu: „Įmonė įsipareigojo vadovauti perėjimui nuo pirminio plastiko prie maistui skirto perdirbto plastiko. Nors 100 proc. Šio prekės ženklo vandens butelių galima perdirbti, vandens asortimente visoje Europoje naudojama 25proc. rPET butelių. Keletas vietinių vandens prekės ženklų butelių gaminami iš 100 proc. rPET, pavyzdžiui, „Henniez” buteliai Šveicarijoje, „Buxton” vandens buteliai Jungtinėje Karalystėje ir „Valvert” vandens buteliai Belgijoje. 100 proc. rPET butelis yra puikus visiško žiediškumo pavyzdys, nes perdirbamas dizainas, surinkimas, rūšiavimas, perdirbimo infrastruktūra ir elgsena po vartojimo – visa tai suderinama. Taip pat Europoje „Nespresso” kapsulės gaminamos iš 80 proc. perdirbto aliuminio, o „Thomy” gaminius Vokietijoje sudaro 30 proc. rPET”.

Investuoja į infrastruktūrą

Įmonės tvarumo vadovė sako, kad bendrovė siekia diegti naujoves ir kurti pakuotes, kurias būtų ne tik lengviau perdirbti ir saugoti išteklius, tačiau taip pat investuoja į infrastruktūrą, gerinančią surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą. Taip užkertamas kelias tokių medžiagų, kaip plastikas, nutekėjimui į aplinką. Surinkimą ir perdirbimą įgalinanti infrastruktūra prisideda prie antrinių žaliavų prieinamumo, siekiant visiško pakuočių žiediškumo (uždaro ciklą, remdama antrinių žaliavų integravimą į naujas pakuotes).

„Manome, kad efektyviausias būdas skatinti žiedinę ekonomiką ir užkirsti kelią šiukšlinimui yra didinti surinkimą ir investuoti į rūšiavimą bei perdirbimą, pavyzdžiui, įgyvendinant Europos lanksčių pakuočių iniciatyvą, kuri rodo teigiamą pavyzdį ir suteikia regioninį postūmį vietos iniciatyvoms plėtoti. Įmonė remia tolesnius įvairių pramonės šakų surinkimo ir perdirbimo projektus, skirtus įvairių rūšių gaminiams, taip pat investuoja į fondus, skirtus pilnam pakuočių žiediškumui pasiekti, pavyzdžiui, į projektą „Eureka!”, kuris skirtas naujiems novatoriškiems pakuočių sprendimams nustatyti”, – investicijas į tvarumo veiklas komentuoja K. Seideschnur.